Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių prašymu priėmus dalinį sprendimą ir patvirtinus taikos sutartyje numatytą atsakovo ir sūnaus V. K. bendravimo tvarką, kiti šalių reikalavimai nagrinėjami toliau.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytą prašymą, kad būtų panaikintas 2017 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-490/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 dalies 3 punktas, ir ji neprivalėtų kas mėnesį teikti informacijos apie gaunamų lėšų sūnaus išlaikymui panaudojimą. Ataskaitų rengimas yra nesąžiningas, apsunkina ją. Atsakovas naudoja psichologinį smurtą, reikalavimus pateikti ataskaitas išreiškia SMS žinutėmis. Vaiką ji aprūpina visapusiškai, perka viską kas yra būtina. Ataskaitų teikimas ją žeidžia, nes tai yra varginantis įsipareigojimas. Pasitaikydavo atvejų, kad net jei pinigus išlaikymui moka valstybė, nes atsakovas neteikia materialinio išlaikymo, atsakovas vis tiek prašo ataskaitų. Kiek tiksliai pinigų išleidžia sūnui niekada neskaičiavo. Vieną mėnesį išleidžia 400 Eur, kitą mėnesį gali išleisti ir 300 Eur. 2017 m. norėjo greičiau išsiskirti, todėl tuo metu nepagalvojo apie atskaitų rengimo naštą.

Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu. Nori žinoti kur yra leidžiami jo pinigai. 2017 m. priėmus sprendimą jokių problemų nekilo. Jau apie du mėnesius neteikia vaikui materialinio išlaikymo. 150 Eur suma vaiko materialiniam išlaikymui yra normali. Išlaikymą ieškovei duodavo grynaisiais kartą į pusę metų. Ataskaitų prašydavo SMS žinutėmis. Ataskaitas ieškovė turėtų pateikti kartą į mėnesį ar kada išleidžia pinigus. Ieškovė pinigus naudoja sau, kadangi yra rūkanti, mėgsta blizgučius. Turi abejonių, kad vaikui skiriami pinigai buvo leidžiami ne pagal paskirtį, nes vaikas buvo rengiamas nekokybiškais drabužiais iš „Norfos“ ar „Maximos“. Ieškovė turi du vaikus, todėl ir kitas ieškovės vaikas galėjo būti išlaikomas iš jo pinigų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktame rašte nurodė, jog neturi duomenų, kad ieškovė L. K. iš atsakovo priteistą materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui naudotų ne vaikio poreikių užtikrinimui (3 t., b. l. 116). Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-490/2017 buvo patvirtinta tarp L. K. ir V. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 2 dalies „Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo“ 3 punkte šalys susitarė, kad L. K. įsipareigoja V. K. teikti kas mėnesį informaciją apie gaunamų iš V. K. sūnaus išlaikymui pinigų panaudojimą (1 t., b. l. 12-14). Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytą prašymą panaikinti minėtos sutarties 2 dalies 3 punktą dėl ataskaitų teikimo, kadangi iš atsakovo patiria psichologinį smurtą. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu neteikia materialinio išlaikymo sūnui V. K., ją atakuoja dėl ataskaitų teikimo net ir tada, kai vaikui išlaikymas teikiamas valstybės lėšomis. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės prašymu, nurodė manantis, kad ieškovė pinigus vaiko materialiniam išlaikymui panaudoja ne pagal paskirtį, todėl nori žinoti kur yra išleidžiami jo skiriami pinigai sūnaus išlaikymui.

Visų pirma teismas pažymi, jog sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t. y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ir į tai, kad ieškovės prašymas panaikinti sąlygą dėl ataskaitų apie materialinį išlaikymą teikimą atsakovui yra tiesiogiai susijęs su klausimų sprendimu dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo, atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog teismas neturi kompetencijos spręsti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto prašymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir vaikas realiai gyvena. CK 3.186 straipsnio 1 dalies ir CK 3.203 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas, pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo turtiniams bei dvasiniams poreikiams užtikrinti – vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tuomet, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.). CK 3.203 straipsnio nuostata reguliuoja atvejus, kai išlaikymą teikiantis tėvas, turėdamas žinių ar informacijos, jog vaikui teikiamas išlaikymas panaudojamas ne vaiko interesais, gali reikšti ieškinį teisme dėl tokių piniginių lėšų išieškojimo iš išlaikymą gaunančio tėvo vaiko naudai.

Šiuo konkrečiu atveju atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam kyla abejonės dėl to, kad sūnui V. K. teikiamas materialinis išlaikymas ieškovės yra naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovas reikalaudamas, kad ieškovė rinktų kvitus bei teiktų jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja aplinkybę, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, tinkamai naudoja jo sūnui mokamus pinigus, t. y. mano, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Visgi, teismas su tokiomis atsakovo prielaidomis nesutinka ir pažymi, kad kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, šiuo konkrečiu atveju – ieškovė L. K. Pareiga teikti ataskaitas nėra įtvirtinta įstatymo normomis, todėl nors 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys susitarė, kad minėtos ataskaitos bus teikiamos, tačiau atsižvelgiant į šiuo metu tarp šalių susiklosčiusius itin konfliktiškus tarpusavio santykius, į tai, kad atsakovas jau kurį laiką neteikia sūnui materialinio išlaikymo, ši sąlyga gali būti keičiama arba naikinama. Ieškovė teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė savo valią nurodydama, kad ataskaitų teikimas esant tokiems buvusių sutuoktinių santykiams ją vargina ir žeidžia. Vertintina ir tai, jog pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jau kelis mėnesius neteikia sūnui materialinio išlaikymo, o anksčiau pinigus ieškovei mokėdavo kartą į pusmetį, o ne kas mėnesį. Pasak ieškovės, atsakovas prašo ataskaitų net ir tada kai materialinį išlaikymą sūnui teikia valstybė. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteista 150 Eur išlaikymo suma sūnui nėra ženkli, yra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant žymiai didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis Nr. 2A-777-302/2010).

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad ieškovė panaudoja atsakovo teikiamas lėšas sūnaus materialiniam išlaikymui netinkamai. Šias aplinkybes pateiktu raštu patvirtino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Atsakovas teigdamas, kad jo teikiamas išlaikymas naudojamas ne pagal paskirtį, privalėjo tai įrodyti, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Įstatymas reikalauja, kad šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra neprotinga apsunkinti ieškovę papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti papildomą apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas ir 2017 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-490/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 dalies 3 punktas dėl ataskaitų teikimo naikintinas.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 7), o atsakovas už priešieškinį 75 Eur (2 t., b. l. 23). Šalims sudarius taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukus, šalims grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. ieškovei – 75 Eur, atsakovui – 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o patikslintu ieškiniu jau prašė panaikinti ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl ataskaitų teikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė iš esmės kreipėsi į teismą su vienu reikalavimu – pakeisti 2017 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-490/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ataskaitų teikimo), todėl reikalavimas panaikinti minėtos sutarties vieną iš sąlygų dėl ataskaitų teikimo, laikytinas išvestiniu.

Proceso metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, buvo atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, kuriems padedant šalys 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl dalinio sprendimo priėmimo ir taikos sutarties patvirtinimo. 2019 m. vasario 20 d. teismo daliniu sprendimu buvo patvirtina šalių pateikta taikos sutartis dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-490/2017 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos V. K. ir V. K. bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau šalys taikos sutartimi neaptarė bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo klausimo. Taigi, šalys taikos sutartyje nesusitardamos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašo teismo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, šalims išreiškus valią priimti dalinį sprendimą ir joms nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo sudarant taikos sutartį, teismas atsižvelgdamas ir į tai, kad reikalavimas panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl ataskaitų teikimo yra išvestinis, bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (16,56 Eur) priteisiamos iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2017 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2758-490/2017 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir panaikinti šios sutarties 2 dalies „Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo“ 3 punktą – „pareiškėja L. K. įsipareigoja V. K. teikti kas mėnesį informaciją apie gaunamų iš V. K. sūnaus išlaikymui pinigų panaudojimą“.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, grąžinti L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (sumokėtas AB „Lietuvos paštas“ 2018 m. liepos 10 d.).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, grąžinti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) žyminio mokesčio (sumokėtas Swedbank, AB, 2018 m. spalio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 484).

Priteisti valstybei iš ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 8,28 Eur (aštuonis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,28 Eur (aštuonis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.