Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-83-88/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
1-83-88/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tereselė Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
A., A. B.
Kategorijos
N UORAŠAS:

Pranešėja Tereselė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-4/2010

Teisėjas Antanas Virbalas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d.,Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Tereselės Kazlauskienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,nuteistajam A. B.,jo gynėjui adv. Egidijui Bičkauskui,vertėjai Ingridai Kaplun,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Permės srityje, Rusijoje, Baltarusijos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, UAB „Archidis“ direktoriaus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. (A. B.) nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „Archidis“ direktoriumi, 2006-06-02 pavedė UAB „Sivysta“ direktoriui V. T. S. atlikti statybos darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2006-11-23 yra sudedamoji sklypo, Nemenčinės pl. (duomenys neskelbtini), dalis, ir, žinodamas, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi UAB „Archidis“ ir kitiems statybos dalyviams, veikiantiems UAB „Archidis“ pavedimu bei jų darbuotojams uždrausta patekti į statybos aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimui, minėto pavedimo neatšaukė, be to, 2007-02-26 pakartotinai pavedė UAB „Sivysta“ direktoriui V.T. S. atlikti statybos darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2006-11-23 yra sudedamoji sklypo (duomenys neskelbtini), dalis. Vykdant minėtus UAB „Archidis“ direktoriaus A. B. pavedimus, statybos darbai minėtame sklype buvo atliekami nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d.

Šiais veiksmais A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties arba panaikinti nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis LR BK 36 str. Nesant galimybių priimti galutinį sprendimą apeliacinėje instancijoje, panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu kategoriškai nesutinka. Mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į esamas aplinkybes, analizavo situaciją ir išnagrinėjo bylą iš esmės, laikėsi vien kaltinamosios pakraipos, neįvertino teisinančių jį įrodymų. Teismo nuosprendį įtakojo formali, paviršutiniška Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros kaltinamojo akto pozicija. Nuosprendis yra šališkas, beveik nurašytas nuo kaltinamojo akto, neanalizuojant įrodymų. Liudininkų parodymai arba iškraipyti, arba jų parodymai vertinti klaidingai.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra kaltinamas tuo, jog 2006-06-02 pavedė atlikti statybos darbus, tačiau nurodytu laiku jo pavedime nieko nusikalstamo nėra ir negalėjo būti (o jis negali būti tuo kaltinamas), kadangi tuo metu dar nebuvo jokių teismo nutarčių, kuriems šis pavedimas galėjo prieštarauti.

Statybos darbai, statant dvibutį gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 556 kv. m., žemės sklype Nemenčinės pl. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), buvo vykdomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. vasario 22 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/206/06-0069 pagrindu žemės sklypo savininkės J. S. pavedimu (ne jo ar UAB „Archidis“ ). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartys, nustatančios apribojimus veiklai minėtame sklype priimtos tik 2006 m. rugsėjo 1 ir 12 dienomis, t.y. žymiai vėliau, negu buvo duotas koks nors pavedimas statybos darbams ir negalėjo veikti atgal.

Nurodo, kad aiškiai nepagrįstas teismo sprendimas ir dalyje, nurodant, jog jis nevykdė teismo įpareigojimų iš karto po minimų nutarčių priėmimo. 2006 m. rugsėjo mėn., įsiteisėjus 2006 rugsėjo 1d. ir 2006 rugsėjo 12 d. teismo nutartims, statybos darbai Žemės sklype statant dvibutį gyvenamąjį namą, buvo sustabdyti. Tai įrodo liudininkų T.V. S., J. S. parodymai, taip pat jo parodymai, įrašai statybos darbų žurnale. Minėti statybos darbai niekada nebuvo atnaujinti.

Statybinių medžiagų iškrovimas, pakrovimas ir kiti statybos bendrovės veiksmai išeina iš UAB „Archidis“ kompetencijos ribų ir už šiuos veiksmus ji nėra atsakinga.

UAB „Sivysta“ vadovybės prašymu, pradedant 2006 m. rugsėjo mėn. iki sutartinių santykių pabaigos, visi teismo sprendimai, jų atsiliepimai, skundai, tame tarpe ir teismo nutartys dėl apsaugos priemonių buvo perduodami UAB „Sivysta“.

Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. balandžio mėn., Žemės sklype vyko statybos konservacija, kuri niekaip neprieštaravo pritaikytoms apsaugos priemonėms ir nepažeidė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutarčių (sutinkamai su teismo nutartimis į minimą sklypą buvo draudžiama patekti tik statybos, o ne konservacijos darbams, o tai nėra tas pats). Minėti veiksmai numatyti ir reglamentuojami statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 VIII str. „Statinio konservavimas“ nuostatomis bei Statybos konservavimo taisyklėmis, patvirtintomis Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 98.

UAB „Archidis“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydamas išaiškinti, ar susidariusioje situacijoje nebus nusižengta galiojančių draudimų ir teisės aktų reikalavimų vykdant statybos konservavimo darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (100) 11.55-597 „Dėl statybos darbų Nugalėtojų g. 28A ir sklypuose (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad kai statybos darbai sustabdomi, statybos konservavimo darbai atliekami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 VIII str. „Statinio konservavimas“ nuostatomis. UAB „Archidis“ gavo ir statybos rangovo UAB „Sivysta“ 2006 m. spalio 30 d. raštą Nr. 06/124, kuriame statybos rangovas informavo, kad sustabdžius statybos darbus statybos objekte liko neužbaigti konstruktyvai, kurių nebaigus negalima statybos palikti žiemos laikotarpiui ir statybos objekte skubiai reikia atlikti pamatų užpylimo gruntu bei perdangų įrengimo, sumontuojant sijas darbus, nes neatlikus šių konstruktyvų, pamatai dėl šalčio gali būti iškilnoti ir šiuos darbus tokiu atveju reikės vykdyti iš naujo. Siekiant iš esmės išsiaiškinti sustabdyto statybos objekto konstrukcijų būklę ir konservavimo darbų apimtis, UAB „Archidis“ kreipėsi į atestuotą statinių ir projektų konstrukcinės dalies ekspertą (atestatas Nr. 4452) dr. Č. I., kuris, įvertinęs statybos objekto konstrukcijų būklę natūroje, 2006 m. lapkričio 13 d. pateikė Aktą dėl gyvenamųjų namų, statomų (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklės įvertinimo, išvadų ir rekomendacijų. Minimas liudytojas, kilus teismui neaiškumų dėl skirtumų tarp sąvokų „konservavimas“ ir „statyba“ privalėjo būti iškviestas į teismą ir apklaustas, bet to padaryta nebuvo.

UAB „Archidis“ ir statybos rangovo UAB „Sivysta“ sudaryta komisija 2006 m. lapkričio 14 d. surašė statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą Nr. 06-11/14/1, kuriuo nustatė statybos objekto konservavimo apimtis ir ribas bei priėmė sprendimą skubiai konservuoti statybą. Šio akto bei eksperto dr. Č. I. surašyto Akto pagrindu bei vadovaujantis Statybos konservavimo taisyklėmis, patvirtintomis Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 98, UAB „Archidis“ ir UAB „Sivysta“ (statybos rangovas) 2006 m. lapkričio 14 d. pasirašė Susitarimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konservavimo darbų atlikimo Nr. 06-11/14, kuriame numatė atlikti minėto statybos objekto konservavimo darbus, konservavimo darbų apimtis (I punktas), konservavimo darbų atlikimo terminus. Vien ši aplinkybė rodo skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą, nurodant jame, jog statybos darbai aptariamame sklype nebuvo atšaukti (elementari logika sako, jog tuo pačiu metu tame pačiame objekte negalima kartu vykdyti ir statybos ir konservavimo).

Apie sprendimą konservuoti statinį UAB „Archidis“ 2006 m. lapkričio 14 d. Pranešimu apie statybos (duomenys neskelbtini) konservavimo darbus pranešė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl atliekamų statinio konservavimo darbų iš minėtos institucijos UAB „Archidis“ nėra gavęs. Tuo labiau, kad po statybos rangovo UAB „Sivysta“, taip pat ir VAVA raštiško perspėjimo apie statybos konservavimo būtinybę, jis privalėjo apsaugoti tiek statybos aikštelę, tiek ir trečiųjų asmenų interesus, nes už galimus nelaimingus atsitikimus paliktame be priežiūros ir neapsaugotame objekte pagal aukščiau minėtas taisykles jam taip pat grėstų ir baudžiamoji atsakomybė. Tuo labiau, kad pagal Statybos konservavimo taisyklių reikalavimus statiniai, jų konstrukcijos ir įrengimai konservuojami nedelsiant. Taigi, UAB „Archidis“ vykdė priemonių kompleksą, kuriuo buvo siekiama laikinai apsaugoti statinį, jų konstrukcijas bei įrengimus nuo gedimo ir irimo, nelaimingų atsitikimų statybvietėje, grobstymo, teismo nutarčių, draudžiančių bet kokius statybos darbus statybos objekte, nepažeidė. Veiksmai atliekant konservavimo darbus buvo vykdomi teisiškai ir atitiko LR įstatymus ir normatyvinių aktų reikalavimus, o tai įrodo, kad nėra pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad tuo metu, kai statybos darbai buvo sustabdyti, buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-4109-12/2006, kuriuo buvo atmestas skundas dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-02-22 UAB „Archidis“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/206/06/069 panaikinimo, t.y. vienos teisinės institucijos sprendimu statybinė veikla buvo uždrausta, o kitos vėl leidžiama. Vienok, jis pasirinko - statybos sustabdymą.

Tokios pat nuomonės, t.y. kad nėra pagrindo nusikalstamos veikos inkriminavimui, buvo ir Prokuratūra, kuri du kartus (2006-11-24 ir 2007-03-28) priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, nevykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutarčių. Ta pati motyvacija dėl šio laikotarpio išdėstoma ir galutiniame sprendime nutraukti bylą UAB „Sivysta“ direktoriaus V. T. S. atžvilgiu, 2008-06-30 prieš perduodant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu teismui. Mano, jog pažeidžiant lygybės prieš įstatymą principą, negali būti skirtingos nuomonės dėl tapačios veikos skirtingų asmenų atžvilgiu. Tokios pat nuomonės laikėsi ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, atmesdamas antstolio prašymus skirti baudas (2006-10-17 nutartis jo atžvilgiu), motyvuojant tuo, jog minėtame sklype vykdomi ne statybos, o būtini „konservavimo“ darbai.

Teismo metu nustatyta, jog Žemės sklypas juridiškai nustojo egzistavęs dar 2006 m. lapkričio mėnesį, po ko, teismo skirti apribojimai konkrečiam sklypui neteko bet kokios prasmės. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-29 ir 2008-02-15 nutartys, kuriose teismas priėmė sprendimą dėl baudžiamosios bylos iniciatoriaus K. V. ieškinio. „Ieškinį atmesti. Šiam sprendimui įsiteisėjus, atsakovo UAB „Archidis“, į.k. 110897229, atžvilgiu taikytas apsaugos priemones panaikinti“, motyvuojant tuo, kad ieškinio dalykas ir pagrindas galėjo būti pakeistas po to, kai atsakovas dar 2006-11-20 įregistravo naują sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo padaryta“.

Tuo būdu, vienareikšmiškai konstatuotina, jog bent iki 2007-07-04, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį, patikslinančią sklypo, kuriam buvo taikomi apribojimai ribas, jis nėra padaręs jokių veiksmų, leidžiančių teigti, kad jis pažeidęs 2006-09-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina priimant išteisinamąjį nuosprendį.

Remdamasis bylos medžiaga ir liudininkų parodymais, teismas nustatė, kad pilnateisiu ir vieninteliu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku UAB „Archidis“ tapo 2007 m. kovo mėn. pabaigoje. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. vasario 21 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN/187/07-0121 daugiabučio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas yra 2125 kv.m., statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai suteikė teisėtą pagrindą pradėti daugiabučio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas yra 2125 kv. m., statybą. Minėto namo statybai nebuvo pritaikytos jokios apsaugos priemonės, negaliojo jokie apribojimai ar draudimai, o tuo būdu nuoroda nuosprendyje į jo 2007-02-26 padarytą nusikalstamą pakartotiną pavedimą UAB „Syvista“ atlikti statybos darbus, yra visiškai nepagrįsta.

Taigi, nuo šio momento pagal visiškai naują leidimą, visiškai naujame teisine prasme sklype (nesusietame su jokiais teisminiais apribojimais), kuris turi naują savininką, statomas (ir vėliau pastatomas) visiškai kitas pastatas. Situacija sudėtinga, paini, nevienareikšmė tiek faktine prasme, tiek teisine prasme. 2006-10-27 teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas (duomenys neskelbtini) sklypui. Jam spręsti apie kokius nors papildomus teisinius šių apsaugos priemonių panaikinimo aspektus itin sudėtinga, kadangi net tas pats Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-06-05 atmetė antstolio prašymą skirti baudas, motyvuodamas būtent esamu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Beje, Vilniaus apygardos teismas 2007-01-10, panaikindamas 2006-10-27 nutartį, panaikino ją tik dalyje dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėjimo klausimo, nenaikindamas dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lygiai taip pat pažymėtinas 2007-09-18 Vilniaus apygardos teismo sprendimas nagrinėjant UAB „Sivysta“ direktoriaus V.T. S. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog pastarasis po 2007-02-11 išduoto naujo statybos leidimo, statybos darbus nurodytame sklype galimai vykdo teisėtai (neabejotinai tai sietina ir su juo (su A. B.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nedarė jokios priimtų, susijusių su šia byla, teismų sprendimų (kurie daugeliu atvejų nėra vienareikšmiai ir prieštaringi), kurie taip pat yra įrodymai šioje byloje, analizės. Iš dalies tik per jų analizę galima spręsti apie subjektyvinę jo veikos, sprendimų pusę, tyčios padaryti nusikalstamą veiką buvimą, ar ne. Teismas nuėjo visiškai supaprastinta linkme, nurodydamas nuosprendyje, jog savo išvadas dėl statybos darbų jis grindžia, pavyzdžiui, „antstolio surašytais aktais“, antstolio, kuris, kaip pripažino pats teisme, neturi statybinio išsilavinimo, nedaro skirtumo tarp konservavimo ir statybos darbų, aptariamo teismo nutartyse sklypo ribas žino tik pagal „ranka parodytą kryptį“. Diskutuotina ir teismo išvada, grindžianti kaltinimą jog „šiuo metu yra pastatytas 3 aukštų namas, iki šiol galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms“ (net ir nesigilinant į tai, kada, kokiam sklypui, kokioms aplinkybėms esant jos skirtos, objektyviai konstatuotina, jog jos panaikintos 2008-02-15 Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo nutartimi).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-12 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios nevykdymas teismo yra prilygintas baudžiamojo įstatymo pažeidimui, yra priimta iš esmės išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimu jo baudžiamojo persekiojimo iniciatoriaus K. V. ieškinys yra atmestas. Apeliacine tvarka šios civilinės bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme yra sustabdytas. Jis turi pakankamą pagrindą tikėtis, kad atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, apeliacinė instancija paliks galioti pirmosios instancijos sprendimą (jeigu šio sprendimo neįtakos vienoks ar kitoks sprendimas šioje baudžiamojoje byloje ). Įsiteisėjęs teismo sprendimas atmesti šį ieškinį lemia išvadą apie tokio ieškinio nepagrįstumą. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Taigi, neabejotina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-12 nutarties nepagrįstumas turėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, atmetantis jam inkriminuojamus kaltinimus ir jį išteisinantis. Deja, teismas šios svarbios aplinkybės netyrė ir neanalizavo.

Jis yra kitos šalies pilietis, nėra žinovas ne tik spec. juridinių žinių, bet ir nemokantis lietuvių kalbos, dėl ko turėjo esminių sunkumų vertinant įvykius ir daugeliu atvejų vykdydamas ūkinę veiklą turėjo vadovautis kitų statybos proceso dalyvių, plataus rato specialistų ir valdininkų patirtimi, aiškinimais bei nurodymais. Sudėtinga teisinių aktų seka ir sudėtinga jų prasmė, kai vieni jų kitus papildė, buvo tampriai susiję, o kartais daugiareikšmiai savo turinio ir esmės prasme nepaliko galimybių jam priimti lengvų, paprastų ir įtikinamų sprendimų.

Pažymi, kad gyvenamasis namas, dėl kurio statybos iš esmės kilo konfliktas taip ir liko nepastatytas, tačiau šiuo metu iš dalies toje pačioje vietoje pastatytas kitas gyvenamasis daugiabutis namas, kuris dar 2007 m. gruodžio 3 d. atitinkamų kompetentingų valstybinių institucijų buvo pripažintas tinkamu naudotis, priimtas eksploatacijon. 2007 m. gruodžio 21 d. jis įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ginčai dėl šio pastato tebesitęsia administraciniame-civiliniame lygmenyje. Mano, jog šioje situacijoje, net ir konstatavus, jog savo veika jis padarė nusikaltimą, reikėtų pripažinti, jog ši veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojinga ir neturi galimybių pasikartoti.

Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. suvokiant pavojingos veikos pobūdį ir norint taip veikti. Bent jau jam inkriminuojamu laikotarpiu jis buvo įsitikinęs, jog jokių nusikalstamų veikų baudžiamosios teisės prasme jis nepadarė, tuo labiau sąmoningai ar piktavališkai.

Jo veiksmai gynė ne tik UAB „Archidis“, kaip teisėtu būdu statomo nekilnojamojo turto savininko teises, bet ir visuomenės interesus (sukurtas naujas, kokybiškas, vertingas produktas - gyvenamasis namas, kuris yra neabejotinai Lietuvos turtas). Mano, jog tai bent iš dalies atmeta abejones jo veiksmų teisingumu visame statybos darbų procese, statant daugiabutį gyvenamąjį namą Žemės sklype. Visas statybos proceso sudėtingumas, turint omenyje ir įstatymų, ir STR reikalavimus, taip pat nevienareikšmišką teisinę situaciją, apimančią civilinį ir administracinį dviejų gretimų sklypų savininkų ginčą (dėl ko vieno iš jų ir buvo inicijuota ši baudžiamoji byla), taip pat ryžtingą rangovo poziciją tęsti statybos darbus ir pripažinti gyvenamąjį namą tinkamu eksploatuoti, leido jam tikėti jo veiksmų teisingumu ir teisėtumu vykdant įmonės veiklą. Visa ši situacija susidarė bylos iniciatoriams siekiant susidoroti su juo ir jo verslu svetimomis rankomis. Nuo pat pradžios ji turėjo civilinį-administracinį pobūdį ir nekėlė grėsmės, nedarė žalos visuomeniniams ar valstybiniams interesams, neturėjo būti traktuojama kaip kriminalinis nusikaltimas, juo labiau, jam puikiai suprantant (esant kriminaliniam situacijos traktavimui) galimas komplikacijas, susijusias su jo pilietybe ir galimybe gyventi bei plėtoti verslą Lietuvoje.

Skunde yra teigiama, kad pilnai įrodyta, jog apelianto veikoje nebuvo nusikalstamos tyčios, jis nesiekė ir nenorėjo pažeisti baudžiamojo įstatymo, o pati jo veika buvo adekvati situacijai, įtakojama nevienareikšmių tiek teisinių, tiek valstybinių institucijų sprendimų, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendis yra nepagrįstas, prieštaraujantis bylos faktiniams duomenims, kadangi nenustatyta, jog nuteistojo A. B. veika turėjo baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p. pagrindu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui K. V. civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pateikus ieškinį atsakovui UAB „Archidis“ dėl statybos darbų, vykdomų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukimo bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus minėtame žemės sklype, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-09-01 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui UAB „Archidis“ vykdyti bet kokius statybos darbus minėtame žemės sklype (t. 1., b.l. 3-4), o 2006-09-12 nutartimi uždraudė UAB „Archidis“ ir kitiems statybos dalyviams patekti į statybos aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimui (t. 1., b.l. 14). Taigi, kaip matyti iš šių teismo nutarčių, šiomis nutartimis buvo uždrausta vykdyti statybos darbus ir patekti į statybos aikštelę statybos darbų atlikimui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, nuosprendį motyvavo tuo, kad A. B., būdamas UAB „Archidis“ direktoriumi, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, nustatytoms aukščiau minėtomis teismo 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutartimis, nuo 2006-09-13 iki 2007-12-03 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2006-11-23 yra sudedamoji sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, vykdė statybos darbus, nes šiuo metu yra pastatytas 3 aukštų namas, todėl pripažino jį kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais antstolio surašytais aktais (t. 1., b.l. 43-93), 2008-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1., b.l. 38-42), konstatavo, kad buvo vykdomi statybos, o ne konservavimo darbai.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, UAB „Archidis“, 2006-02-22 gavęs statybos leidimą Nr. GN/206/06-0069 (t. 4., b.l. 10), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2009-09-01 priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – uždraudimo vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype, statybos darbai statybos objekte buvo sustabdyti. Tai patvirtinta tiek paties nuteistojo A. B. parodymais, tiek kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis: liudytojo Vytauto T. S. (UAB „Sivysta“ direktoriaus) parodymais (t. 4., b.l. 55-57), J. S. teismo posėdžio metu duotais parodymais, A. Ž. parodymais (t. 4., b.l. 156-157), įrašais statybos darbų žurnale (t. 2., b.l. 33-172), o taip pat iš dalies ir paties antstolio D. Z. parodymais (t. 3., b.l. 15-16). Taigi, statybos dabai minėtame objekte buvo vykdomi preliminariai iki 2006-09-07 (iki buvo gauta teismo nutartis sustabdyti statybos darbus), o vėliau buvo vykdomi tik konservavimo darbai, kurie buvo būtini siekiant apsaugoti nuo gedimo ir irimo statinius, jų konstrukcijas bei įrengimus, kai statyba dėl svarbių priežasčių sustabdoma. Siekiant išsiaiškinti sustabdyto objekto konstrukcijų būklę ir konservavimo darbų apimtį, UAB „Archidis“ kreipėsi į atestuotą statinio ekspertą dr. Č. I., kuris atliko konstrukcijų būklės įvertinimą ir surašė ekspertizės aktą dėl konservavimo darbų būtinumo (t. 3., b.l. 90-95). Šios išvados pagrindu UAB „Archidis“ ir UAB “ ir UAB „Sivysta“ 2006-11-14 pasirašė Susitarimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konservavimo darbų (t. 3., b.l. 112-113), o 2006-11-14 pranešimu Vilniaus apskrities viršininko administracijai UAB „Archidis“ pranešė apie statybos (duomenys neskelbtini), konservavimo darbus (t. 3., b.l. 114-115). Taigi, kaip matyti iš išdėstyto, UAB „Archidis“ nuosekliai ir tikslingai siekė, kad teisėtu būdu būtų apsaugoti nuo gedimo ir irimo statiniai, juos atitinkamai konservuojant, prieš tai gaunant specialisto išvadas ir apie statybos objekto konservavimo darbus pranešant valstybinei institucijai (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui). Todėl kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tiek nuteistojo A. B., tiek ir minėtų liudytojų parodymais bei kitais bylos faktiniais duomenimis, kad statybos darbai po 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutarčių priėmimo buvo nutraukti. Kolegija sprendžia, kad teismas, 2006-09-01 nutartimi uždraudęs vykdyti statybos darbus, 2006-09-12 nutartimi nepagrįstai priėmė nutartį dar gi uždrausti UAB „Archidis“ ir kitiems statybos dalyviams, veikiantiems UAB „Archidis“ pavedimu bei jų darbuotojams patekti į statybos aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimui. Kolegija pažymi, kad asmens nuosavybė yra neliečiama, tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl teismas, nesant rimtam pagrindui, neturi teisės riboti ar drausti asmeniui (šiuo atveju įmonei) disponuoti savo turtu (į jį patekti, jį apžiūrėti, spręsti, ką su juo toliau daryti ir pan.). Teismas, priimdamas 2006-09-12 nutartį, faktiškai visiškai suvaržė UAB „Archidis“ nuosavybės teises į jo nebaigtą statyti objektą, kuris, jei nebūtų imtasi konservavimo darbų, galimai būtų sugadintas (suiręs dėl gamtinių sąlygų, dėl kitų poveikio priemonių), dėl ko įmonė be jokio pagrindo galimai būtų patyrusi didelių nuostolių. Kolegija sprendžia, kad teismas, ne tik uždrausdamas statybos darbus minėtame objekte, bet net ir uždrausdamas patekti į statybos aikštelę, net nesigilino į statybos darbų sustabdymo pasekmes, visiškai apribodamas UAB „Archidis“ bet kokius darbus minėtame objekte.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, visiškai neatsižvelgė į eksperto dr. Č. I. padarytas išvadas dėl konstrukcijų būklės įvertinimo ir konservavimo darbų būtinumo. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme Č. I. patvirtino, kad 2006-11-13 surašė aktą dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) konstrukcijų, įvertino būklę bei numatė priemones, kaip turi būti įgyvendinami konservavimo darbai. Jis patvirtino, kad statybų vykdymas ir jų konservavimas nėra tapačios sąvokos, darbai gali sutapti, tačiau skiriasi jų tikslai. Jis patvirtino, kad kai vykdoma didesnė statyba ir ji sustabdoma, statybų konservavimas yra būtinas.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, nesant jokių objektyvių duomenų, vien remdamasis antstolio padarytais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (antstolis nėra statybos ekspertas ir vien vizualiai, neturėdamas specialių žinių, negali nustatyti, ar vykdomi statybos ar konservavimo darbai), nusprendė, kad visgi UAB „Archidis“ direktorius A. B., nevykdydamas 2006-09-01 ir 2006-09-12 teismo nutarčių, vykdė statybos, o ne konservavimo darbus, o nuo 2007-02-26 davė pavedimus atnaujinti statybos darbus statybos objekte.

Pirmosios instancijos teismas UAB „Archidis“ direktorių A. B. nuteisė vadovaudamasis ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-04 nutartimi, kurioje nurodyta, jog 2006-09-01 ir 2006-09-12 nutartyse nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikomos sklypui (duomenys neskelbtini), sklypo daliai, kurios adresas iki 2006-11-22 buvo (duomenys neskelbtini), todėl statybos darbų vykdymas po sklypų sujungimo buvo neteisėtas. Kolegija nelaiko pagrįsta tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, kadangi 2007-07-04 teismo nutartimi negalėjo būti taikomos (paliekamos galioti) laikinosios apsaugos priemonės jau nebesančiam (teisiškai nebeegzistuojančiam) objektui, kadangi buvo suformuotas visiškai naujas žemės sklypas su visai kitu unikaliu kadastriniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). Todėl, norint stabdyti statybos darbus jau naujame suformuotame žemės sklype, turėjo būti priimama atitinkama teismo nutartis dėl statybos darbų sustabdymo naujai suformuotame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ne nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos sklypui (duomenys neskelbtini), sklypo daliai, kurios adresas iki 2006-11-22 buvo (duomenys neskelbtini). Esant nepagrįstai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-04 nutarčiai, pirmosios instancijos teismas negalėjo ja vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad panaikinus 2006-02-22 statybos leidimą, 2007-02-21 Vilniaus miesto statybos administracija išdavė naują statybos leidimą Nr. GN/087/07-0121 žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 010100130269 (t. 4., b.l. 21). Gavus naują statybos leidimą naujai suformuotame žemės sklype, UAB „Archidis“ teisėtai ir pagrįstai 2007-03-26 atnaujino statybos darbus naujai suformuotame sklype, sudarė su UAB „Sivysta“ naują susitarimą dėl darbų atnaujinimo, o 2007-04-02 statybos darbai buvo atnaujinti, kurie buvo vykdomi iki 2007-12-03. Taigi, kolegija sprendžia, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog nuo 2007-02-26 statybos objekte statybos darbai buvo atliekami teisėtai, turint visus leidimus ir negaliojant jokiems draudimams vykdyti statybos darbus naujai suformuotame žemės sklype.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra net du kartus, t.y. 2006-11-24 (t. 1., b.l. 9-10) bei 2007-03-28 (t. 1., b.l. 19-21) buvo nutraukusi ikiteisminius tyrimus nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 245 str., tačiau, net neatsiradus jokioms naujoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-05-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai atnaujintas. Kolegija pažymi, kad prieš perduodant baudžiamąją bylą teismui, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008-06-30 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą net ir UAB „Sivysta“ direktoriaus V.T. S. atžvilgiu, todėl net ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad dviejų skirtingų asmenų, t.y. V.T. S. ir A. B. atžvilgiu buvo visiškai nepagrįstai priimti skirtingi sprendimai, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek UAB „Sivysta“ direktoriaus V.T. S., tiek ir UAB „Archidis“ direktoriaus A. B. veika iš esmės buvo vienoda – vieningo tikslo siekimas – pastatyti gyvenamųjų namų kompleksą statybos aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi, nors iš šiuo metu byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-22 nutartimi buvo laikinai sustabdytas 2007-02-21 statybos leidimo Nr. GN/087/07-0121 galiojimas, tačiau statybos darbai naujai suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo atliekami dar galiojant šiam statybos leidimui, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad 2007-02-26 atnaujinus statybos darbus pagal naujai išduotą statybos leidimą naujam žemės sklypui, buvo pažeisti kokie nors įstatymų reikalavimai ar nevykdomi kokie nors teismo nustatyti apribojimai.

Kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendis yra neteisėtas, prieštaraujantis byloje esantiems faktiniams duomenims, priimtas visiškai neatsižvelgiant į eksperto padarytas išvadas dėl konservavimo darbų būtinumo, neatsižvelgiant į liudytojų parodymus dėl konservavimo darbų realaus atlikimo, o remiantis vien tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, neatsižvelgiant į tai, kad atnaujinti statybos darbai buvo atliekami jau galiojant naujam statybos leidimui, išduotam visiškai naujai suformuotam naujam žemės sklypui, turinčiam naują teisinį statusą, naują savininką, kuriam jokie nauji teismo draudimai nustatyti nebuvo, o seni negaliojo, todėl šis teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis A. B. atžvilgiu, kadangi nenustatyta, jog A. B. veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 245 str., požymių.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,

nusprendė:

nuteistojo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nepadarius baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 245 str., požymių.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Tereselė KazlauskienėTeisėjai (parašas) Audronė Kartanienė(parašas) Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Tereselė Kazlauskienė