Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį ir 188 straipsnio 1 dalį paskiriant:

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;pagal BK 188 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. G. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu S. G. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki bausmės, paskirtos šiuo teismo nuosprendžiu, atlikimo.

Bausmės pradžia S. G. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, S. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 14 d., t. y. 1 para, ir suėmime, paskirtame S. G. šioje baudžiamojoje byloje, nuo 2017 m. kovo 14 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. Ž. civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš S. G. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. Ž..

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK saugykloje saugomas nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti turintis reikšmės daiktas – nudegusi baltos spalvos žvakė, paimta 2017 m. kovo 13 d. S. G. kratos metu (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikintina nustatyta tvarka.

Daiktai, tai yra mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele „Tele2 Pildyk“, piniginė (1 vnt.), žirklės (2 vnt.), žiebtuvėliai (4 vnt.), paimti 2017 m. kovo 13 d. S. G. kratos metu, saugomi Kauno tardymo izoliatoriuje (t. 1., b. l. 135), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 12 d. 22.00 val. iki 2017 m. kovo 13 d. 2.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai, prieš savininkių valią, išdaužė lango stiklą ir slapta įsibrovė į G. Ž. ir N. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) r., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdamas neteisėtai namo virtuvėje, uždegė žvakę ir išeidamas paliko ją degančią gyvenamojo namo viduje, dėl ko gyvenamajame name kilo gaisras. G. Ž. ir N. L. padaryta 15 000 eurų turtinė žala dėl namo vidaus sienų, lubų, baldų ir kitų daiktų apdegimo bei supylimo vandeniu gesinant gaisrą. Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 188 straipsnio 1 dalyje, t. y. pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir dėl neatsargumo sunaikino G. Ž. ir N. L. priklausantį turtą, taip padarydamas didelę turtinę žalą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nuosprendyje konstatavo, kad padaryti nusikaltimai visiškai įrodyti, kaltininkas savo kaltę visiškai pripažino, paskirta bausmė mažesnė nei laisvės atėmimo bausmių dydžių vidurkis.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. G. prašo paskirti švelnesnę bausmę ir priteistą civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Skunde nurodo, jog paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nuteistasis nesislapstė, nemelavo ir neneigė padaręs neteisėtus veiksmus, netrukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nevilkinant proceso pats prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų dėl patirtų nuostolių ir nepatogumų. Prašo teismo sušvelninti bausmę ir ją palikti tokią, kokią jau yra iki šiol atlikęs, nes vasaros laiku yra lengviau įsidarbinti miško darbininku ir būtų galimybė atlyginti priteistą turtinę žalą kitu metų laiku būtų labiau apsunkinta dėl įsidarbinimo. Taip pat skunde dėl priteisto žalos atlyginimo nurodo, kad jam neišaiškinus įstatymų ir priteisiant civiliniu ieškiniu prašomą turtinę žalą nuteistasis buvo suklaidintas, todėl ši suma turi būti pamažinta. Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. nurodė, kad paveldėjimo dokumentai yra nesutvarkyti, todėl pagal dokumentus neįrodyta, jog ji yra turto savininkė. Be to, nei vienas ekspertas rašytiniais įrodymais nepatvirtino padarytos žalos dydžio pinigine išraiška. Taip pat nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų iki gaisro buvusių daiktų, patalynės, buities technikos bei kitų namų apyvokos daiktų būklės, jų stovio, nusidėvėjimo, pirkimo vertės. Taigi, nesant tai patvirtinančių duomenų negalima teigti, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir būtina jį tenkinti. Dėl civilinio ieškinio pagrįstumo nurodyta ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normose, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose. Nukentėjusioji G. Ž. atsikirtimuose į pateiktą apeliacinį skundą prašė apeliacinės instancijos teismo skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-925/2017 nuteistojo S. G. atžvilgiu palikti nepakeistą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto gynėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą bei ginčija priteisto civilinio ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės individualizavimo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šios normos nuostatomis pasakyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas S. G. nuteisė už nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalies sankciją kaltas asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 188 straipsnio 1 dalies sankciją asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų nutarties 7 punkte normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Analizuojant bausmės skyrimo procesą teisingumo ir pagrįstumo kontekste pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. G. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau jo veiksmai buvo įtakoti alkoholio, neišnykus apelianto teistumui. Teismas taip pat vertino tai, kad padaryti tiek tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas, tiek neatsargus nusikaltimas. Teismui parenkant bausmės rūšį buvo atsižvelgta ir į ankstesnę nuteistojo kriminalinę praeitį, kuri nėra teigiama, nuteistasis vis tik nepasimoko ir nedaro išvadų dėl savo veiksmų, naujai daro nusikalstamas veikas, todėl visiškai pagrįstai teismas parinko pačią griežčiausią inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Visos šios aplinkybės neabejotinos teismo išvadai, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti bei teisingumo principo užtikrinimui pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis teisinga ir adekvati jo padarytiems nusikaltimams. Apeliacinio skundo turinys neatskleidžia S. G. nesutikimo dėl parinktos bausmės rūšies, tačiau skunde keliamas bausmės dydžio pagrįstumo klausimas prašant jį sumažinti iki tiek, kad įskaičius jau jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, likusios bausmės dalis būtų jau atlikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės dydis pirmosios instancijos teismo parinktas nenukrypstant ir nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo normų nuostatų, kurios reglamentuoja bausmės skyrimo proceso teisingumą, netgi atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų veikų pobūdį ir iš esmės akivaizdų tendencingumą ignoruoti įstatymus, paskirtas teisingas bausmės dydis vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatų reikalavimais, ši baudžiamojo įstatymo norma nepažeista, be to, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas nuteistojo atsakomybės padėtį dar švelnino, nes buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta už nusikalstamas veikas subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, toks teismo sprendimas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kontekste, yra teisingas ir proporcingas padarytiems nusikaltimams bei kaltininko asmenybės įvertinimo apimtyje, viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita prie neatsargių. Nepaisant to, apeliantas padarant veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, veikė tiesiogine tyčia, jo nusikaltimas buvo užbaigtas ir tai jam jau nebe pirmas teistumas. Vertinant veikos padarymą atsitiktinumo aspektu nustatyta, jog nuteistasis padarė nusikaltimą nukreiptą į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, nusikalstant nebe pirmą kartą, ankstesni nusikaltimai turtinio pobūdžio ir nukreipti į nuosavybę bei viešąją tvarką, ir tai suponuoja pagrįstą išvadą, jog ir šie apelianto neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktiniai. Kaip jau analizuota, nuteistojo asmenybė nėra itin teigiama, nuteistasis nedirbantis asmuo, todėl aptartų aplinkybių visuma rodo apelianto socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, paskirtos kriminalinės bausmės teigiamos įtakos S. G. elgesiui nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai skyrė griežtesnę straipsnių sankcijos numatytą bausmę – parinktos bausmės rūšies dydį, kuri yra mažesnė nei inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Apelianto nurodyti motyvai, kad būtų pakankamas bausmės dydis būtent toks, koks jau yra išbūtas laikas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nėra pagrįsti, nes teismo paskirti suvaržymai ir yra skirtini tam, kad kaltas asmuo būtų ne tik nubaustas už savo veiksmus, bet ir prevenciškai motyvuotas susilaikyti nuo nusikaltimų darymo ateityje taip atitinkamai paveikiant juos. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl bausmės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, jos nėra išskirtinio pobūdžio, kad teismas galėtų nukrypti nuo įstatymo leidėjo sukurtų taisyklių teisingam bausmės skyrimo procesui įgyvendinti, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo išvada, konstatuoja, kad švelnesnė bei apelianto prašoma bausmė šiuo atveju nepasiektų minėtų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į visa kas aukščiau išdėstyta, nesant pagrindų pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžio mažinimui, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio.

Be bausmės individualizavimo aspektų apeliantas skunde teigia, kad priteistas civilinis ieškinys yra nepagrįstas. Nuteistasis buvo suklaidintas, o prašoma priteisti turtinė žala nėra pagrįsta dokumentais ar specialistų išvadomis.BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 44 straipsnio 10 dalies bei 110 straipsnio nuostatas apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teises bei pareigas, darytina išvada, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis (civilinis ieškovas). Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant nukentėjusiosios G. Ž. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, įvertino bylos duomenis apie patirtus nuostolius turtinės žalos kontekste ir sprendė, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus, apeliantas žalos nukentėjusiajai neatlygino, todėl nukentėjusiajai G. Ž. padarytą 15 000 Eur turtinę žalą priteisė iš S. G..Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Svarbu ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusių asmenų interesai. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą sutrumpintų įrodymų tyrimo metu, apeliantui buvo žinomas civilinio ieškinio turinys ir reikalavimas, kuris išreikštas pinigine suma. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 118-122) nustatyta, kad S. G. civilinį ieškinį pripažino, pretenzijų ar nesutikimų dėl nurodytų nuostolių ir jų dydžio bei pagrįstumo nebuvo pareikšta iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo, tačiau apeliaciniu skundu ginčijamas priteistos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusius, įrodytais ir paties nuteistojo pripažintais nusikalstamais veiksmais, padarinius, nukentėjusiosioms padarytus nuostolius, nors ir civilinio ieškinio dydis bei jį patvirtinančios konkrečios sumos, sunaikintų (sudegusių ar apdegusių nenaudojamai) daiktų tikrosios vertės nėra pagrįstos dokumentiniais įrodymais, tačiau atsižvelgus į buvusią nusikaltimo padarymo ir šiuo metu esamą rinką bei joje dominuojančias realias ir protingas kainas, apylinkės teismo priteista suma yra reali ir nepažeidžianti protingumo kriterijaus. Iš bylos duomenų ir užfiksuotų dokumentų akivaizdu, jog namas, kuriame įvyko gaisras, nėra naujas, jame buvę namų apyvokos daiktai bei baldai nebuvo nauji, kad nukentėjusiosios turėtų išlikusius jų įsigijimo dokumentus, kuriais galėtų pagrįsti jų atžvilgiu atsiradusius nuostolius, kiti sudegę ar stipriai apdegę daiktai (stogo danga, išorinė namo dalis, vidaus patalpos ir kita) pareikalaus iš pastato savininkų nemažų išlaidų, nes tai kas liko didelė tikimybė, kad nebus panaudota, o atstatymo remontas ir nebus pigus, todėl atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, tinkamai taikė civilinio ieškinio išsprendimo klausimą reglamentuojančias BPK normas ir priėmė teisingą sprendimą šioje bylos dalyje. Skunde nurodyta kritika dėl civilinio ieškovo tinkamumo yra nepagrįsta. G. Ž. ir jos sesuo N. L. 2008 metais iš savo mamos O. L. paveldėjo namą, adresu (duomenys neskelbtini) r. Šios aplinkybės patvirtintos O. L. testamentu, byloje nepaneigta, kad paveldėtu turtu nesirūpino G. Ž. ir visa tai teismui pagrįstai nekėlė abejonių dėl civilinių ieškovių statuso tinkamumo. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, S. G. skyrė teisingą bausmę, atitinkančią tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, ir pagrįstai priteisė atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir S. G. apeliacinio skundo argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.