Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai V. P. ir jos atstovei advokatei Elenai Šajaukaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Galinai Sokolovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja V. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 13-14) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos Trakų skyriaus (toliau – ir atsakovas, Trakų skyrius) 2009-04-09 sprendimą Nr. 13PP-2321 „Dėl V. P. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo“ (toliau – ir Trakų skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo, VSDFV, Fondo valdyba) 2011-04-27 sprendimą Nr.(6.5)I-2623 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijų“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) (toliau – ir skundžiami sprendimai) bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą padidinti pensiją paskiriant priedą už stažą viršijantį nustatytą būtinąjį 15 m., išmokėti laiku negautą pensijos sumą, taip pat išmokėti negautą našlės pensiją nuo jos paskyrimo, t. y. 1995 m.

Skunde nurodė, kad su skundžiamais sprendimais pareiškėja nesutinka, nes, jos nuomone, pensija jai yra nepagrįstai sumažinta, o taip pat pažeistos jos teisės į socialinį aprūpinimą senatvėje. Teigė, kad pareiškėja 1991 m. išėjo į pensiją sulaukusi 50 m. amžiaus, atidirbusi 30 m. ir 10 mėn. Jai, užauginusiai 6 vaikus, įstatymas numatė būtinąjį draudimo stažą pensijai – 15 metų. 1994 m. Pensijų įstatymo 22 str. nustatė visiems būtinąjį stažą pensijai – 30 m., o 2007 m. papildyto įstatymo 24-1 str. numatė pensijų padidinimą turintiems virš 30 m. draudimo stažo, t. y. virš būtinojo stažo. Todėl mano, kad ir jos pensija už stažą viršijantį būtinąjį 15 m., turėtų būti padidinta. Laiko, kad numatant priedą už metų stažą virš būtinojo, pareiškėjos pensija buvo per klaidą nepadidinta ir palikta be dėmesio pensijos trečioji dalis – priedas už stažą. Pareiškėjos būtinasis stažas 15 m. jai galioja, nėra panaikintas, ir yra viršytas 2 kartus: ji atidirbo 30 m. ir 10 mėn. Taigi, skundžiami sprendimai turėtų būti pakeisti ir papildyti skaičiavimais dėl pensijos trečiosios dalies, t. y. priedo už stažą virš 15 m., taip atstatant teisingumą, o negauta suma išmokėta neapribojant kokiu nors terminu. Pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymo 2 str. apibrėžia lygių galimybių tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sampratą – kai asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis būtų taikomos kitam asmeniui. Pareiškėja būtinąjį stažą viršijo 2 kartus, daugiau galimybių nebuvo. Buvo pažeisti ir kiti įstatymai – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7-3 str., bendrieji teisės principai, Žmogaus teisės. Be kita ko, nurodė, kad 1995 m. mirus jos vyrui, ji augino 2 dar nepilnametes dukras. Joms buvo paskirtos našlaičių, o jai - našlės pensijos. Tačiau pareiškėjai našlės pensija nebuvo mokama, kol baigėsi našlaičių pensijų mokėjimas. Pensijų įstatymas nenumato tokio ribojimo – 34-39 str. Be to, jos našlės pensija nedidėjo, netgi buvo sumažinta 2010 m. nuo 116 Lt iki 108 Lt, nors visi socialinio aprūpinimo įstatymai kalba apie pensijos didinimą didėjant bazinei pensijai ir draudžiamosioms pajamoms, apie pensijų nemažinimo principą. Taip pat jos našlės ir dukrų našlaičių pensijos turėjo būti žymiai didesnės: jos pensija turėjo būti 120 Lt, o dukrų – po 80 Lt.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31-33) nurodė, kad priedas už stažo metus, kaip atskira pensijos dalis, skiriama ir mokama turintiems didesnį kaip 30 m. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmenims, kuriems nuo 2007-07-01 ir vėlesnių datų pirmą kartą ar iš naujo skiriama bet kurios rūšies valstybinė socialinio draudimo pensija ir iki 2007-07-01 paskirta bet kurios rūšies valstybinė socialinio draudimo pensija, nepriklausomai nuo to, ar ši pensija paskirta po 1995-01-01 Pensijų įstatymo nustatyta naujai skiriamoms pensijoms tvarka ar mokama iki 1995-01-01 galiojusia tvarka paskirta ir pagal Pensijų įstatymą perskaičiuota ar neperskaičiuota pensija. Tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 30 m. 10 mėn. 23 d., t. y. nėra pilnų stažo metų, viršijančių 30 m. stažą, senatvės pensija Trakų skyriaus sprendimu paskirta pagristai ir teisėtai. Skirti pensiją su priedu už 15 stažo metų, viršijančių 30 m., kaip reikalauja pareiškėja, nėra teisinio pagrindo. Taip pat teigė, kad D. P. ir S. P. buvo paskirtos 25 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. D. P. ir S. P. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos buvo mokamos iki 18 metų, t. y iki 1996-12-31 ir iki 2002-06-30. V. P. nuo 1995-07-05 paskirta ir šiuo metu mokama 108,48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, pareiškėjos 116,37 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę, nuo 2010-01-01 perskaičiuota ir yra 108,48 Lt. Kadangi valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos paskirtos Trakų skyriaus skundžiamu sprendimu, Trakų skyriaus 2009-04-14 sprendimu Nr. 13PP-2355, 2009-04-14 sprendimu Nr. 13PP-2356, 2009-04-15 sprendimu Nr. 13PP-2433, 2009-04-15 sprendimu Nr. 13PP-2435, 2009-04-16 sprendimu Nr. 13PP-2463, 2009-04-16 sprendimu Nr. 13PP-2464 ir 2009-04-16 sprendimu Nr. 13PP-2512 pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Pensijų įstatymo nuostatomis, todėl skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas nepagrįsto dydžio, kaip reikalauja pareiškėja, nėra teisinio pagrindo. Akcentavo, kadangi Trakų skyriaus sprendimas, kuriuo senatvės pensija pareiškėjai paskirta be priedo už stažo metus, viršijančius 30 m. stažą, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 str. ir 53 (1) str. 1 d. nuostatoms, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Trakų skyrių apskaičiuoti pensiją su priedu už 15 stažo metų, viršijančių 30 m,, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atmestini ir pareiškėjos reikalavimai, kad Trakų skyriaus mokėtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos ir mokama valstybinė socialinio draudimo našlių pensija yra neteisingo dydžio bei reikalavimas išmokėti negautas valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų sumas, kurios, pareiškėjos teigimu, nebuvo mokama nuo valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos paskyrimo dienos iki valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų nutraukimo dienos.

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 80). Be to, teisme buvo gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 76).

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 57-59) nurodė, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta nuo 1991-03-20 kaip motinai, išauginusiai penkis ar daugiau vaikų iki aštuonerių metų amžiaus, vadovaujantis iki 1995-01-01 galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 10 str. buvo nustatyta, kad moterys, pagimdžiusios penkis arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukusios 50 metų, jeigu turi ne mažesnį kaip 15 m. darbo stažą. Pareiškėjai sulaukus 50 metų, remiantis minėto įstatymo 10 str., buvo paskirta senatvės pensija, atsižvelgiant į visą jos iki teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos įgytą 30 m. 10 mėn. 23 d. stažą. Nuo 1995-01-01, įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, visos pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turėjo būti perskaičiuotos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (Pensijų įstatymo 46 str.). Pareiškėjos senatvės pensija nuo 1995-01-01 taip pat buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pensijos byloje fiksuotą stažą bei 2,61 Lt uždarbio vidurkį, pagal kurį buvo apskaičiuotas 0,8928 draudžiamųjų pajamų koeficientas. Perskaičiuotos pagal šiuos duomenis pensijos dydis (123,58 Lt) buvo mažesnis nei neperskaičiuotos, t. y. paskirtos pagal Valstybinių pensijų įstatymą, senatvės pensijos dydis (132,17 Lt), todėl pareiškėjai, remiantis Pensijų įstatymo 51 str., nuo 1995-01-01 iki šiol mokama neperskaičiuota senatvės pensija, kuri indeksuojama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naujus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (ir) ar einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Pensijų įstatymo 52 str.). Pabrėžė, kad stažo, būtinojo senatvės pensijai, reikalavimai yra (buvo) skirtingi ir priklauso nuo to, kada asmeniui sukako senatvės pensijos amžius, ir nuo to, ar asmuo serga hipofiziniu nanizmu (liliputas). Tačiau priedo už stažo metus apskaičiavimas nesiejamas su būtinojo stažo turėjimu. Šis priedas apskaičiuojamas ne už stažo metus, viršijančius būtinąjį stažą, o už stažo metus, viršijančius 30 m. stažą. Kadangi nei Pensijų įstatyme, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, nenustatyta priedą už stažo metus apskaičiuoti už stažo metus, viršijančius asmeniui nustatytą būtinąjį stažą, apskaičiuoti pareiškėjai priedą už stažo metus, viršijančius jai nustatytą 15 m. būtinąjį stažą, nėra teisinio pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad Pensijų įstatymo 24 (1) str. nustatyta priedo už stažo metus, viršijančius 30 m. stažą, apskaičiavimo tvarka taikoma vienodai visiems asmenims (ir vyrams, ir moterims, ir asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu), nepriklausomai nuo to, kokie būtinojo stažo reikalavimai jiems buvo taikomi skiriant pensiją. Nuo 1995-07-05, t. y. nuo sutuoktinio mirties dienos, iki šiol pareiškėjai yra paskirta ir mokama našlių pensija. Taigi, pareiškėjos teiginys, jog jai našlių pensija mokama tik nuo tos datos, kai nutrauktas našlaičių pensijų mokėjimas jos dukroms, neatitinka tikrovės. Fondo valdyboje buvo patikrintas pareiškėjos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumas ir buvo nustatyta, jog ši pensija jai yra paskirta ir mokama teisingai, Pensijų įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka. Nuo 1997-07-01 našlių pensijos, paskirtos laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1997-06-30 už mirusius po 1995-01-01 asmenis, patvirtinus naują bazinės pensijos dydį ir (ar) naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, neindeksuojamos (nedidinamos) (Pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45 (1) straipsniu įstatymo 6 str. 4 d.). Taigi, ir pareiškėjos našlių pensija, remiantis šia įstatymo nuostata, nuo 1997-07-01 teisėtai ir pagrįstai nebedidinama. Iki 2010-01-01 pareiškėjai buvo mokama 116,37 Lt našlių pensija. Remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, paskirtos našlių pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę: K = 1 – (0,05 + [(0,1 - 0,05) : (200 - 70)] x (P -70)), kai 70 < = P < = 200 Lt; (šioje formulėje P – išmokos (išmokų sumos) dydis). Pagal šią formulę apskaičiuotas koeficientas yra 0,9322. Taikant šį koeficientą, pareiškėjos perskaičiuotos (laikinai sumažintos) našlių pensijos dydis yra 108,48 Lt (116,37 Lt x 0,9322). Todėl, laiko, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamus sprendimus, priimti sprendimą dėl senatvės pensijos padidinimo, apskaičiuojant priedą už stažo metus, viršijančius 15 m. stažą, išmokėti dėl priedo už stažo metus susidariusią senatvės pensijos nepriemoką bei išmokėti negautą našlių pensiją nuo 1995-07-05, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio fondo valdybos Trakų skyriaus (toliau – ir atsakovas, Trakų skyrius) 2009-04-09 sprendimo Nr. 13PP-2321 „Dėl V. P. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo“ (toliau – ir Trakų skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo, VSDFV, Fondo valdyba) 2011-04-27 sprendimo Nr.(6.5)I-2623 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir našlių pensijų“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) (b. l. 4, 6-7, 34, 72-73).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – senatvės pensijos ir našlių pensijų skyrimo, apskaičiavimo, mokėjimo pagrindai bei tvarka.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 30 m. 10 mėn. 23 d. (b. l. 36). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios faktinės aplinkybės pareiškėja neginčija. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. P. buvo paskirta 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (b. l. 45). D. P. ir S. P. buvo paskirtos 25 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. D. P. ir S. P. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos buvo mokamos iki 18 metų, t. y iki 1996-12-31 ir iki 2002-06-30 (b. l. 15-19). Trakų skyriaus skundžiamu sprendimu ir 2009-04-14 sprendimu Nr. 13PP-2355, 2009-04-14 sprendimu Nr. 13PP-2356, 2009-04-15 sprendimu Nr. 13PP-2433, 2009-04-15 sprendimu Nr. 13PP-2435, 2009-04-16 sprendimu Nr. 13PP-2463, 2009-04-16 sprendimu Nr. 13PP-2464 ir 2009-04-16 sprendimu Nr. 13PP-2512 sprendimu (toliau – ir Sprendimai) V. P. (pareiškėjai), D. P. ir S. P. nuo 1995-07-05 buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos (b. l. 20-27). V. P. nuo 1995-07-05 paskirta ir šiuo metu mokama 108, 48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (b. l. 15-19, 48-56). Pareiškėja 2011-03-28 su skundu kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė patikrinti jos pensijos apskaičiavimą bei patenkinti jos skundą (b. l. 71). Fondo valdybą, išnagrinėjusi pareiškėjos minėtą skundą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundo nepatenkino (b. l. 6-7, 72-73).

Kaip minėta, pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, laiko juos neteisėtais ir nepagrįstais bei naikintinais motyvuodama tuo, kad jos pensija už stažą viršijantį būtinąjį 15 m., turėtų būti padidinta, nes ji atidirbo 30 m. ir 10 mėn. Be kita ko, jai nebuvo mokama našlės pensija, kol baigėsi našlaičių pensijų mokėjimas. Našlės pensija nedidėjo, netgi buvo sumažinta 2010 m. nuo 116 Lt iki 108 Lt. Našlės ir dukrų našlaičių pensijos turėjo būti žymiai didesnės: jos pensija turėjo būti 120 Lt, o dukrų – po 80 Lt.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei kiti teisės aktai susiję su jų įgyvendinimu.

Pensijų įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad nuo 2007-07-01 valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Šio įstatymo 53 (1) str. 1 d. reglamentuoja, kad perskaičiuotų ir neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, ištarnauto laiko pensijų gavėjams, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, priedas už stažo metus apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Iš esmės analogiškos nuostatos nustatytos ir Nuostatuose.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad priedas už stažo metus, kaip atskira pensijos dalis, skiriama ir mokama turintiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmenims, kuriems nuo 2007-07-01 ir vėlesnių datų pirmą kartą ar iš naujo skiriama bet kurios rūšies valstybinė socialinio draudimo pensija ir iki 2007-07-01 paskirta bet kurios rūšies valstybinė socialinio draudimo pensija, nepriklausomai nuo to, ar ši pensija paskirta po 1995-01-01 Pensijų įstatymo nustatyta naujai skiriamoms pensijoms tvarka ar mokama iki 1995-01-01 galiojusia tvarka paskirta ir pagal Pensijų įstatymą perskaičiuota ar neperskaičiuota pensija.

Kaip minėta, byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 30 m. 10 mėn. 23 d., t. y. nėra pilnų stažo metų, viršijančių 30 metų stažą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad senatvės pensija Trakų skyriaus sprendimu pareiškėjai paskirta pagristai ir teisėtai. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek tretysis suinteresuotas asmuo, tiek atsakovas priėjo prie teisingos išvados, kad skirti pensiją su priedu už 15 stažo metų, viršijančių 30 metų, kaip reikalauja pareiškėja, nėra teisinio pagrindo.

Pagal Laikinojo įstatymo 1 str. 2 d. 5 p., pensijos mažinamos asmenims, gaunantiems: valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, išankstines senatvės, netekto darbingumo pensijas asmenims, netekusiems 45-70 procentų darbingumo (II ir III grupių invalidumo pensijas), ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal Pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą. Vadovaujantis minimo įstatymo 4 str. 1 d, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę: K = 1 – (0,05 + [(0,1 -0,05) : (200 - 70)] x (P - 70)), kai 70 < = P < = 200 Lt. Bylos duomenimis, atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, pareiškėjos 116, 37 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, nuo 2010-01-01 perskaičiuota ir yra 108, 48 Lt.

Pensijų įstatymo 58 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad senatvės pensija didinama, kai asmeniui paskirtos vienos senatvės pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį. Kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, senatvės pensija didinama, jeigu pensijų išmokų suma neviršija 325 Lt per mėnesį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad pareiškėjai 2004 m. kovo mėn. dar buvo mokamos dvi pensijos, t. y. senatvės ir našlių, kurių suma buvo didesnė nei 325 Lt (414,71 Lt: 298,34 Lt senatvės pensija ir 116,37 Lt našlių pensija). Taigi, remiantis Pensijų įstatymo 58 str. 1 d. 4 p., pareiškėja neturėjo teisės į pensijos padidinimą. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kaip jau minėta, kadangi pareiškėjos senatvės pensijos dydis neviršijo ribinio pensijos dydžio, senatvės pensijos dydis neperskaičiuotas (nesumažintas), o našlių pensija perskaičiuota (sumažinta) pagal formulę, nurodytą Laikinojo įstatymo 1 priede (Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.), ir jos dydis nuo 2010-01-01 yra 108,48 Lt (116,37 Lt x 0,9322). Pareiškėjos senatvės pensija nuo 1995-01-01 taip pat buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pensijos byloje fiksuotą 30 m. 10 mėn. 23 d. stažą bei 2,61 Lt uždarbio vidurkį, pagal kurį buvo apskaičiuotas 0,8928 draudžiamųjų pajamų koeficientas. Perskaičiuotos pagal šiuos duomenis pensijos dydis (123,58 Lt) buvo mažesnis nei neperskaičiuotos (132,17 Lt), todėl pareiškėjai, nuo 1995-01-01 iki šiol mokama neperskaičiuota senatvės pensija, kuri indeksuojama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naujus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (ir) ar einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad 30 m. būtinojo stažo reikalavimas senatvės pensijai moterims nustatytas tik nuo 2004-01-01. Tačiau priedo už stažo metus apskaičiavimas nesiejamas su būtinojo stažo turėjimu. Šis priedas apskaičiuojamas ne už stažo metus, viršijančius būtinąjį stažą, o už stažo metus, viršijančius 30 m. stažą. Pareiškėjai ir jos dukroms valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos buvo paskirtos minėtais Trakų skyriaus Sprendimais, įskaitant ir skundžiamą sprendimą, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, teisėtas ir pagrįstas, vadovaujantis galiojusiomis Pensijų įstatymo nuostatomis, todėl skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas nepagrįsto dydžio, kaip reikalauja pareiškėja, nėra jokio teisinio pagrindo. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad Trakų skyriaus mokėtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos ir mokama valstybinė socialinio draudimo našlių pensija yra neteisingo dydžio. Pareiškėja nepagrįstai reikalauja išmokėti negautas valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų sumas, kurios, pareiškėjos teigimu, nebuvo mokama nuo valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos paskyrimo dienos iki valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų nutraukimo dienos.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, priimant skundžiamus sprendimus nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, jų priimti aktai (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jie buvo įsteigti ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Procedūrinių pažeidimų nepadarė. Vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustačiusi, kad pridėti priedus prie pensijos už kiekvienus metus virš 15 m. nėra jokio įstatyminio pagrindo, įstatymų leidėjas aiškiai nustatęs, kad „įgijusiems didesnį kaip 30 m....“, o ne virš reikalingo darbo stažo, kaip teigia pareiškėja, pareiškėjai našlės pensija buvo paskirta ir mokama, bylos duomenimis našlės pensija buvo mokama ne tik dukroms, bet ir pareiškėjai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, jų vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti ir įpareigoti Trakų skyrių priimti sprendimą padidinti pareiškėjai pensiją paskiriant priedą už stažą viršijantį nustatytą būtinąjį 15 m., išmokėti laiku negautą pensijos sumą, o taip pat išmokėti negautą našlės pensiją nuo jos paskyrimo, t. y. 1995 m., nurodytais motyvais bei kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.