Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-756-1185-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-27
Bylos Nr.: A-756-1185-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01021-2011-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: V. P.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui

Kategorijos

6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A756-1185/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01021-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.; 6.3.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai V. P.,pareiškėjos atstovei advokatei E. Š.,atsakovo atstovei J. B.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui (teisių perėmėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius), trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus (toliau – ir VSDFV Trakų skyrius) 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 13PP-2321 „Dėl V. P. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2623; 3) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pensijos padidinimo pareiškėjai, paskiriant priedą už stažą, viršijantį nustatytą būtinąjį, 15 metų, išmokėti pareiškėjai laiku negautą pensijos sumą, taip pat išmokėti negautą našlės pensiją nuo jos paskyrimo, t. y. nuo 1995 metų.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 1991 metais ji išėjo į pensiją sulaukusi 50 metų amžiaus, atidirbusi 30 metų ir 10 mėnesių. Pareiškėjai, užauginusiai 6 vaikus, įstatymas numatė būtinąjį draudimo stažą pensijai – 15 metų. 1994 m. Pensijų įstatymo 22 straipsnis nustatė visiems būtinąjį stažą pensijai – 30 metų. 2007 m. papildyto įstatymo 24¹ straipsnis numatė pensijų padidinimą asmenims, turintiems virš 30 metų draudimo stažo, t. y. virš būtinojo stažo. Todėl, pareiškėjos nuomone, jos pensija už stažą, viršijantį būtinąjį, 15 metų, turėjo būti padidinta. Tačiau to nebuvo padaryta. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos nuomone, skundžiami VSDFV Trakų skyriaus ir VSDF valdybos sprendimai turėtų būti pakeisti, papildant skaičiavimais dėl pensijos trečiosios dalies, t. y. priedo už stažą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 1995 metais mirus jos vyrui, ji augino dvi dar nepilnametes dukras. Joms buvo paskirtos našlaičių pensijos, o pareiškėjai – našlės pensija. Tačiau pareiškėjai našlės pensija nebuvo mokama, kol baigėsi našlaičių pensijų mokėjimas, nors Pensijų įstatymas (34-39 straipsniai) nenumato tokio apribojimo. Be to, pareiškėjai paskirta našlės pensija nebuvo didinama, priešingai – 2010 metais ji buvo sumažinta nuo 116 Lt iki 108 Lt, nors visi socialinio aprūpinimo klausimus reglamentuojantis įstatymai numatė pensijų didinimą didėjant bazinei pensijai ir draudžiamosioms pajamoms. Pareiškėjos nuomone, jos našlės pensija ir dukrų našlaičių pensijos turėjo būti didesnės – atitinkamai 120 Lt ir 80 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Trakų skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2007 m. gegužės 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 6, 32, 39, 42, 46, 52, 64 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 24¹, 42¹, 53¹, 66¹ straipsniais įstatymas Nr. X-1115 (toliau – ir Įstatymas Nr. X-1115). Šiuo įstatymu buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), nustatant papildomą pensinį aprūpinimą tiems valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie yra įgiję didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Tokiems pensijų gavėjams numatyta skirti pensijos priedą už stažo metus. P. P. įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nuo 2007 m. liepos 1 d. valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 53¹ straipsnio 1 dalimi, perskaičiuotų ir neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, ištarnauto laiko pensijų gavėjams, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, priedas už stažo metus apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 30 metų 10 mėnesių 23 dienos, t. y. nėra pilnų stažo metų, viršijančių 30 metų stažą. Todėl VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 13PP-2321, kuriuo pareiškėjai paskirta senatvės pensija be priedo už stažo metus, viršijančius 30 metų stažą, yra pagristas ir teisėtas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad VSDFV Trakų skyriaus sprendimu V. P., D. P. ir S. P. nuo 1995 m. liepos 5 d. buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos. Pagal tuo metu galiojusias Pensijų įstatymo nuostatas V. P. buvo paskirta 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. D. P. ir S. P. buvo paskirtos 25 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. D. P. ir S. P. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos buvo mokamos iki 18 metų, t. y. iki 1996 m. gruodžio 31 d. ir iki 2002 m. birželio 30 d. V. P. nuo 1995 m. liepos 5 d. paskirta ir šiuo metu mokama 108,48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas), įsigaliojusio nuo 2010 m. sausio 1 d., 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pensijos mažinamos asmenims, gaunantiems: valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, išankstines senatvės, netekto darbingumo pensijas asmenims, netekusiems 45-70 procentų darbingumo (II ir III grupių invalidumo pensijas), ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal Pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę: K = 1 - {0,05 + [(0,1 - 0,05): (200 - 70)] × (P - 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjos 116,37 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija buvo perskaičiuota, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, ir šiuo metu yra 108,48 Lt. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginys, kad jai ir jos dukterims buvo mokamos mažesnės nei pagal įstatymą priklausė valstybinė socialinio draudimo našlių pensija ir valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta nuo 1991 m. kovo 20 d. kaip motinai, išauginusiai penkis ar daugiau vaikų iki aštuonerių metų amžiaus, vadovaujantis iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad moterys, pagimdžiusios penkis arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukusios 50 metų, jeigu turi ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Pareiškėjai sulaukus 50 metų, remiantis minėto įstatymo 10 straipsniu, buvo paskirta senatvės pensija, atsižvelgiant į visą jos iki teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos įgytą 30 metų 10 mėnesių 23 dienų stažą. Nuo 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Pensijų įstatymui, visos pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turėjo būti perskaičiuotos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (Pensijų įstatymo 46 straipsnis). Pareiškėjos senatvės pensija nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pensijos byloje fiksuotą 30 metų 10 mėnesių 23 dienų stažą bei 2,61 Lt uždarbio vidurkį, pagal kurį buvo apskaičiuotas 0,8928 draudžiamųjų pajamų koeficientas. Perskaičiuotos pagal šiuos duomenis pensijos dydis (123,58 Lt) buvo mažesnis nei neperskaičiuotos, t. y. paskirtos pagal Valstybinių pensijų įstatymą, senatvės pensijos dydis (132,17 Lt), todėl pareiškėjai, remiantis Pensijų įstatymo 51 straipsniu, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki šiol mokama neperskaičiuota senatvės pensija, kuri indeksuojama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naujus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (ir) ar einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (Pensijų įstatymo 52 straipsnis). Nuo 2007 m. liepos 1 d. Pensijų įstatymas buvo papildytas 24¹ straipsniu, kuriame nustatyta, kad senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Pensijų įstatymo 24¹ straipsnyje nenustatyta, kad priedas už stažo metus apskaičiuojamas senatvės pensijų gavėjams, kurių stažas viršija jiems nustatytą būtinąjį stažą. 30 metų būtinojo stažo reikalavimas senatvės pensijai moterims nustatytas tik nuo 2004 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Iki 2004 m. sausio 1 d. moterims buvo nustatytas 20 metų būtinasis stažas, kuris nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos buvo kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekė 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet buvo didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekė 30 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 19 straipsnio 2 dalis ir 55 straipsnio 4 dalis). Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams), nustatytas būtinasis stažas yra 10 metų mažesnis už nurodytą Pensijų įstatymo 22 straipsnyje (Pensijų įstatymo 28 straipsnis). Taigi stažo, būtinojo senatvės pensijai, reikalavimai yra (buvo) skirtingi ir priklauso nuo to, kada asmeniui sukako senatvės pensijos amžius, ir nuo to, ar asmuo serga hipofiziniu nanizmu (liliputas). Tačiau priedo už stažo metus apskaičiavimas nesiejamas su būtinojo stažo turėjimu. Šis priedas apskaičiuojamas ne už stažo metus, viršijančius būtinąjį stažą, o už stažo metus, viršijančius 30 metų stažą. Kadangi nei Pensijų įstatyme, nei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nėra numatyta, kad priedas už stažo metus apskaičiuojamas už stažo metus, viršijančius asmeniui nustatytą būtinąjį stažą, apskaičiuoti pareiškėjai priedą už stažo metus, viršijančius jai nustatytą 15 metų būtinąjį stažą, nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjai nuo 1995 m. liepos 5 d., t. y. nuo pareiškėjos sutuoktinio mirties dienos, yra paskirta ir mokama našlių pensija. Tai patvirtina prie pareiškėjos skundo pridėti VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 13PP-2354, 2009 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 13PP-2433, 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 13PP- 2463 ir 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 13PP-2512 bei VSDFV Trakų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. (2.1)3R-3789. Pareiškėjos teiginys, kad jai našlių pensija mokama tik nuo tos dienos, kai buvo nutrauktas našlaičių pensijų mokėjimas jos dukroms, neatitinka tikrovės. VSDF valdyboje buvo patikrintas pareiškėjos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumas ir buvo nustatyta, kad ši pensija jai yra paskirta ir mokama teisingai, Pensijų įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka. Nuo 1997 m. liepos 1 d. našlių pensijos, paskirtos laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d. už mirusius po 1995 m. sausio 1 d. asmenis, patvirtinus naują bazinės pensijos dydį ir (ar) naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, neindeksuojamos (nedidinamos) (Pensijų įstatymo 33, 34, 36, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo 45¹ straipsniu įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Remiantis šia įstatymo nuostata, pareiškėjos našlių pensija nuo 1997 m. liepos 1 d. teisėtai ir pagrįstai nebedidinama. Vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Laikinuoju įstatymu, našlių pensijos buvo perskaičiuojamos (laikinai sumažinamos) (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iki 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjai buvo mokama 116,37 Lt našlių pensija. Remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, paskirtos našlių pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę: K = 1 - {0,05 + [(0,1 - 0,05) : (200 - 70)] × (P - 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt (šioje formulėje P – išmokos (išmokų sumos) dydis). Pagal šią formulę apskaičiuotas koeficientas yra 0,9322. Taikant šį koeficientą, pareiškėjos perskaičiuotos (laikinai sumažintos) našlių pensijos dydis yra 108,48 Lt (116,37 Lt × 0,9322).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 30 metų 10 mėnesių 23 dienos (b. l. 36). Šios aplinkybės pareiškėja neginčija. Pareiškėjai buvo paskirta 50 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (b. l. 45). D. P. ir S. P. buvo paskirtos 25 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos. D. P. ir S. P. valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos buvo mokamos iki 18 metų, t. y. iki 1996 m. gruodžio 31 d. ir iki 2002 m. birželio 30 d. (b. l. 15-19). Skundžiamu VSDFV Trakų skyriaus sprendimu ir VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 13PP-2355, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 13PP-2356, 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 13PP-2433, 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 13PP-2435, 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13PP-2463, 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13PP-2464 bei 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13PP-2512 pareiškėjai, D. P. ir S. P. nuo 1995 m. liepos 5 d. buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos (b. l. 20-27). Pareiškėjai nuo 1995 m. liepos 5 d. paskirta ir šiuo metu mokama 108,48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija (b. l. 15-19, 48-56). Pareiškėja 2011 m. kovo 28 d. kreipėsi su skundu į VSDF valdybą, prašydama patikrinti jos pensijos apskaičiavimą (b. l. 71). VSDF valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundo nepatenkino (b. l. 6-7, 72-73).

Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Šio įstatymo 53¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad perskaičiuotų ir neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, ištarnauto laiko pensijų gavėjams, įgijusiems didesnį kaip 30 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, priedas už stažo metus apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Iš esmės analogiškos nuostatos nustatytos ir Nuostatuose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas yra 30 metų 10 mėnesių 23 dienos, t. y. nėra pilnų stažo metų, viršijančių 30 metų stažą. Todėl skundžiamas VSDFV Trakų skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skirti pareiškėjai pensiją su priedu už 15 stažo metų, viršijančių 30 metų, nėra teisinio pagrindo.

Pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pensijos mažinamos asmenims, gaunantiems: valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, išankstines senatvės, netekto darbingumo pensijas asmenims, netekusiems 45-70 procentų darbingumo (II ir III grupių invalidumo pensijas), ištarnauto laiko pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, valstybines socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensijas, kurios viršija pusę ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio, išskyrus pensijas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, valstybines socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, paskirtas ir (arba) mokamas pagal Pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę: K = 1 – (0,05 + [(0,1 -0,05) : (200 - 70)] × (P - 70)), kai 70 < = P < = 200 Lt. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, pareiškėjos 116,37 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota ir yra 108,48 Lt.

Pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad senatvės pensija didinama, kai asmeniui paskirtos vienos senatvės pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį. Kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, senatvės pensija didinama, jeigu pensijų išmokų suma neviršija 325 Lt per mėnesį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2004 metų kovo mėnesį dar buvo mokamos dvi pensijos, t. y. senatvės ir našlių, kurių suma buvo didesnė nei 325 Lt. Todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėja neturėjo teisės į pensijos padidinimą. Kadangi pareiškėjos senatvės pensijos dydis neviršijo ribinio pensijos dydžio, senatvės pensija nebuvo perskaičiuota (nebuvo sumažinta), o našlių pensija perskaičiuota (sumažinta) pagal formulę, nurodytą Laikinojo įstatymo 1 priede. Pareiškėjos senatvės pensija nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat buvo perskaičiuota atsižvelgiant į pensijos byloje fiksuotą 30 metų 10 mėnesių 23 dienų stažą bei 2,61 Lt uždarbio vidurkį, pagal kurį buvo apskaičiuotas 0,8928 draudžiamųjų pajamų koeficientas. Perskaičiuotos pagal šiuos duomenis pensijos dydis (123,58 Lt) buvo mažesnis nei neperskaičiuotos (132,17 Lt), todėl pareiškėjai nuo 1995 m. sausio 1 d. iki šiol mokama neperskaičiuota senatvės pensija, kuri indeksuojama kiekvieną kartą Vyriausybei patvirtinus naujus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (ir) ar einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Reikalavimas turėti 30 metų būtinojo stažo senatvės pensijai moterims nustatytas tik nuo 2004 m. sausio 1 d. Tačiau priedo už stažo metus apskaičiavimas nesiejamas su būtinojo stažo turėjimu. Šis priedas apskaičiuojamas ne už stažo metus, viršijančius būtinąjį stažą, o už stažo metus, viršijančius 30 metų stažą. Skundžiami VSDFV Trakų skyriaus ir VSDF valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas tokio dydžio, kokio reikalauja pareiškėja, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja nepagrįstai reikalauja išmokėti negautas valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos sumas, kurios, pareiškėjos teigimu, nebuvo mokamos nuo valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos paskyrimo dienos iki valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų nutraukimo dienos, kadangi ši pensija pareiškėjai buvo mokama.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 13PP-2321 ir VSDF valdybos 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2623; įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pensijos padidinimo pareiškėjai, paskiriant priedą už stažą, viršijantį nustatytą būtinąjį, 15 metų, išmokėti pareiškėjai laiku negautą pensijos sumą, taip pat išmokėti negautą našlės pensiją nuo jos paskyrimo, t. y. nuo 1995 metų, ir senatvės pensiją nuo 1991 metų.

Pareiškėja nurodo, kad 2007 metais papildžius Pensijų įstatymą 24¹ straipsniu, buvo padidintos pensijos asmenims, dirbusiems daugiau kaip 30 metų. P. P. įstatymo 22 straipsnį, būtinasis stažas pensijai gauti yra 30 metų. Pareiškėjo išėjo į pensiją 1991 metais, t. y. tuo metu, kai jai, kaip užauginusiai 6 vaikus, būtinasis stažas buvo 15 metų. Pareiškėjos stažas viršija šį būtinąjį stažą 15 metų. Dėl minėto Pensijų įstatymo papildymo pareiškėja atsidūrė blogesnėje padėtyje lyginant su kitais asmenimis, nes augindama 6 vaikus ji negalėjo įgyti dar didesnį darbo stažą, o 2007 metais grįžti į darbą ji nebegalėjo dėl amžiaus. Pareiškėjai priskaičiuota 637 Lt senatvės pensija yra žymiai mažesnė už vidutiniąją ir nėra pakankama pragyvenimui. Pareiškėjos nuomone, teismo argumentas, kad priedo už stažą apskaičiavimas nėra siejamas su būtinojo stažo turėjimu, yra nepagrįstas, kadangi neatitinka teisingumo sampratos. Toks įstatymo taikymas didina socialinę atskirtį ir yra diskriminacinis. Teismas, spręsdamas ginčą, turėjo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, kuris, pareiškėjos nuomone, yra ydingas, bet ir kitais įstatymais, bendraisiais teisingumo bei protingumo kriterijais. Šiuo atveju buvo pažeistos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose yra daug prieštaravimų: 2011 m. gegužės 24 d. pažymoje Nr. 12.1/3R-3789 nurodyta, kad išmokų gavėjoms priskaičiuotos išmokos nuo 1995 m. liepos 5 d., o iš 2009 m. birželio 16 d. pažymos Nr. (14PL)-404 matyti, kad pensija mokėta nuo 1995 metų spalio mėnesio; priskaičiuotos ir išmokėtos našlės ir našlaičių pensijų sumos skiriasi apie 50 Lt per mėnesį; pateiktuose duomenyse apie išmokėtas sumas nurodytų sumų pareiškėja nėra gavusi; mokėjimo žiniaraščiuose yra ne pareiškėjos parašai; sumos nesutampa su pažymoje apie gautas išmokas nurodytomis sumomis. Be to, senatvės pensija pareiškėjai priskaičiuota nuo 1991 metų, o pareiškėja pradėjo ją gauti tik nuo 2009 metų. Iki tol pareiškėja gaudavo tik išmokas už vaikus. Pareiškėjos nuomone, pensijos apskaičiavimui ir išmokėjimui patikslinti turi būti paskirta ekspertizė.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą atsakovas VSDFV Trakų skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimas išmokėti jai nuo 1991 metų negautą senatvės pensiją, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šioje administracinėje byloje ginčijamas VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 13PP-2321, kuriuo nuspręsta mokėti V. P. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki gyvos galvos 637,67 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 34). Pareiškėjos V. P. teigimu, jai turi būti mokama didesnė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kadangi jai turėjo būti apskaičiuotas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo metus, kuris yra sudėtinė pensijos dalis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta nuo 1991 m. kovo 20 d., vadovaujantis tuo metu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsniu, numatančiu, kad moterys, pagimdžiusios penkis arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turi teisę gauti senatvės pensiją sulaukusios 50 metų, jeigu turi ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Nuo 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, pareiškėjos valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal šį įstatymą, remiantis pareiškėjos pensijos byloje fiksuotais uždarbio ir stažo duomenimis. Kadangi pareiškėjos perskaičiuota pensija buvo mažesnė nei neperskaičiuota, t. y., mažesnė nei paskirta iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, pareiškėjai buvo mokama neperskaičiuota pensija. Iki 2007 m. liepos 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys. Nuo 2007 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2007 m. gegužės 10 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 6, 32, 39, 42, 46, 52, 64 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 24¹, 42¹, 53¹, 66¹ straipsniais įstatymui Nr. X-1115, valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24¹ straipsnyje (2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1115 redakcija, galiojanti nuo 2007 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (8 straipsnio 1-3, 5, 6 dalys, 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1-9 punktai, 3 ir 4 dalys) metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Taigi, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24¹ straipsniu, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas atsižvelgiant į pilnus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus, viršijančius būtent 30 metų, o ne būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kuris skirtingais laikotarpiais būdavo kitoks. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad priedo už stažo metus apskaičiavimas nesiejamas su būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo turėjimu. Šis priedas apskaičiuojamas ne už stažo metus, viršijančius būtinąjį stažą, o už stažo metus, viršijančius 30 metų stažą. Skundžiamo VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 13PP-2321 priėmimo dieną pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo 30 metų 10 mėnesių 23 dienos. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės. Tokiu būdu, priimant minėtą sprendimą, pareiškėja neturėjo pilnų stažo metų, viršijusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24¹ straipsnyje numatytą 30 metų stažą. Todėl skirti pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedą už stažo metus nebuvo pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Trakų skyrių išmokėti pareiškėjai negautą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (kaip pareiškėja patikslino savo apeliaciniame skunde – nuo 1991 metų, t. y. nuo senatvės pensijos paskyrimo metų) negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus apskaičiavimą bei mokėjimą ir visiškai pagrįstai pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja V. P. taip pat prašė įpareigoti atsakovą VSDFV Trakų skyrių išmokėti jai negautą valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją nuo jos paskyrimo, t. y. nuo 1995 metų. Pareiškėjos teigimu, jai paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nebuvo mokama, kol nebuvo nutrauktas jos dukterims S. P. ir D. P. paskirtų valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų mokėjimas, nors Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato tokio apribojimo. Tačiau šis pareiškėjos teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 13PP-2354, 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 13PP-2433, 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13PP-2463 ir 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13PP-2512 pareiškėjai buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nuo 1995 m. liepos 5 d. iki gyvos galvos (b. l. 20, 23, 25). VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 13PP-2355, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 13PP-2356, 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 13PP-2435 ir 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 13PP-2464 S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos nuo 1995 m. liepos 5 d. (b. l. 21, 22, 24, 26). D. P. paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 1997 m. sausio 1 d., o S. P. paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2002 m. liepos 1 d. (b. l. 15, 17). Kaip matyti iš byloje esančios 2011 m. gegužės 24 d. pažymos apie asmens gautas išmokas Nr. (2.1)3R-3789, pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo našlių pensija buvo mokama nuo 1995 m. liepos 5 d., t. y. nuo datos, nuo kurios ji buvo paskirta, nepriklausomai nuo to, kada buvo nutrauktas jos dukterims S. P. ir D. P. paskirtų našlaičių pensijų mokėjimas. Pareiškėjai paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas nebuvo nutrauktas (b. l. 15-19). Todėl pareiškėjos teiginys, kad VSDFV Trakų skyrius pradėjo mokėti jai paskirtą valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją tik tuomet, kai buvo nutrauktas pareiškėjos dukterims paskirtų valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų mokėjimas, yra visiškai nepagrįstas. Nors pareiškėja nei skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde iš esmės niekaip nepagrindė savo teiginio, kad jai turėjo būti mokama didesnė valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, pirmosios instancijos teismas patikrino pareiškėjai paskirtos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumą pagal byloje aktualiais laikotarpiais galiojusių teisės aktų nuostatas ir padarė teisingą išvadą, kad mokėti pareiškėjai jos nurodyto dydžio našlių pensiją nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas išsamiais motyvais šiuo klausimu, todėl jų šioje nutartyje nekartoja. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad VSDFV Trakų skyrius dėl kokių nors priežasčių mokėjo pareiškėjai ne tokio dydžio valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, koks jai priklausė pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, arba neteisėtai neišmokėjo pareiškėjai šios pensijos už kurį nors laikotarpį.

Apeliacinio skundo argumentai dėl parašų pensijų mokėjimo žiniaraščiuose nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą bei mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (dėl senatvės pensijos nuo 1991 metų), apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 5 d.). Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė