- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-03
- Bylos Nr.
- II-300-903/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00168-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- J. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-744-2026 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-744-2026 J. Ž. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta 130 Eur bauda.
Šalies argumentai
J. Ž. skunde nurodyta, kad paskutinis laiškas iš VMI sistemos apie trūkumus buvo gautas 2025 m. balandžio 24 d. Po to, su ja susisiekė VMI konsultantė (numeris +(duomenys neskelbtini)) ir paskutinis pokalbis su ja buvo 2025 m. rugpjūčio 12 d., kurio metu, prisijungusi prie VMI sistemos, kartu pildė deklaracijų trūkumus. Buvo patikinta, kad daugiau jokių dokumentų netrūksta. Taip pat jokių papildomų pranešimų nei paštu, nei el. paštu, nei VMI sistemoje nebuvo. Gavus pranešimą apie administracinį nusižengimą (be jokio įspėjimo) bandė teikti paaiškinimą 2026 m. vasario 8 d., bet dėl sistemos strigimų kelias dienas jie taip ir liko nepateikti iki svarstymo. Pagal jos pareigybės kodą jai šios deklaracijos asmeniškai nereikia teikti, o ji teikiama bendrai šeimos vardu nuo jos sutuoktinio, kas ir buvo daroma daug metų. Sutuoktinis irgi jokio įspėjimo nebuvo gavęs.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog skunde minima deklaracija yra kita deklaracija, t. y. Nekilnojamojo turto deklaracija (duomenys neskelbtini) kuri buvo pateikta su VMI darbuotojos/konsultantės pagalba 2025 m. rugpjūčio 12 d. Minėta deklaracija ir situacija nėra susijusi su Nutarime nurodyta Deklaracija bei nustatytu administraciniu nusižengimu. Institucija, persiųsdama teismui administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pridėjo įrodymus iš Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau - EDS), iš kurių matyti, kam, kada ir kokiu el. paštu buvo išsiųsti priminimai pateikti Deklaraciją už 2024 m. 2025 m. gegužės 20 d. J. Ž. naudojamu el. paštu buvo išsiųstas priminimas pateikti nurodytą Deklaraciją, priminimo išsiuntimo kortelė bei pats priminimas paneigia J. Ž. teiginį. Be to, J. Ž. vyrui, J. Ž. net 3 kartus buvo siunčiami priminimai pateikti Deklaraciją, t. y. 2025 m. gegužės 20 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2026 m. vasario 3 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti detalūs priminimai įvykdyti prievolę - pateikti Deklaraciją, tačiau minėtas asmuo nesureagavo. Priminimai buvo siunčiami asmens nurodytu ir naudojamu el. paštu. J. Ž. ženkliai pavėlavęs, t. y. tik 2026 m. vasario 8 d. pateikė Deklaraciją, kurią privalėjo pateikti iki 2025 m. gegužės 2 d., t. y. asmuo pavėlavo pateikti privalomą Deklaraciją daugiau nei 8 mėnesius. Pažymėtina, kad pavėluotas Deklaracijos pateikimas patvirtina, jog pastarasis žino, kad turi imperatyvią pareigą teikti Deklaraciją, o pavėluotas šios pareigos įvykdymas neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės ir/ar negali būti vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaujantis ANK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtimi. Dėl to faktas, jog Deklaracija šiuo metu yra pateikta, neturi teisinės reikšmės. J. Ž. vyras J. Ž. Deklaraciją pateikė praleidęs nustatytą terminą, todėl iki jos pateikimo dienos sutuoktinei/pažeidėjai J. Ž. išliko prievolė ją teikti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 10 punkte nustatyta, kad kartu gyvenantys (bendrą ūkį turintys) sutuoktiniai gali pildyti ir teikti vieną bendrą šeimos turto deklaraciją arba atskiras kiekvieno gyventojo deklaracijas. Šiuo atveju vyras, deklaruodamas savo vardu, iki nustatyto termino - 2025 m. gegužės 2 d., Deklaracijos nepateikė. Ji buvo pateikta tik 2026 m. vasario 8 d., t. y. ženkliai pavėluotai, todėl J. Ž. atžvilgiu pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė. Pastaroji pati turėjo pateikti Deklaraciją, jeigu sutuoktinis neteikia. GTDP 5 straipsnyje imperatyviai ir konkrečiai nustatyta deklaracijos pateikimo tvarka ir terminas, todėl minėta Deklaracija turėjo būti pateikta laikantis jame nustatytų reikalavimų. Priimant skundžiamą Nutarimą buvo įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - J. Ž. ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai: 2024 m. rugpjūčio 22 d. priimtas nutarimas J. Ž. atžvilgiu pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta švelniausia nuobauda - įspėjimas. Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakartotinio administracinio nusižengimo padarymo atveju švelniausia nuobauda - įspėjimas negali būti paskirta. Atkreiptinas dėmesys, kad padarytas pakartotinis pažeidimas negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, nagrinėjamu atveju paskirta bauda yra proporcinga ir pagrįsta. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad duomenų apie sunkią J. Ž. materialinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ji negalėtų sumokėti Nutarimu paskirtos baudos ir ją reikėtų sumažinti, byloje nėra. Įvertinus aptartus duomenis, J. Ž. paskirta 130 Eur bauda yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai, kadangi nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, ar paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, ar paskirtą baudą sumažinus, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. ANK 187 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtų veikų atlikimo. Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant savo rinkimų politinei kompanijai finansuoti, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo. Šio įstatymo 5 straipsnyje numatyta Turto deklaravimo tvarka, o įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad Deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos, išskyrus šio Įstatymo 6, 7, 7¹ ir 7² straipsniuose nustatytus atvejus.
Kadangi J. Ž. iš esmės neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK nuostatų, reglamentuojančių nuobaudų skyrimą, taikymo.
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu J. Ž. už nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 130 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga jos padarytam nusižengimui. Teismo posėdžio metu J. Ž. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia. J. Ž. taip pat paaiškino, kad ją suklaidino tai, kad bendras Deklaracijas visada teikdavo vyras, kuris šį kartą dėl darbo specifikos laiku nepateikė Deklaracijos, Institucijos paskutiniai pranešimai apie nepateiktą Deklaraciją buvo siunčiami tik vyrui, Deklaracija šiuo metu jau pateikta. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad J. Ž. administracinį nusižengimą padarė pernelyg pasitikėdama savo vyru ir galimai netinkamai įvertinusi teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad J. Ž. jau yra bausta įspėjimu už analogišką nusižengimą panašiomis aplinkybės ir išvadų nepadarė.
Esant išdėstytam, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad iki 2025 m. gegužės 2 d. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikusi Deklaracijos, J. Ž. padarė tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, už kurį jai būtų tikslinga skirti sankcijos vidurkį atitinkančią 130 Eur baudą, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas J. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnį administracinės nuobaudos dydį nei ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus. Teismo nuomone, 40 Eur baudos paskyrimas J. Ž. yra pakankamas, kad ji pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes ir ateityje tokių administracinių nusižengimų nedarytų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
J. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-744-2026 pakeisti, sumažinant J. Ž. pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį iki 40 Eur.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.