Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmė, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykle, subendrinta su bausme, paskirta Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 7 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, J. P. išbūtas jį sulaikius nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (viena diena) ir bausmės dalis, pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendį atlikta iki 2017 m. balandžio 7 d.

J. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta.

Tenkintas civilinis ieškinys ir priteista G. B. iš S. Ž. ir J. P. solidariai 1480 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas S. Ž., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su S. Ž., apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios G. B. 1480 eurų dydžio turtą – apie jų daromą nusikalstamą veiką nežinančio E. P. vardu atidarytą banko „DNB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo mėn., (duomenys neskelbtini) mieste, J. P., naudodamasis interneto tinklu, internetiniame tinklapyje www.facebook.lt merginų grupėje „Sportas ir dietos“, naudodamasis savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy S5“, patalpino melagingą skelbimą apie parduodamus vairuotojo pažymėjimus, mokyklos baigimo pažymėjimus bei kitus vertingus dokumentus, kuriuos galima įsigyti nelaikant egzamino; 2016 m. balandžio 3 d. susidomėjusiai skelbimu bei „Facebook“ erdvėje parašiusiai žinutę G. B. patvirtino, jog ji vairuotojo pažymėjimą galės įsigyti už 1200 eurų sumą, kurią sutarė kaip galutinę bei nurodė E. P. vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nurodė pervesti 300 eurų avansą, G. B. 2016 m. balandžio 6 d. pervedus minėtą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą, tą pačią dieną jai nurodė 900 eurų perduoti S. Ž., kuriuos ji 2016 m. balandžio 8 d. šiam perdavė šalia restorano „Hesburger“, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 13 d. J. P. paskambino nukentėjusiajai G. B. ir pareikalavo papildomai sumokėti 280 eurų dėl tariamai iškilusių nesklandumų, šiuos pinigus G. B. tą pačią dieną perdavė automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvykusiam J. P..Apeliaciniame skunde nuteistasis J. P. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu skirtą bausmę ir nurodo, kad jo bendrininkui buvo pritaikytas BK 75 straipsnis, nors šis jau teistas penkis kartus už analogiškų nusikaltimų darymą, o jam nepritaikytas. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu jam yra paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šį nuosprendį jis yra apskundęs, prašydamas išteisinimo arba BK 75 straipsnio taikymo. Už visus ankstesnius nusikaltimus jam buvo skirtos arešto bausmės, o ne realus laisvės atėmimas, todėl ir šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas. Jei nebūtų sąlygų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, prašoma sušvelninti skirtą bausmę, nes nukentėjusioji G. B. savo bendravimu ir noru sumokėti už vairuotojo pažymėjimą pati jį provokavo padaryti šią nusikalstamą veiką. Be to, pačios nukentėjusiosios atžvilgiu turėtų būti iškelta baudžiamoji byla už mėginimą įsigyti suklastotą dokumentą. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepime į nuteistojo J. P. apeliacinį skundą nukentėjusioji G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad J. P. ją šmeižia, teigdamas, jog buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką. Ji nesiekė įgyti suklastoto dokumento, ją patikino, kad reikės laikyti egzaminus Vilniuje. Kai suprato, kad yra apgaudinėjama, ji bandė susigrąžinti pinigus, tačiau nuteistasis pradėjo ją bauginti rašydamas gąsdinančias SMS žinutes. Ji nežinojo ką daryti, todėl įsidrąsinusi kreipėsi į policiją. Tikisi, kad toks aferistas kaip J. P. bus nubaustas be jokių bausmės švelninimų.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. J. P. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, motyvuojant, jog bausmės tikslai gali būti pasiekiami neskiriant realaus laisvės atėmimo arba paskiriant švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį.J. P. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), padarymo. Įstatymų leidėjas už svetimo turto įgijimą apgaule numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ar jos dydį, tačiau visais atvejais privalu laikytis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat svarbu įvertinti ankstesnius nuteistojo teistumus, taikytas poveikio priemones bei jų efektyvumą. Teismas turi pareigą ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad neteisėta veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra tyčinė. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėsto, kad nukentėjusioji G. B. savo bendravimu ir noru sumokėti už vairuotojo pažymėjimą pati jį provokavo padaryti šią nusikalstamą veiką. Tokius apelianto teiginius apygardos teismas vertina kritiškai, kaip siekį sumenkinti savo neteisėtų veiksmų priešingumą teisei bei pateisinti savo baudžiamojo įstatymo kontekste nepriimtiną poelgį. J. P. pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu bei naivumu, ir šios asmeninės nukentėjusiosios savybės nėra laikomos nusikalstamos veikos provokacija. Provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Analizuojamu atveju nusikalstamos veikos vykdymo planas buvo sugalvotas bei aptartas su bendrininku iš anksto. Kas patikės melagingu skelbimu „Facebook“ erdvėje apie parduodamus vairuotojo pažymėjimus, mokyklos baigimo atestatus, kitus vertingus dokumentus, apeliantui nebuvo reikšminga, svarbu, jog asmuo susidomėtų skelbiama netikra žinute ir sutiktų už neva parduodamus dokumentus sumokėti prašomą pinigų sumą. Taigi, J. P. niekas neprovokavo daryti sukčiavimo, jis pats sugalvojo nusikalstamos veikos mechanizmą ir dar pasiūlė prisijungti prie nusikaltimo vykdymo kitam šioje byloje taip pat nuteistam bendrininkui. Apelianto veiksmai buvo aktyvūs, savanaudiški, tokiu būdu jis siekė neteisėtai praturtėti kito asmens sąskaita.Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis ne kartą teistas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu J. P. atžvilgiu priimtas dar vienas Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, tačiau 2017 m. birželio 20 d. šis nuosprendis įsiteisėjo ir juo apeliantui paskirta galutinė subendrinta ketverių metų aštuonių mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas neatidėtas, t. y. dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo (BK 149 straipsnio 2 dalis ir 150 straipsnio 2 dalis) J. P. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Ankstesni apelianto teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymu (plėšimas, vagystė, sukčiavimas). J. P. buvo taikytos arešto, laisvės apribojimo bausmės, tačiau jos nebuvo veiksmingos, prevenciškai nuteistojo neveikė, nes šis ir toliau vykdė priešingas teisei veikas. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes pasitikėjimo, t. y. bausmės, nevaržančios jo laisvės, J. P. nėra vertas. Ši išvada darytina įvertinus ir apelianto baustumą administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis (t. 2, b. l. 50-75) J. P. iš viso baustas dvidešimt aštuonis kartus už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Tai patvirtina, kad jis sistemingai, piktybiškai savo interesus iškelia aukščiau visuomenės teisių bei teisėtų interesų, kas negali būti ignoruojama.Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas nusikaltimo vykdymo metu niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo (t. 2, b. l. 78), jis taip pat nėra sukūręs šeimos, jo nesaisto tvirti darbiniai, šeiminiai ryšiai. Užuot ieškojęsis darbo, apeliantas pasirinko jam priimtiniausią būdą užsidirbti, t. y. pinigus išviliojo iš nukentėjusiosios apgaulės būdu. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik J. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis savo kaltę pilnai pripažino, todėl pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pakartotinai taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra galimybės.J. P. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, nes jo bendrininkui minėtas straipsnis buvo pritaikytas, nors pastarasis jau teistas penkis kartus už analogiškų nusikaltimų darymą, o jam nepritaikytas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dėl to asmens, kuris jį padavė. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas S. Ž. apeliacinio skundo dėl bausmės individualizavimo nepateikė, valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nei vienam iš nuteistų asmenų paskirtų bausmių neginčijo, todėl aukštesnysis teismas nepasisako dėl apelianto bendrininkui pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.Nors įstatymų leidėjas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti asmeniui, anksčiau teistam už analogiškų veikų padarymą, nes vien formalus asmens teistumų skaičiavimas, nesigilinant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą ir kaltininko asmenybę, negali lemti tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, tačiau šiuo atveju apelianto kriminalinė praeitis bei jo elgesys po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neleidžia J. P. taikyti švelnaus baudžiamumo. Analizuojamas turtinio pobūdžio nusikaltimas įvykdytas 2016 m. balandžio mėn. pradžioje, o 2016 m. balandžio mėn. antroje pusėje J. P. padarė dvi seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias, jau minėta, yra nuteistas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Tai rodo, jog apelianto daromos nusikalstamos veikos sunkėja bei įžūlėja, savanoriškai atsisakyti priešingo teisei elgesio jis nėra linkęs. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. J. P. vertybinė skalė yra gerokai atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, todėl jam tikslinga taikyti griežčiausią bausmės atlikimo formą – laisvės atėmimo vykdymą pataisos namuose. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas J. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Jaunas amžius ar kaltės pripažinimas yra įprastos, daugeliui bylų būdingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bausmės individualizavimas yra proporcingas padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.Daroma išvada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad J. P. bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, buvo netiksliai taikytos BK 63 straipsnio nuostatos. Apylinkės teismas tinkamai parinko baudžiamojo įstatymo straipsnį, pagal kurį bendrino minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, bei bausmių bendrinimo būdą – taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo principą, tačiau nenurodė, jog šiuo atveju taikoma BK 63 straipsnio 9 dalis, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo padarė dar kitą nusikaltimą. Todėl skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinama, jog bausmės bendrinamos ne tik pagal BK 63 straipsnio 4 dalies, bet ir pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykle. Galutinė subendrinta bausmė paliekama tokia pati - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.