Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1152-1194/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
e1-1152-1194/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15926-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1152-1194/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15926-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.15.3.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2024 m. rugpjūčio 29 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 6-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ten pat, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nusižengimų, 2014-07-24 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, padarymo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Š. kaltinamas tuo, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – savo sugyventinei, o būtent: jis 2024-04-28 apie 09.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) – konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – jo sugyventinės I. Č. – metu, tyčia mušdamas I. Č. – suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį delnu I. Č. į dešinį žandą, po ko, I. Č. nugriuvus ant grindų, spirdamas ne mažiau kaip tris kartus I. Č. į dešinę šlaunį – keturiais trauminiais poveikiais padarė I. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą – dešinio žando sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir patinimu, tris poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje. Taip jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – savo sugyventinei.

2. Kaltinamasis E. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

3. Kaltinamasis E. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. ryte jis su sugyventine abu buvo neblaivūs. I. buvo visiškai neblaivi, nes alkoholį vartojo ištisai jau dvi savaites. Buvo namuose dviese, motinos tuo metu namuose nebuvo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, kuriuos ji iš jo visada paima. Jis norėjo nueiti į parduotuvę ir nupirkti butelį degtinės, pradėjo ieškoti pinigų ir jų pas save kišenėje nerado. Tada patikrino I. kišenę ir rado ten savo pinigus, juos paėmė. Tuomet I. dėl to, kad jis pasiėmė savo pinigus, jam pastvėrė už plaukų ir pradėjo tampyti. Jis nesusitvardė ir sudavė I. rankos delnu į veido sritį. Jam atrodo, kad jis jai sudavė vieną smūgį į veido sritį, bet galėjo būti ir daugiau smūgių, nėra tuo tikras, nes gerai neprisimena. Tik gali pasakyti, kad jis tikrai neprisimena, kad I. būtų spardęs. I. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes ji labai daug geria ir beveik nieko nevalgo, todėl girta nepastovi ant kojų ir dažnai griuvinėja. Jis jos pastoviai prašo, kad ji nustotų gerti, ji sako, kad jai labai bloga, ją krato, tada ji vėl prašo išgerti, ir taip trečia savaitė. Jau maždaug savaitė, kai pas ją ant užpakalio ir klubo yra didelė mėlynė, ant kojų taip pat daug kraujosruvų, kadangi ji visur atsitrenkia. Prieš maždaug tris savaites ji girta griuvo bei atsitrenkė į stalo kampą ir užsigavo veidą prie akies, vos neišsimušė dantų, todėl iki šiol pas ją prie akies matosi dar nedidelė kraujosruva. Po konflikto su I. jis išėjo, nusipirko butelį degtinės, kurį lauke vienas išgėrė. Vėliau policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl to, kad I. jam pastvėrė už plaukų, jis jai jokių pretenzijų neturi. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Ketina I. atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Anksčiau tarp jų su I. buvo žodinių konfliktų, tačiau smurto atvejų namie nebuvo. Dėl įvykio jis gailisi, kaltę pripažįsta.

4. 2024 m. rugpjūčio 9 d. kaltinamasis E. Š. parodė, kad įtarimą perskaitė, kuo yra įtariamas suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Pripažįsta, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 09.45 val., būdamas neblaivus, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su savo neblaivia sugyventine I. Č. metu, panaudojo prieš I. Č. fizinį smurtą ir tokiu būdu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Parodymus apie tą įvykį davė ankstesnės apklausos metu. Daugiau neturi ko papildyti. Jis I. atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Daugiau jos atžvilgiu pažada smurto nenaudoti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma:

5.1. 2024 m. balandžio 29 d. apklausta nukentėjusioji I. Č. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu E. Š. jo motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais, kitame kambaryje, gyvena ir E. motina. Su E. pažįstami apie metus laiko, tačiau gyvena kartu apie pusę metų, veda bendrą ūkį. 2024 m. balandžio 28 d. ryte ji su sugyventiniu E. buvo vieni namuose, jo motinos namuose nebuvo. Jie buvo neblaivūs. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. jai sudavė, kiek ji prisimena, keturis kartus delnu į veido sritį. Nuo jo suduotų smūgių į veido sritį ji pajuto nestiprų fizinį skausmą, kurį įvertintų 5 balais (iš 10). Kadangi ji buvo stipriai neblaivi, nuo šių smūgių ji nukrito ant grindų. Tuomet E. jai kelis kartus spyrė į koją, dėl to ant jos blauzdos atsirado kraujosruvos. Kiek tiksliai kartų spyrė, ji negali pasakyti, nes buvo išgėrusi, dėl to neprisimena, bet mano, kad ne mažiau kaip du kartus. Nuo jo spyrių ji taip pat pajuto nestiprų fizinį skausmą, kurį įvertintų 4 balais (iš 10). Ji labai išsigando, nes ją primušė E. pirmą kartą, todėl paskambino į policiją, o E. išėjo iš namų. E. tikrai yra nepiktybinis žmogus, nesmurtauja, kodėl taip šį kartą gavosi, ji negali pasakyti, alkoholis turbūt kaltas. Gali pasakyti, kad prieš porą savaičių ji, būdama neblaivi, buvo pargriuvusi ir į stalo kampą susimušusi veidą prie akies ir klubo šoną ir sėdmenis, todėl iki šiol matosi ant veido nedidelė kraujosruva bei kraujosruvos ant šono bei sėdmenų. E. dėl to tikrai nekaltas. Ji dėl jai sukelto fizinio skausmo pretenzijų sugyventiniui neturi ir nori, kad jis grįžtų kuo greičiau namo. Ketina jam atleisti ir su juo susitaikyti. Įvykio metu policijos pareigūnai iškvietė GMP, kurie ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą apžiūrai vykti ji atsisakė. Civilinio ieškinio byloje nereikš, nes, kaip ir minėjo, ketina su E. susitaikyti.

5.2. 2024 m. gegužės 21 d. apklausos metu nukentėjusioji I. Č. parodė, kad yra įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nori papildyti savo ankstesnius parodymus ir nurodyti svarbias tyrimui aplinkybes. 2024 m. balandžio 28 d. konflikto metu su sugyventiniu E. Š. jie abu buvo visiškai girti. Dvi dienas buvo užgėrę ir paveikti alkoholio, dėl to susipyko, kiek prisimena, konfliktas įvyko dėl pavydo, kurio metu jis jai sudavė 4 smūgius (antausius) delnu į skruostą, dėl to ji pajuto tuo momentu nestiprų 5 balų (iš 10) fizinį skausmą. Ji nuo suduotų antausių nukrito ant dešinio šono, ant grindų, kadangi nepastovėjo ant kojų. Tada E., praeidamas pro ją, jai vieną kartą nestipriai paspyrė į sėdmenis, dėl to ji pajuto momentinį nestiprų skausmą, kurį įvertintų 4 balais iš 10. Kadangi tuo momentu ji buvo visiškai girta, išsigando dėl tokio E. elgesio, nes anksčiau jis nėra prieš ją pakėlęs rankos, tai buvo pirmas kartas. Ji paskambino ir iškvietė pareigūnus. Gali pasakyti, kad ji jokių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. E. jokių pretenzijų neturi. Jie pasikalbėjo, viską išsiaiškino ir susitaikė. Nori, kad ikiteisminis tyrimas greičiau būtų nutrauktas jiems susitaikius. Klausimas: ankstesnėje apklausoje nurodėte, kad E. po suduotų smūgių į veido sritį, kai jūs nukritote ant grindų, kelis kartus, bet ne mažiau kaip du, spyrė jums į koją, dėl to ant blauzdos atsirado kraujosruvos, kiek tiksliai kartų E. jums spyrė ir ar dėl to buvo kokie nors jums padaryti sužalojimai? Atsakymas: Praėjus kelioms dienoms aš atgaminau tą įvykį ir galiu pasakyti, kad E. man tik vieną kartą nestipriai spyrė į sėdmenis, nuo šio jo spyrio tikrai jokių sužalojimų nebuvo, ant kojų buvusios kraujosruvos atsirado man pačiai maždaug prieš dvi savaites iki įvykio, būnant neblaiviai pargriuvus ir atsitrenkus į stalą.

5.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis I. Č. 2024 m. balandžio 28 d. 09.47 val. telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad ją spardė jos sugyventinis, trenkė per veidą, atėmė pinigus, vaikų nėra, GMP nereikalinga, laukia vietoje. 09.54 val. I. Č. patikslino adresą. Vietos adresas (duomenys neskelbtini).

5.4. 2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro padaryti I. Č. 2024-04-28 09.47 val. ir 09.54 val. telefoninių pranešimų (skambučių) garso įrašai, pavadinimais „BPC skambučio įrašas (ID 92274761655, skambučio pradžia_ 2024-04-28 09_47_13)“, „BPC skambučio įrašas (ID 92274761655, skambučio pradžia_ 2024-04-28 09_54_02)“.

5.5. Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92274761655, skambučio pradžia_2024-04-28 09_47_13)“ pradžios data ir laikas: 2024-04-28 nuo 09.47 val., trukmė - 01.28 min. I. Č. praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė (sumušė per veidą, smarkiai, ir spardė tiesiog) jos sugyventinis, atėmė pinigus, vaikų namuose nėra, greitoji medicinos pagalba nereikalinga.

5.6. Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92274761655, skambučio pradžia_2024-04-28 09_54_02)“ pradžios data ir laikas: 2024-04-28 nuo 09.54 val., trukmė - 01.24 min. BPC: 112. I. Č.: Sveiki. BPC: Laba diena. I. Č.: Čia skambinau ką tik dėl iškvietimo. BPC: Kokiu adresu? I. Č.: (duomenys neskelbtini). BPC: O gatvė kokia? I. Č.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)? I. Č.: (duomenys neskelbtini). BPC: Tai palaukite, tai (duomenys neskelbtini), kokia gatvė tada? I. Č.: (duomenys neskelbtini), ką tik skambinau, tai noriu atšaukti, nes iškviečiau prieš tai policiją. BPC: Tuoj, ar tikrai (duomenys neskelbtini) gatvė? I. Č.: Taip, (duomenys neskelbtini). BPC: O tai dabar kas pasikeitė ten pas jus? I. Č.: Nieko. BPC: Dėl ko norite atšaukti? I. Č.: Nieko, apsiramino žmogus ir viskas tvarkoje, nenoriu, nenoriu, kad jam būtų problemų. BPC: Supratau, bet žinokite, tokie pranešimai nėra atšaukiami. Taip, kad vis tiek policija atvažiuos. Reikia laukti. I. Č.: Nu, supratau. Labai blogai, nes nenoriu. BPC: Smurtas artimoje aplinkoje nėra atšaukiamas, policija vis tiek atvažiuoja ir pasižiūri, kas pas jus buvo, kas įvyko ir kokios aplinkybės. Tai vat. I. Č.: Nu, supratau, supratau. BPC: Viso gero. I. Č.: Viso.

5.7. 2024 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame, iš dviejų, daugiabučio namo aukšte. Butas pažymėtas skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama pro rudos spalvos metalines duris. Užėjus į butą, patenkama į koridorių, kurio kairėje pusėje matoma anga, toliau matoma medinė spintelė, ant kurios matomas veidrodis. Už spintelės, kairėje pusėje, matoma patalpa (tualetas), priekyje ir dešinėje pusėje matomos viso 3 angos (kambariai), įvykio vietos apžiūros metu patalpos uždarytos, nes yra šunys. Patekus į virtuvės patalpą, dešinėje pusėje matoma virtuvinis spintelių komplektas su buitine technika, įvairūs indai. Priekyje matomas langas. Virtuvės kairėje pusėje yra matomas medinis stalas su dvejomis medinėmis kėdėmis, ant stalo matomas stiklinis tuščias stikliukas. Visame bute yra netvarkinga, mėtosi įvairios statybinės atliekos, daug šiukšlių, drabužių. Įvykio vietos apžiūros metu jokios tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta, namuose alkoholinių gėrimų nesimato. Kraujo ar grumtynių pėdsakų nėra. Buto ir namo viduje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. I. Č. dešinys žandas yra patinęs, su odos nubrozdinimais.

5.8. Alkotesterio duomenimis I. Č. 2024 m. balandžio 28 d., 10.12 val. buvo nustatytas 2,30 promilės neblaivumas.

5.9. 2024 m. gegužės 23 d. medicinos dokumentų apžiūros protokolo teismo medicinos eksperto specialisto išvados duomenimis, išnagrinėjus pateiktus medicinos dokumentus ir susipažinus su įvykio aplinkybėmis, daroma išvada, kad nukentėjusiajai I. Č. nustatytas dešiniojo žando sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir patinimu, trys poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu keturiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

5.10. 2024 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis ant I. Č. dešinio žando yra patinimas, ant dešinės šlaunies – kraujosruva (mėlynė). I. Č. paaiškino, kad jos sugyventinis E. Š. rankomis, delnais, 4 kartus trenkė jai į galvos sritį ir spardė ją į įvairias kūno vietas (smūgių skaičiaus I. Č. nurodyti negalėjo), dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Iki policijos atvykimo E. Š. pasišalino. I. Č. apžiūrėjo greitoji medicinos pagalba, pastaroji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. I. Č. nustatytas 2,30 promilės neblaivumas.

5.11. 2024 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ padarytas vaizdo įrašas, pavdinimu „export-p5cq9“. Vaizdo įrašo trukmė - 10.55 min. Vaizdo įrašo data - 2024-04-28. Vaizdo įrašo pradžia - nuo 10.09 val. Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu. Policijos pareigūnai atvykę prie daugiabučio namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), kalbasi su moterimi, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra I. Č.. Pastaroji nurodo, kad jos sugyventinis, kaip vėliau paaiškėjo E. Š., trenkė rankomis jai per veidą ir po to ją spardė. I. Č. pasako, kad nenori ant E. Š. rašyti jokio pareiškimo, nes jis jau ir taip problemų turi. Pareigūnui paklausus, kam tada kviečia policiją, jeigu nieko rašyti nenori, I. Č. atsako, kad kvietė policiją, nes labai išsigando, tuo metu, kai E. Š. ją mušė. Pareigūnui paklausus I. Č., ar ji yra išgėrusi, I. Č. atsako, kad taip. Pareigūnui paklausus I. Č., ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, I. Č. atsako, kad taip. Pareigūnui paklausus, kur viskas vyko, I. Č. atsako, kad viskas vyko namie, buto viduje. Pareigūnas pasako, kad reiks apžiūrėti vietą, kur viskas vyko, I. Č., atsako, kad nereikia, nes ji turi daug gyvūnų ir šiaip pareiškimo rašyti nenori. Pareigūnas paaiškina, kad viskas bus pradėta pagal faktą ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. I. Č. pradeda sakyti, kad nereikia jokios bylos, nes E. Š. bus blogai, nes jis turi ir taip daug bėdų su teisėsauga. Pareigūnas paklausia I. Č., kiek kartų jai trenkė, I. Č. atsako, kad E. Š. trenkė 4 kartus per veido ir galvos sritį ir po to į kojas spardė. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda I. Č. pūsti, ji pūčia, alkotesteris parodo 2,30 promilės girtumo laipsnį. I. Č. sutinka, nes pati pasako, kad ryte išgėrė, kadangi susinervavo. I. Č. pareigūnas pasako, kad ant veido nesimato nei patinimo, nei raudonumo nuo smūgių, I. Č. atsako, kad todėl ir nereikia pradėti jokios ikiteisminės bylos, pareigūnas paaiškina, kad tai jau sprendžia ne ji. Pareigūnas iškviečia GMP ekipažą, kad apžiūrėtų I. Č.. Pareigūnas atiduoda I. Č. asmens dokumentą ir nueina su ja iki buto, kur viskas vyko. Pareigūnas nufotografuoja buto duris ir bute vietą bei virtuvės patalpą, kur viskas vyko. Pareigūnas paklausia I. Č., ar jie kartu su E. Š. gėrė virtuvėje, I. Č. atsako, kad taip. I. Č. nenori būti apžiūrima medicinos darbuotojų, kadangi, kaip pati teigia, jie ją išveš į psichiatrinę, kurioje ji jau yra buvusi. Pareigūnas pasako, kad reikia, jog ją apžiūrėtų, nes ant jos veido nematyti jokių mušimo žymių, nėra nei patinimų, nei raudonumo. Pareigūnas nuramina I. Č., kad ją tik apžiūrės ir tiek. Pareigūnai su I. Č. išeina iš buto ir nueina iki tarnybinio automobilio. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga: 10.20 val.

E. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados.

6. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą E. Š., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (nežymaus sveikatos sutrikdymo) padarymą šeimos nariui – sugyventinei.

8. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

9. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. Š. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: 2024 m. balandžio 28 d., apie 09.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) – konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio jo šeimos nario – jo sugyventinės I. Č. – metu, tyčia mušdamas I. Č. – suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį delnu I. Č. į dešinį žandą, po ko, I. Č. nugriuvus ant grindų, spirdamas ne mažiau kaip tris kartus I. Č. į dešinę šlaunį – keturiais trauminiais poveikiais padarė I. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą – dešinio žando sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir patinimu, tris poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje. Taip jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei.

10. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.

11. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei.

12. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl E. Š. skirtinos bausmės.

13. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinamajam siūlo paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 8 mėnesių laisvės apribojimą), vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo metu E. Š. įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo metu E. Š. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, bausmės atlikimo metu E. Š. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją atliekant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją atliekant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

15. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 3 kartus, turi galiojančių administracinių nusižengimų, 2014 m. liepos 24 d. BK 38 straipsnio pagrindais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, padarymo, neteistas, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, Vilniaus filialą, per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

19. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

20. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, bei tai, kad paskirta bausmė nėra finansinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją atliekant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 71 straipsnis.). Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo asmens pavojingumui.

21. Kaltinamasis E. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 28 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 29 d., 16.33 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 28 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 29 d., 16.33 val. (dvi paros) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).

22. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 28 d., 13.40 val. iki 2024 m. balandžio 29 d. 16.33 val. (dvi dienos), viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, bausmės atlikimo metu E. Š. įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją atliekant per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT144040063610000390, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją atliekant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu; rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

E. Š. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė