Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-08-02 nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 281str. 1d. ir nuteistas 10 MGL dydžio vieno tūkstančio trijų šimtų (1300 ) - litų bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, jo atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas.

Šiuo nuosprendžiu priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš K. K. ir A. B. po du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 97ct. (2980,97 lt) nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2012 m. rugsėjo 08 d. apie 09 val. 45 min (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje K. K., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B., vairuodamas V. Ž. priklausantį automobilį, ZIL MMZ4505, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 105 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodami neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą ir kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemones iki numatomos kliūties, nesulėtino greičio, kai to reikėjo dėl blogo matomumo, ir važiuodami vienas prieš kitą iš dalies įvažiavę į priešingos (jų judėjimo krypties atžvilgiu) krypties eismo juostas susidūrė, dėl ko automobilio „Audi 80“ keleivei R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po smūgio automobilis „Audi 80“ atšoko ir atsitrenkė į paskui jį važiavusį M. K. priklausantį automobilį, „Mitsubisci Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. B..

Tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringa specialistės išvada ir padarė priešingas išvadas. Apelianto nuomone, specialistė buvo nekompetentinga, negalėjo pagrįsti savo išvados, nežinojo elementarių dalykų, nevertino K. K. parodymų teisme, kad jis atsitrenkė į apelianto jau stovintį automobilį. Specialistė klaidingai nurodė, kad automobilis buvo su priekaba, kad autoįvykis įvyko tiesiame kelio ruože, tačiau pirmosios instancijos teismas nepaskyrė pakartotino autotechninio eismo įvykio tyrimo.

Nuteistasis mano, kad byla ištirta neteisingai, vienpusiškai, tendencingai, o jis nuteistas nepagrįstai.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. Ž. kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltinamieji A. B. ir K. K., vairuodami transporto priemones, išvažiavo į priešpriešines eismo juostas ir taip leido transporto priemonėms susidurti. Nukentėjusiojo nuomone, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Byloje surinkti įrodymai apie transporto priemonių judėjimą ir susidūrimą nebuvo pilnai išnagrinėti, nebuvo pašalinti tarpusavio prieštaravimai, o specialisto išvada nepagrįstai buvo laikyta objektyvia.

Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad iš nuoseklių A. B., liudytojų A. K. ir V. P. parodymų matyti, kad A. B. versija, jog susidūrimo metu jo vairuotas ZIL buvo kiek įmanoma pasitraukęs į savo eismo juostos kelkraštį ir ratu net užvažiavo ant pylimo, t.y. jog jis kaip vairuotojas atliko KET 9 p., aptartas eismo dalyvio pareigas, yra pagrįsta. Šią versiją paneigia tik kaltinamojo A. K. ir jo sutuoktinės parodymai bei neobjektyvi specialisto išvada.

Nukentėjusiojo nuomone, buvo būtina aiškinti, dėl kokių priežasčių automobiliui Audi nepavyko maksimaliai prisiartinti prie savo kelkraščio bei maksimaliai sumažinti greitį. Tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko. Vertinant K. K. duotus parodymus matyti, jog jis pripažįsta važiavęs 50-60 km/h greičiu, o prieš įvykį bandęs stabdyti. Iš esmės jo poziciją patvirtina ir R. K. bei kitas šeimos narys L. K.. Bet iš jų duotų paaiškinimų teismas galėjo remtis tik pirmąja aplinkybe, jog Audi greitis prieš autoįvykį buvo apie 50 km/h., o ne antrąja, nes remiantis bylos medžiaga kaltinamasis K. K. automobilio Audi net nestabdė. Tai, kad Audi susidūrė su ZIL net nestabdoma patvirtina kaltinamojo A. B., liudytojas J. B. ir policijos pareigūno nubraižyta autoįvykio schema. Todėl galima teigti, jog autoįvykio metu automobilis Audi ne tik važiavo nestabdomas apie 50 km/h greičiu pavojingu ir menkai matomu kelio vingiu, bet ir dėl palyginus didelio greičio atšoko nuo kelkraštyje buvusios žvyro sankasos link kelio ašinės vidurio linijos. T.y. jog K. K. nepasirinktas saugus važiavimo greitis pavojingu kelio ruožu (KET 133p.) sutrukdė jam maksimaliai priartėti prie savo važiuojamosios kelio dalies krašto arba tiek sumažinti greitį, kad autoįvykio rezultate R. K. nebūtų patyrusi nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kita, nukentėjusiojo nuomone, svarbi aplinkybė, yra automobilių susidūrimas, jų judėjimas prieš įvykį ir po įvykio. Apeliantas teigia, kad iš A. B. parodymų matyti, jog ZIL autoįvykio metu stovėjo arba vos judėjo, o Audi važiavo nestabdydama. Liudytojas J. B. nurodo jog nepastebėjo, kad ZIL įvykio metu būtų judėjęs, o Audi važiavo nestabdydama. Ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai, nes pagal autoįvykio schemą matyti, jog ZIL stabdė iki pat tos vietos, kai jo priekinis dešinys ratas atsidūrė ant kelkraštyje buvusio žvyro pylimo viršaus, o Audi stabdymo žymių aplamai nėra fiksuota. Be to, liudytojas J. B. nurodė, jog nestabdydama Audi atsitrenkė į ZIL ir „atšokusi" atsitrenkė į jo mašiną". Liudytojo A. K. duotuose parodymuose taip pat yra kalbama apie tai, jog Audi atsitrenkė į ZIL, jog Audi galas pakilo ir ji atšokusi atsitrenkė į Mitsubishi Colt. T.y. bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, jog ZIL auto įvykio metu būtų judėjusi, bet kalbama apie automobilio Audi nestabdymą, jog trenkimąsi į ZIL, Audi galinės dalies „pakilimą į orą" ir jos „atšokimą nuo sunkvežimio".

Nukentėjusysis mano, kad byloje yra pakankamai duomenų teigti, jog: 1) vengiant autoįvykio automobilis ZIL buvo intensyviai stabdomas ir sustabdytas kelkraštyje, o jei ir judėjo, tai tas greitis nebuvo reikšmingas R. K. sužalojimui atsirasti; 2) automobilis Audi vengiant autoįvykio aplamai nebuvo stabdomas, nes to nepatvirtina absoliučiai jokia bylos medžiaga apart kaltinamąjį K. K. ir jo šeimos narius; 3) automobilis ZIL vengiant autoįvykio buvo maksimaliai patrauktas prie savo važiuojamosios kelio dalies kelkraščio ir netgi užvažiavęs ant žvyro sankasos, o daugiau pasitraukti nebebuvo galimybės; 4) automobilis Audi dėl nesaugaus greičio autoįvykio metu ne tik nepasitraukė prie savo važiuojamosios kelio dalies kelkraščio, bet netgi atšoko nuo kelkraštyje buvusio žvyro pylimo link kelio ašinės vidurio linijos; 5) byloje nėra nei vieno įrodymo kuris patvirtintų, jog automobilis ZILL po susidūrimo judėjo į priekį, t.y. stūmė Audi, bet yra įrodymai, kad jis nuo patirto smūgio atriedėjo atgal; 6) objektyvūs autoįvykio liudytojai tvirtina matę, kaip Audi nestabdydama trenkėsi į ZIL, jog galinė dalis pakilo į orą, ji nuo sunkvežimio atšoko ir atriedėjusi atsitrenkė į jau stovėjusį Mitsubishi Colt. Todėl apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, neatkreipdamas dėmesio į minėtas faktines aplinkybes bei nebandydamas pašalinti tarp jų ir specialisto išvados kilusių esminių prieštaravimų, neatliko objektyvaus ir visapusiško byloje surinktų įrodymų tyrimo.

Nukentėjusiojo V. Ž. nuomone, specialistės klaida buvo ta, jog ji priešingai nei nurodyta policijos pareigūnų nubraižytoje autoįvykio schemoje, ką vėliau teismo posėdžio metu patvirtino ir ją braižęs V. P., ZIL galinės ašies ratų stabdymo žymes priskyrė priekinės ašies ratų stabdymo žymėms. Netgi ir jos pačios nubraižytoje autoįvykio schemoje (paveikslėlis Nr.12), ZIL stabdymo žymės akivaizdžiai sutampa su sunkvežimio galinės ašies ratų buvimo vieta, užfiksuota autoįvykio schemoje. Be to, specialistė nenurodė jokio teisės akto ar techninės specifikacijos, kuria būtų grindžiamo jos pozicija apie tai, jog ZIL stabdymo (ratų čiuožimo) žymes palieka tik priekinės ašies ratai. Dėl to sekė visa nelogiškos ir prieštaraujančios bylos medžiagai specialistės išvados. T.y. netinkamai priskyrus stabdymo žymes galinei ZIL ratų ašiai, buvo nustatytas netikslus sunkvežimio greitis, po autoįvykio Audi atgal „atšoktas" atstumas, bei abiejų automobilių buvimo ar nebuvimo priešingoje eismo juostoje faktas.

Apeliantas kritikuoja specialistės išvadas apie tai, jog automobilio Audi priekinės dalies kėbulo detalių nuolaužos jokiu būdų negalėjo nuskrieti po ZIL apačia, nors sunkvežimio priekinis bamperis (kuris ir sugėrė Audi smūgį) nuo žemės yra pakilęs kur kas aukščiau nei Audi žibintai, priekinės grotelės ir priekinio bamperio dalys. Pasak specialistės, Audi bamperis jokiu būdu nuo smūgio negalėjo pariedėti po ZIL apačia, nors minima Audi dalis akivaizdžiai sudužo į ZIL priekinį kairės pusės ratą. Tai, apelianto nuomone, nesiderina su elementaria logika ir bendražmogiška patirtimi. Todėl teismas turėjo imtis priemonių pašalinti byloje kilusius prieštaravimus ir tenkinti jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Be to, skunde teigiama, kad specialisto išvada negalėjo būti laikoma objektyvia vien dėl to, kad tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į kelio vingį, nes autoįvykio vietos apžiūros dokumentuose autoįvykio vieta buvo įvardinta kaip tiesus kelio ruožas. Be to, autoįvykio schemoje užfiksuotas aiškiai ZIL galinės ašies ratų stabdymo žymes ji neteisingai priskyrė priekinių ratų žymėms. Tai kelia klausimą abejonių dėl specialistės kompetencijos ir objektyvumo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš specialisto išvados 12 lentelės turinio ir joje pateiktų matavimų matyti, jog, važiuojamosios dalies plotis yra 3,8 m., o sunkvežimio ZIL - 2,5 m., o tariamoje automobilių susidūrimo vietoje atstumas nuo ZIL kairiojo šono iki kelkraščio yra 1,5 m. Iš ko seka išvada, jog tariamoje automobilių sudūrimo vietoje ir metu ZIL dešiniuoju ratu buvo ne tik maksimaliai pasitraukęs prie važiuojamosios dalies krašto, bet ir 0,2 m. išvažiavęs už savo eismo juostos ribos į kelkraštį bei išlindęs į priešpriešinę eismo juostą tik 0,4 m. Kai tuo tarpu Audi, kaip matyti iš specialisto išvados, trenkėsi į ZIL ne vairuoto puse, ne automobilio viduriu, bet „apie 1,08 m. nuo kairiojo automobilio krašto". Iš ko seka, jog 1,7 m. pločio transporto priemonė Audi į ZIL trenkėsi beveik dviem trečdaliais savo pločio imant nuo vairuotojo pusės. T.y. jei ZIL buvo 0,4 m. ašinės kelio važiuojamosios dalies linijos, tai Audi buvo išlindusi į priešpriešinę eismo juostą apie 0,68 m. (1,08 m. - 0,4 m. = 0,68 m.). Todėl Audi susidūrimo metu nuo savo važiuojamosios juostos kelkraščio buvo nutolusi 0,88 m. (3,8/2 - (1,7-0,68)), kai tuo tarpu ZIL vengdamas smūgio susidūrimo metu buvo 0,2 m. išvažiavęs už kelkraščio.

Nukentėjusiojo nuomone, šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamasis A. B. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1 d., t.y. kad dėl jo kaltės įvyko autoįvykis, kurio metu buvo nesunkai sutrukdyta R. K. sveikata, todėl prašo A. B. išteisinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistasis, jo gynėjas bei nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo bei nukentėjusiojo apeliacinius skundus, daro išvadą, kad A. B. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 str. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, eismo įvykis kilo, nes „Audi 80“ vairuotojas K. K. ir ZIL vairuotojas A. B. dėl nepakankamo kelio pločio važiavo iš dalies įvažiavę į priešingos krypties eismo juostas ir negalėjo saugiai prasilenkti ir dėl per didelio greičio nesugebėjo sustoti, t. y. abu pažeidė KET 9 p., 105 p. ir 133 p. reikalavimus. Šio autoįvykio metu nukentėjusiajai R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadinti trys automobiliai.

Abu apeliantai savo skundus argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prieštaringa ir neprofesionaliai atlikta autotechnine ekspertize, todėl reikalavo skirti pakartotinę autotechninę ekspertizę, ekspertams užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo pateikti specialistui bylos ikiteisminio tyrimo metu. Šis apeliantų prašymas buvo patenkintas, buvo pakartotinai atlikta minėta ekspertizė, 2014-04-24 pateiktas ekspertizės aktas Nr. 11Š-239 (13) (2 t., 48-61 b. l.). Kolegijos nuomone, šis ekspertizės aktas yra išsamus, jame nuosekliai ištirtos visos byloje nustatytos aplinkybės ir argumentuotai pateikti atsakymai į svarbius bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus.

Atlikus pakartotinę autotechninę ekspertizę buvo nustatyta, kad tiriamoje eismo situacijoje abiejų transporto vairuotojai kelio vingyje, siaurame kelyje, kurio pločio nepakanka transporto priemonėms saugiai prasilenkti, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad priešinga kryptimi artėjant kitai transporto priemonei turėtų galimybę sumažinti greitį, esant reikalui sustoti, tuo neužtikrino saugaus prasilenkimo su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Prieš pat stabdymą A. B. vairuojamas sunkvežimis „Zil MMZ 4505" važiavo ne mažesniu nei 38 km/h greičiu, o iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima apskaičiuoti automobilio „Audi 80" važiavimo greitį eismo įvykio metu.

vairuodamas sunkvežimį „Zil MMZ 4505", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Gailaičių kaimo

ribose važiavo vietinės reikšmės keliu nemažesniu nei 38 km/h greičiu link Kiaunorių kaimo pusės. Važiuodamas kelio vingiu į kairę, žiūrint pagal sunkvežimio judėjimo kryptį, kairiaisiais

sunkvežimio ratais važiavo priešpriešinio eismo juosta nemažesniu nei 0,5 m atstumu už kelio

menamos ašinės linijos. Tuo pačiu keliu nuo Kiaunorių kaimo pusės link Pašiaušiukų kaimo ne prie pat kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Pašiaušiukų km.) važiavo K.

K. vairuojamas automobilis „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sunkvežimio „Zil MMZ 4505" vairuotojas A. B., stabdė vairuojamą automobilį ir kontaktavo su automobilio „Audi 80" priekiniu bamperiu. Susidūrimo momentu automobilio „Audi 80“ priekinės dalies dešinė pusė (ties labiausiai link salono vidaus įstumta priekinio

bamperio stiprintuvo vieta bei virš tos vietos esančiu link automobilio salono vidaus įstumtu radiatoriaus dešiniuoju kraštu) buvo ties sunkvežimio „Zil MMZ 4505" priekiniu kairiu ratu.

Tolimesnėje eigoje automobilis „Audi 80" buvo sustabdytas ir transporto priemonių priekinių dalių įgilėjimo metu automobilio „Audi 80" priekinės dalies kairė pusė bei priekinis kairysis kampas dalinai palindo po sunkvežimio priekiniu bamperiu, o sunkvežimiui „Zil MMZ 4505" toliau judant pirmine važiavimo kryptimi automobilis „Audi 80" buvo sukamas prieš laikrodžio rodyklę ir bloškiamas Kiaunorių kaimo kryptimi bei į kairę nuo sunkvežimio judėjimo koridoriaus. Automobiliui „Audi 80" judant link po eismo įvykio užfiksuotos padėties dar kairės pusės šonu (ties kairės pusės viduriniu statramsčiu) kontaktavo su nuo Kiaunorių kaimo pusės atvažiavusio automobilio „Mitsubishi Colt" priekiniu dešiniu kampu ir sustojo galine dalimi išvažiavęs už kelio kairiojo važiuojamosios dalies krašto (žr. link Kiaunorių km.), eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo užfiksuotoje padėtyje, o sunkvežimis „Zil MMZ 4505" po eismo įvykio, tikėtina, sustojo priekiniu dešinės pusės ratu užvažiavęs ant ties kelio dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu esančio žolyno šlaito krašto, nuo kurio pariedėjo atgal į eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane priėjo užfiksuotą padėtį.

Išvadoje konstatuota, kad prieš eismo įvykį sunkvežimis „Zil MMZ 4505 kairiuoju šonu važiavo mažesniu nei 1,4 m atstumu nuo kelio kairiojo važiuojamosios dalies krašto (žr. sunkvežimio judėjimo kryptimi). Kokiu atstumu važiavo automobilis Audi 80 nustatyti nebuvo galimybės, kadangi jo palikti pėdsakai ant kelio nebuvo fiksuoti matmenimis, tačiau vizualiai matyti, kad jis važiavo ne prie pat dešiniojo kelio kelkraščio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai ištyrusi bylos medžiagą, atmeta apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad sunkvežimio „Zil MMZ 4505“ vairuotojas A. B. ėmėsi visų atsargumo priemonių kad būtų saugiai prasilenkta su priešpriešais atvažiuojančiu „Audi 80“ automobiliu. Iš pakartotinės autotechninės ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, jog sunkvežimis važiuodamas kelio vingiu, nevažiavo kuo arčiau kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (2 t. 58 b. l.). Taigi, apeliantų teiginys, kad A. B. važiavo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, yra paneigtas. Kitos jo paminėtos atsargumo priemonės – nedidelis greitis bei stabdymas, kaip matyti, buvo nepakankamos susidūrimui išvengti. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad sunkvežimis važiavo apie 38 km/val greičiu. Tai, kad sunkvežimis susidūrimo metu nebuvo pilnai sustojęs, patvirtina automobilio „Audi 80“ nuolaužos paliktos po sunkvežimiu, kurios, nors ir nebuvo tiksliai fiksuotos protokole, tačiau vizualiai matomos iš tyrimui pateiktų fotonuotraukų. Nors, kaip nurodė ekspertas, nebuvo galimybės nustatyti automobilio „Audi 80“ greičio susidūrimo metu, nėra žinoma, ar jis važiavo greičiau, ar lėčiau nei sunkvežimis, tačiau šios informacijos nebuvimas nepašalina A. B. kaltės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. B. bei nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.