Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 7 d. Valstybinė darbo inspekcija (toliau – Institucija) R. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti V. K. nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriu, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte kanalizacijos vamzdyno montavimo darbams (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininku nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios (tiksli data nenustatyta) iki 2014 m. lapkričio 16 d. V. K., gim. 1987 m. liepos 24 d. Tuo R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99 straipsnių ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Remiantis teismų praktika, darbo sutarties nepasirašius abiems darbo santykių subjektams tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad V. K. viso proceso metu teigė, kad dirbo nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014m. spalio mėnesio pradžios iki 2014 m. lapkričio 16 d., į darbą jį priėmė R. Š., kuris ir mokėjo atlyginimą – 100 litų už dieną. Visus nurodymus dėl darbo duodavo tik R. Š., pats atveždavo į objektą. V. K. nurodė, kad dirbo įvairius darbus, kuriuos nurodydavo R. Š.. Nubaustasis R. Š. viso proceso metu neigė, jog V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jis V. K. mokėjo atlyginimą. Taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta skirtinga informacija, todėl sprendimas tokiu atveju priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš 2015 m. gegužės 7 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo objekte adresu Pievų tako g. 21, Klaipėda, nustatytas nelegaliai dirbantis V. K. ( b. l. 7-8).

2014 m. gruodžio 12 d. prašyme LR Valstybinei darbo inspekcijai V. K. nurodo, kad pas R. Š. dirbo nuo 2014 m. spalio pradžios, trinkelių klojėju, todėl prašo padėti įforminti darbo santykius ( b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. K. taip pat nurodė, kad R. Š. vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios. Lapkričio mėnesio pradžioje pradėjo dirbti objekte (duomenys neskelbtini), vykdė žemės kasimo darbus, keitė vandentiekio vamzdyną ( b. l. 10-12). Teismo posėdžio metu V. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairius darbus nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios. Į darbą eidavo kai paskambindavo R. Š., kuris už darbo dieną mokėdavo po 100 litų, dirbo nelegaliai, R. Š. tik planavo įforminti darbo santykius, kad jis galėtų gauti kompensaciją. Nelaimės dieną jis dirbo apdailos darbus, klijavo gipsą. Šioje įmonėje yra dirbęs ir anksčiau, prieš du ar tris metus, todėl žinojo R. Š. vadovaujamos įmonės pavadinimą ( b. l. 37-38).

R. Š. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad V. K. jo įmonėje nedirbo, juolab žemės kasimo darbų ir vandentiekio vamzdyno keitimo darbų jo įmonė neatlikinėjo. Jo bendrovė atliko aplinkos gerinimo darbus. V. K. uždarbiavo netoliese, tačiau jo įmonėje nedirbo ( b. l. 37)

Apelianto skundo argumentai, jog V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo vertintini kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti ne tik administracinės atsakomybės, bet galbūt ir baudžiamosios atsakomybės. Iš V. K. parodymų matyti, kad įvykus nelaimingam atsitikimui jis pirmiausia skambino R. Š., kuris nurodė jo laukti. Atvykęs R, Šileika pats bandė gelbėti T. M., o tik vėliau kvietė specialiąsias tarnybas. Susipažinus su visa administracinio teisės pažeidimo medžiaga negalima teigti, kad V. K. parodymai yra nepatikimi vien tik dėl apklausose nurodyto darbo pobūdžio skirtingumo. Būtent V. K. viso proceso metu teigė, kad jis nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios iki lapkričio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarius darbo sutarties ir jam už atliktą darbą mokėjo šios įmonės direktorius R. Š., kuris visais atvejais nurodydavo kokius darbus reikia atlikti. Šiuo atveju nesvarbu kokius darbus V. K. dirbo, svarbu, kad jie atitiko Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytus darbo požymius ir kad jie buvo dirbami nesudarius darbo sutarties. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti V. K. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir kuriuos patvirtina nustatytas nelaimingo atsitikimo faktas, kurio metu žuvo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. M.. Šis faktas patvirtina, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus (duomenys neskelbtini), kur ir nelegaliai dirbo V. K.. Be to faktas, kad įvykus nelaimingam atsitikimui V. K. pirmiausia skambino R. Š. patvirtina, kad V. K. dirbo būtent R. Š., o ne kitam asmeniui. Apelianto argumentas, jog jo įmonė kanalizacijos vamzdyno montavimo darbų neatliko nešalina R. Š. atsakomybės dėl nelegalaus darbo, nes šiuo atveju svarbu, kad asmuo realiai dirbo R. Š., darbdavio ir darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius ir kad nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka pagal R. Š. apeliacinį skundą konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų jo kaltės klausimu, R. Š. kaltė padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodyta išsamiai ir nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Teismas neturi teisinio pagrindo daryti priešingos nei nustatė apylinkės tesimas išvados, nes V. K. nelegalaus darbo faktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas neabejotinai. V. K. nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, už sulygtą atlygį akivaizdžiai atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, o R. Š. kaip įmonės vadovas, leido jam tokiomis sąlygomis dirbti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo R. Š. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtį.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.