Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui M. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 7 d. R. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0643-0180 (b. l. 3) dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. R. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte kanalizacijos vamzdyno montavimo darbams (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbininku nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios (tiksli data nenustatyta) iki 2014 m. lapkričio 16 d. V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 95, 99 straipsnių ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu R. Š. pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad V. K. jo įmonėje nedirbo, jie yra pažįstami, paaiškino, kad V. K. bendraudavo su jo darbininkais, nes su jais buvo pažįstamas, V. K. dirbo kituose objektuose, šalia esančiuose, o tą dieną V. K. padėjo jo darbininkui, ant kurio užvirto žemės, gelbėdamas darbininką, vėliau V. K. reikalavo iš jo pinigų už tylėjimą ir už tai, kad gelbėdamas darbininką, pats nukentėjo. R. Š. pažymėjo, kad įvykio dieną, t. y. 2014 m. lapkričio 16 d., apie nelaimingą atsitikimą jam skambučiu pranešė V. K., atvykęs jis rado V. K. prispaustą žemėmis, jis ištraukė V. K. ir šis iš karto pasišalino iš įvykio vietos, nors jam tokio nurodymo nedavė. Be to, R. Š. patikslino, kad V. K. naujos SIM kortelės nepirko.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad jie yra pažįstami, paaiškino, kad norėjo išgelbėti draugą, nes dirbo šalia apdailos darbus, tačiau jį patį užspaudė žemės, bet nevisiškai, todėl sugebėjo paskambinti R. Š. ir pranešti apie įvykį, nurodė, kad dirbo nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo visokius darbus, jį priėmė R. Š., dirbo ne nuolat, kai iškviesdavo R. Š., už dieną jam R. Š. mokėdavo 100 Lt, R. Š. ruošėsi jį įdarbinti legaliai, tačiau taip ir nesusitarė, po įvykio jis prašė R. Š. pinigų vaistams, nes skausmai nepraėjo ir teko kreiptis į gydytojus, nurodė, kad pats apskaičiavęs jam padarytą žalą iš pradžių iš R. Š. reikalavo 5000 Lt, vėliau – 1000 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas G. Vitkauskas nurodė, kad su protokolu nesutinka, prašė grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai papildyti, nes protokolas surašytas neišsamiai, nes neįvertintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, neištirti papildomi įrodymai, neatsižvelgta į paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad protokole nurodyta, kad buvo atliekami kanalizacijos vamzdynų klojimo darbai, kurie nebuvo atliekami, tai įrodo pateikti dokumentai, be to, protokolas surašytas remiantis liudytojo ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų parodymais, tačiau matyti, kad liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, jie keičiasi V. K. nurodo, kad atliko vamzdynų klojimo darbus, paskui, nurodo, kad atliko gipso montavimo darbus, matyti, kad liudytojas V. K. neskiria kur įmonė, o kur fizinio asmens pagalba susirasti darbą, todėl mano, kad V. K. nedirbo. Darbo inspekcija neatsižvelgė į T. L. parodymus, kad dirbo tik T. M., be to, priešgaisrinės apsaugos darbuotojų parodymai prieštaringi, kitų darbuotojų parodymai netikslūs.

Teismo posėdžio metu protokolą surašiusios institucijos atstovas M. D. pažymėjo, kad surinkta ir teismui pateikta pakankamai įrodymų, kad V. K. įvykio metu buvo įvykio vietoje, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis tuo metu dirbo, nurodymus dėl darbo davė ir atlyginimą mokėjo R. Š., kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl prašė R. Š. skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

R. Š. 2015 m. gegužės 7 d. paaiškinime nurodė, kad su protokolu nesutinka, nes protokolas surašytas vadovaujantis tik V. K. parodymais, paaiškino, kad pažeidimo aprašymo aplinkybės neatitinka realių faktų, nes jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kitos dangos įrengimo darbus ir pagrindų paruošimą, o protokole nurodyta, kad įmonė atliko kanalizacijos vamzdyno montavimo darbus, pažymėjo, kad vamzdyno montavimo darbus atliko kiti subjektai, be to, paaiškino, kad V. K. neatliko jokių darbinių funkcijų, su juo dėl darbo nesitarta, atlyginimas jam nebuvo mokamas. (b. l. 5-6).

Byloje yra 2015 m. gegužės 7 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0643-0568, kuriame užfiksuota, kad 2014 m. lapkričio 16 d. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vykdant kanalizacijos vamzdyno montavimo darbus iškasose apie 20.00 val. įvyko savaiminis šlaito virtimas ir žemės prispaudė darbuotoją, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, nustatyta, kad veiklą įvykio vietoje vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, žuvęs darbuotojas dirbo su įmonės direktoriumi, informacija apie dar vieną dirbusį darbuotoją nebuvo gauta, tačiau 2014 m. gruodžio 12 d. į Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrių kreipėsi V. K., kuris nurodė, kad 2014 m. lapkričio 16 d. dirbo kartu su žuvusiu darbuotoju, įvykus nelaimingam atsitikimui jis telefonu pranešė įmonės direktoriui R. Š., atvykęs įmonės direktorius jį ištraukė ir liepė pasišalinti, kadangi V. K. dirbo nelegaliai, V. K. nurodė, kad įmonėje dirbo nuo 2014 m. spalio mėnesio, įmonės direktorius pats jį veždavo į darbą, 2015 m. sausio 22 d. iš Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gauta informacija, kad 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi V. K., nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 16 d. kasant griovį ant jo užkrito žemės, diagnozuoti lėtiniai kaklinės stuburo dalies susirgimai, 2015 m. kovo 25 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antro skyriaus tyrėjo pranešimas, kad atlikus V. K. naudoto telefono numerio išklotinės analizę, nustatyta, kad V. K. nelaimingo atsitikimo metu siuntė trumpąją žinutę ir skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. Š., be to, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. K. nedirba. (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti nelegalaus darbo požymiai: 1) nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) nelegaliu darbu yra laikomas darbas, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, kuris numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnis); darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą); darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys; sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą; darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu; darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. Š. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), paties R. Š. parodymais bei rašytiniu paaiškinimu (b. l. 5), Nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 7), liudytojo V. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei rašytiniu prašymu (b. l. 9), protokolą surašiusios institucijos atstovo M. D. paaiškinimu teismo posėdžio metu, 2014 m. gruodžio 23 d. liudytojo V. K. apklausos protokolu (b. l. 10), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (b. l. 13-15), VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. sausio 19 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. S-32 (b. l. 16-17), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antro skyriaus tyrėjo T. Š. 2015 m. vasario 11 d. Tarnybiniu pranešimu (b. l. 18).

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio sudėtį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai, ar asmeniui suteikiama darbo vieta, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas turi mažą įtaką atlyginimo dydžiui, tikėtina, jog santykiai yra darbo. Vertintina ir tai, ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Atsižvelgiama, ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu konkrečiu atveju vertintinos drauge.

Vadinasi darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu.

Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. siejo darbo santykiai, kurie nebuvo įforminti, tačiau aplinkybės, kad V. K. buvo pavaldus R. Š., kuris V. K. už atliktą darbą mokėjo atlyginimą, pats R. Š. iš namų į darbo objektą veždavo V. K., duodavo jam nurodymus, patvirtina susiklosčiusios darbo santykius. Taigi analizuojant byloje esančius duomenis darytina išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių ir V. K. siejo santykiai, turintys darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kas sąlygoja ir atitinkamą tokių santykių įforminimą bei įregistravimą. V. K. darbą organizavo ir kontroliavo R. Š., kas įrodo V. K. pavaldumą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ko civilinės sutarties sudarymo atveju nėra. V. K. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai UAB „(duomenys neskelbtini) ”, kaiip nurodė V. K. dirbo nuo 12-13 val. iki 20-21 val. (b. l. 9). Atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visi darbo teisinių santykių esminiai reikalavimai. Būtent dėl šių aplinkybių R. Š. V. K. santykiai kvalifikuotini darbo teisiniais santykiais.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaimingo atsitikimo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 16 d., dirbo neteisėtai ir nelegaliai, t. y. nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. V. K. dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” naudai, su juo buvo sutarta dėl darbo sąlygų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog R. Š. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties 1 darbuotojui, jis dirbo trumpą laiko tarpą, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad nėra duomenų, kad R. Š. būtų baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina sankcijos numatyta minimali administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.1-2074-795/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.