- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-783-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- R. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-783-278/2016
Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00160-2016-1
2016 m. lapkričio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-620/2016 pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad 2013-05-10, apie 20 val. atsakovas R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengdamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pasipriešino pareigas einančiam Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui J. Ž. ir jį sužalojo, padarydamas jam dešinio peties sąnario raiščių patempimą, odos nubrozdijimą dešiniajame dilbyje ir tuo nesunkiai sutrikdė pareigūno sveikatą. Nurodė, jog dėl J. Ž. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuota, jog J. Ž. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei bei sveikatai. J. Ž. buvo nedarbingas 42 dienas ir dėl patirto sužalojimo jam išmokėta 2 703,53 Eur piniginė kompensacija, 199,22 Eur draudimo išmoka bei sumokėta 5,98 Eur 3 proc. nuo draudimo sumos. Prašė teismą priteisti iš atsakovo R. L. 2 908,73 Eur nuostoliams atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovo R. L. priteisė 500 Eur nuostoliams atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-128/2013 R. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d., t. y. jog 2013-05-10, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aktyviais veiksmais – kumščiu smūgiuodamas vieną kartą J. Ž. į veidą, o šiam smūgį blokuojant ranka ir panaudojus kovinius veiksmus parvertus R. L. ant žemės, toliau aktyviai priešindamasis – muistydamasis, įsikabindamas J. Ž. į ranką, ją užlauždamas ir trenkdamas į šaligatvio borto kampą, pasipriešino valstybės tarnautojui – savo pareigas vykdančiam Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui J. Ž. ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
5. Nustatė, kad dėl J. Ž. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas. 2013-06-18 tyrimo išvadoje Nr. 50-IS6-10 konstatuota, jog J. Ž. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai. 2013-06-18 surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 50-4-NA1-10. J. Ž. buvo nedarbingas nuo 2013-05-10 iki 2013-06-20. Nurodė, jog Policijos departamentas 2013-09-24 priėmė sprendimą Nr. 5-IL-1342 skirti J. Ž. 2 703,53 Eur, t. y. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, be to, jam išmokėta 199,22 Eur – draudimo išmoka.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas sužalojo policijos pareigūną, kuris dėl sužalojimo patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia, o atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Atsižvelgdamas į pareigūno sužalojimo laipsnį, jo pasekmes, gydymo trukmę, atsakovo turtinę padėtį (yra registruotas darbo biržoje, mokama socialinė pašalpa sudaro maždaug 71,40 Eur per mėnesį, yra atskaičiuojama skola, todėl pajamos per mėnesį sudaro 51 Eur, registruoto nekilnojamojo turto neturi, o registruota transporto priemonė yra areštuota), darė išvadą esant pagrindui prašomą priteisti nuostolių dydį sumažinti iki 500 Eur (CK 6.251 str. 2 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai.
8. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo sunkią materialinę padėtį, nepagrįstai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalį, nes ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, jog objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Ginčo atveju atsakovas neįrodė, jog jo sunki materialinė padėtis yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio, todėl tokia didele apimtimi mažinti nuostolių atlyginimą, taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį nėra faktinio pagrindo. Mano, jog teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, neatsižvelgė į aplinkybių, apsprendžiančių atsakovo materialinę padėtį, visumą – darbingą amžių, atsakovas nėra senatvės pensininkas, kas leidžia manyti, kad jo materialinė padėtis gali gerėti; neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti; šeimyninę padėtį, neturi išlaikytinių. Teigia, jog teismas vertino materialinės padėties sunkumą tik tais atvejais, kurie yra naudingi atsakovui. Realių neigiamų priežasčių, kurios nepriklausytų nuo atsakovo ir lemtų jo materialinę padėtį, nustatyta nebuvo.
9. Nurodo, jog teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tačiau visiškai nevertino kaltės formos. Regreso netaikymas arba netinkamas taikymas gali skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių arba patirtų realios žalos neatitinkančius padarinius dėl savo neteisėtų veiksmų. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma teismų praktikoje apibrėžiama, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl ji turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais.
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad ieškovo J. Ž. išmokėtą kompensaciją teismas nepagrįstai prilygino realiai atsakovo padarytai žalai, o tikrosios žalos dydžio nenustatinėjo, be to, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, dėl ko pažeidė CPK 4 straipsnio nuostatas. Teigia, jog teismas neįvertino, kad dėl pareigūno sužalojimo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendžiu iš jo nukentėjusiam pareigūnui priteista 579,24 Eur (2 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimas. Mano, jog tai yra teismo nustatyta reali pareigūno patirta žala, esant nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kurią jis privalės pareigūnui atlyginti. Dėl kitokio dydžio ar pobūdžio patirtos žalos pareigūnas reikalavimo nereiškė. Be to, policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius jo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti ir ieškinį pilnai tenkinti.
13. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas išanalizavo ir nustatė visas aplinkybes, pagrindžiančias žalos dydį, išanalizavo pateiktus duomenis ir nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, ieškovas pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o atsakovas R. L. ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė.
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą R. L. prašo Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad teismas pagrįstai nukrypo nuo visiško nuostolių atlyginimo principo. Galimybę sumažinti priteistinos žalos dydį sudaro bloga jo turtinė padėtis, o visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo – tenkintinas iš dalies.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Byloje nustatyta, kad 2013-05-10, apie 20 val. atsakovas R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengdamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pasipriešino pareigas einančiam Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui J. Ž. ir jį sužalojo, padarydamas jam dešinio peties sąnario raiščių patempimą, odos nubrozdijimą dešiniajame dilbyje ir tuo nesunkiai sutrikdė pareigūno sveikatą. Nurodė, jog dėl J. Ž. sveikatos sutrikdymo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuota, jog J. Ž. traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi gyvybei bei sveikatai. J. Ž. buvo nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas ir jis buvo nedarbingas 42 dienas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-128/2013 R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p. ir nubaustas (b. l. 42-46).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirto sužalojimo Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.4 punktu, 2013-09-24 sprendimu J. Ž. išmokėjo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją 2 703,53 Eur (9 334,76 Lt) bei 199,22 Eur (687,85 Lt) draudimo išmoką (b. l. 22, 25-26). Vadovaujantis CK 6.280 straipsniu, ieškovas prašė teismą regreso tvarka priteisti iš atsakovo R. L. išmokėtą 2 703,53 Eur piniginę kompensaciją, 199,22 Eur draudimo išmoką bei 3 proc. mokestį nuo išmokėtos draudimo sumos -5,98 Eur (20,64 Lt), išmokėtą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, viso 2 908,73 Eur (10 043,25 Lt).
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, tačiau įvertinęs atsakovo R. L. finansinę būklę, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį mažino. Byloje nėra ginčo, jog policijos darbuotoją J. Ž. sužalojo atsakovas R. L., todėl civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams ir jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją.
21. Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 2 punktą draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė, o 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų. Paminėtų sąlygų 26 punktas nustato, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
22. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, jog Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, kurią įgyvendina vadovaujantis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Policijos departamentas, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Tai paaiškinama tuo, kad Policijos departamento prievolė išmokėti pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Tai grindžiama tuo, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008; Nr. 3K-3-134/2013; Nr. 3K-3-291/2014).
23. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, todėl atsakovo civilinės atsakomybės apimtis dėl policijos pareigūno J. Ž. sužalojimo, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos; CK 6.283 str. 2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnui buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas tarnybine pareigas ir atsakovo neteisėtais veiksmais jam padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b. l. 19-20, 24).
24. Aukščiau nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo 2013-09-24 sprendimu policijos darbuotojui buvo išmokėta 199,22 Eur (687,85 Lt) draudimo išmoka bei 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija 2 703,53 Eur (9 334,76 Lt) piniginė kompensacija. Ši kompensacija apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nesiejant kompensacijos dydžio su realiu policijos pareigūno patirtos žalos dydžiu. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, t. y. ieškovas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta ieškovui tenka, nes, kaip minėta, išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas.
25. Nagrinėdamas Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį dėl 2 908,73 Eur žalos priteisimo iš R. L., nukentėjusiam pareigūnui padarytos realios žalos dydžio pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo, nesiūlė šalims pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pripažino, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė ir pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus apie padarytos nukentėjusiam J. Ž. žalos dydį. Pateikdamas informaciją apeliacinės instancijos teismui ieškovas tokių įrodymų nepateikė, o atsakovas R. L. pateikė antstolės I. B. išduotą pažymą iš kurios matyti, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendžiu iš jo nukentėjusiajam J. Ž. priteista 579,29 Eur yra išieškoma ir likusi skola sudaro 308,48 Eur (b. l. 102-106). Kadangi J. Ž. nebuvo sunkiai sužalotas, paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam padaryta turtinė žala yra atlyginta, o neturtinė žala bus išieškota (CPK 178 str.).
26. Ieškovas prašė teismą priteisti iš R. L. nukentėjusiajam išmokėtą 199,22 Eur draudimo išmoką bei 3 procentus nuo draudimo sumos (5,98 Eur), sumokėtą V alstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 23, 104). Konstatuotina, jog minėtus nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu, kurių Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nebūtų patyręs jei atsakovas nebūtų sužalojęs J. Ž.. Kadangi žalos dydis yra įrodytas, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos ir neteisėtų veiksmų bei atsakovo kaltę patvirtina byloje esantys 2013-06-18 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendis, todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti 205,20 Eur (199,22 + 5,98; b. l. 14-17,19-20, 42-46). Aplinkybė, jog nukentėjusiajam J. Ž. yra priteista neturtinė žala nepaneigia Policijos departamento atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį, nes priešingu atveju būtų visiškai paneigta draudimo išmokas išmokėjusio asmens regreso teisė į žalos atlyginimą (CK 6.290 str. 3 d.).
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs bylos aplinkybes, neteisingai nustatė ieškovo patirtų nuostolių dydį, todėl sprendimas iš dalies keistinas, iš atsakovo priteista 500 Eur nuostolių suma mažintina iki 205,20 Eur. Minėtus nuostolius ieškovas patyrė dėl atsakovo tyčinių veiksmų, todėl mažinti jų dydį nėra pagrindo (CK 6.282 str.).
28. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Įvertinus, jog iš dalies yra tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, iš ieškovo Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos valstybės naudai priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93,96,99 str., b. l. 88).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 500 Eur nuostolių, pakeisti ir priteistą nuostolių dydį sumažinti iki 205,20 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 20 centų).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (į.k. 188785847) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas5630)