- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-179-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49243-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. M.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta neatlikta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 10 dienų bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2022 m. vasario 28 d.). Į bausmės laiką V. M. nuspręsta įskaityti visiškai atliktą bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nuosprendį.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžio priėmimo dieną nuspręsta pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, suimant jį teismo posėdžių salėje.
Visiškai tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesams, civilinis ieškinys. Iš kaltinamojo V. M. priteista civilinei ieškovei 88,07 Eur žalos atlyginimo.
Atmestas Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti valstybei iš kaltinamojo V. M. 120 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. M. nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent už tai, kad: 2020 m. gruodžio 18 d. apie 1.00 val. Šilutės m., tikslesnė vieta nenustatyta, jis po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. sudavė A. K. kumščiais ir spyrė bendrai ne mažiau kaip tris kartus į galvą, taip jam padarydamas nosies kaulų lūžį, kairės akies viršutinio voko kraujosruvą ir patinimą, daugybinius smulkius kaktos odos nubrozdinimus bei didelę poodinę kraujosruvą kaktos vidurinėje dalyje. Tokiu būdu V. M. nukentėjusiajam A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
2.1. Teigia, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas apelianto kaltę grindė tik nukentėjusiojo A. K. parodymais, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nurodo, kad nukentėjusysis A. K. įvykio metu buvo neblaivus – alkotesteriu jam nustatytas 1,95 promilės neblaivumas. Be to, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. apie 1.00 val. buvo sumuštas A. M. kažkokiame name už Verdainių dėl to, kad pastarasis prašė atiduoti 300 Eur skolą, o jis atsisakė. Teisme nukentėjusysis nurodė jau kitas jo sumušimo aplinkybes: A. M. sumušė jį ne name, o lauke ir jokios skolos grąžinti jo neprašė.
2.2. Nurodo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad A. K. 2020 m. gruodžio 18 d. apie 1.00 val. neblaivus grįžo iš Kauno, Šilutėje nusipirko degtinės butelį ir vaikščiojo po miestą naktį neblaivus. Todėl neaišku, su kuo nukentėjusysis buvo susitikęs, su kuo vartojo alkoholį. Galbūt jį sumušė asmenys, su kuriais tą naktį girtavo Šilutėje. Dėl neblaivumo jis nebeatsimena sužalojimo aplinkybių, o byloje daugiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas jį sužalojo. Taigi nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas, jo neblaivumas sudaro pagrindą teigti, kad jo parodymai neteisingi.
2.3. Kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo akistata su apeliantu, asmens parodymo atpažinti pagal jo pateiktą nuotrauką protokolas, yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 031/2021(03), kurioje nustatyti A. K. sužalojimai, nepatvirtina, kad apeliantas jį sužalojo. Teigia, jog tą naktį nukentėjusiojo apskritai nebuvo sutikęs, o vien tai, kad iš matymo A. K. pažinojo ir pastarasis turėjo telefone jo numerį, nepatvirtina jo kaltės. Tačiau teismas nuosprendyje nepagrįstai padarė priešingas išvadas. Teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, besąlygiškai rėmėsi vien nukentėjusiojo prieštaringais parodymais, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. M. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tvirtina, kad teismas jo kaltę nepagrįstai grindė iš esmės tik nukentėjusiojo A. K. nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apelianto pozicijai. Įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, apylinkės teismas motyvuotai atmetė V. M. iškeltą versiją, jog 2020 m. gruodžio 18 d. jis apskritai nebuvo susitikęs su A. K. ir jam nesudavė smūgių nei kumščiais, nei kojomis.
6. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nuteistajam V. M. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
7. Akcentuodamas nukentėjusiojo A. K. neblaivumą, jo duotų parodymų tyrėjams ir teisme nenuoseklumą, prieštaringumą, apeliantas bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. K. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo (apklausų, akistatos) metu, ir juos įvertino kaip tarpusavyje iš esmės neprieštaringus. Nors neblaivus ir sumuštas, tačiau A. K. sugebėjo paskambinti įvykio naktį į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį, be kita ko, operatorei aiškiai nurodė, kad „<...> užmušti bandė, su peiliu iššoko, pabėgau“, „kažkur Verdainių gatvėj“. Nurodė duomenis apie jį sumušusį asmenį: „Prieš 10 metų, pažįstamas iš veido ir viskas“, „Sudaužė, jis prašė manęs pinigų <...>.“ A. K. pareigūnams parodė savo telefone turimą iki įvykio įsirašytą su vardu „Vitalka Malkos“ V. M. mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110–115). Telefonų išklotinės analizės duomenimis, šis V. M. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) įvykio naktį veikė bokšte OD0B, kuris apima ir Verdainių g., Šilutės m., ir įvykio naktį tiek A. K. mobilusis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek V. M. mobilusis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė toje pačioje bokštų veikimo zonoje. 2020 m. gruodžio 17 d. 23.28 val., 2020 m. gruodžio 18 d. 4.09 val. A. K. skambino V. M., tačiau jis neatsiliepė, o 2020 m. gruodžio 18 d. 4.10 V. M. skambino A. K., kai jis jau buvo policijos patalpose. 2020 m. gruodžio 18 d. 8.59 val. A. K. skambino V. M. ir jiedu kalbėjosi 59 sek., po to vėl skambino 9.42 val. ir jiedu kalbėjosi 95 sek. (1 t., b. l. 126–127). Be to, 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškime policijai A. K. nurodė, kad jį sumušęs asmuo yra senas pažįstamas vardu V., kurį sutiko mieste grįžęs iš Kauno, su juo vartojo alkoholį ir jis pasiūlė važiuoti pas jį, o nuvykus taksi pas jį, ten pareikalavo atiduoti neva 300 Eur skolą, po to lindo į kišenes, mušė kumščiais ir kojomis, daugiausiai į galvą, bet jam iš ten pavyko pabėgti. Apie 30 metų amžiaus, vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo V. pavardės A. K. nurodė nežinantis, bet turintis jo telefono numerį – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1–3).
8. Nurodytų 7 punkte duomenų visuma, kartu atsižvelgiant į tai, jog akistatos metu A. K. atpažino būtent V. M. kaip jį sumušusį įvykio naktį asmenį, o A. K. nurodytą jo sužalojimo būdą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 31/2021 (03) aprašytas sužalojimo mechanizmas – sužalojimai atitinka įvykio laiką, galėjo atsirasti sudavus į veidą kumščiais ir spiriant mažiausiai tris kartus, leidžia įsitikinti tuo, kad A. K. įvykio naktį sumušė jam pažįstamas asmuo, t. y. V. M.. Todėl vien tai, kad A. K. pareiškime policijai jį – V. M. pavadino V., vertinama kaip nereikšmingas netikslumas, nulemtas tiek nukentėjusiojo vidutinio neblaivumo, tiek kartu patirto intensyvaus fizinio smurto, išgąsčio dėl suduotų smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Galiausiai, A. K. telefone V. M. buvo įsirašęs vardu „Vitalka“, todėl ir įvardijo jį kaip V. Netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Jie dera su kitais aptartais įrodymais, o kartu patvirtina būtent V. M. kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad A. K., juolab anksčiau jokių konfliktų, nesutarimų su V. M. neturėjęs, turėtų motyvą apkaltinti jį nusikalstamu elgesiu ir tokiu būdu sąmoningai pakenkti. Be to, nukentėjusysis parodymus teismui davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiojo duoti parodymai, nors ir su aptartais neesminiais kaltinimui netikslumais – dėl V. M. tikrojo vardo, įvykio vietos, išliko neprieštaringi ir patikimi.
9. Aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl V. M. padarytos nusikalstamos veikos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažindamas V. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. M. kaltei patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, kvalifikuota teisingai.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą, bausmių subendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. V. M. skirta vos 1 metų laisvės atėmimo bausmė, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nesant prokuroro skundo sunkinti recidyvaus elgesio nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo. Kita vertus, apylinkės teismas pagrįstai kartu įvertino ir tai, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, praėjus trumpam laikotarpiui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, yra baustas administracine tvarka už tyčinius administracinius nusižengimus (turto vagystę, transporto priemonės vairavimą neblaiviam bei neturint teisės vairuoti ir pan.), yra dirbantis, turi sveikatos sutrikimų, kaltinamojo teigimu, turi dvi nepilnametes dukras, po nusikaltimo padarymo nukentėjusiojo neatsiprašė, o nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio dėl padaryto jam sužalojimo. Paskirtą bausmę, kuri subendrinta su apeliantui ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, mažinti pagrindo nėra. Įvertinus V. M. asmenybę, jo padarytos veikos smurtinį pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
11. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.