Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Administracinė byla Nr. AS-525-143-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-04-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
AS-525-143-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02046-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos, Vilniaus
Kategorijos
  • 72.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-143/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02046-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 72.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinė mokykla (toliau – ir Mokykla) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 1-1558 „Dėl vienuoliktųjų klasių nekomplektavimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi Mokyklos skundas paliktas nenagrinėtu.

Teismas nurodė, kad skundą 2010 m. liepos 7 d. padavė ir pasirašė Mokyklos Tarybos pirmininkas A. Š. (A. Š.). Nustatė, kad tuometinis mokyklos direktorius A. R. 2010 m. birželio 10 d. išdavė įgaliojimą mokyklos tarybos pirmininkui A. Š. pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą mokyklos bendruomenės vardu dėl galimai neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo uždrausti Mokyklai nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. formuoti vienuoliktąsias klases. Paduodant skundą teismui Mokyklos vardu, toks įgaliojimas nebuvo pateiktas. Skundas priimtas 2010 m. liepos 22 d. teismo nutartimi, nepasiūlant pakeisti pareiškėją ar pateikti tinkamą įgaliojimą. Pažymėjo, kad Mokykla yra biudžetinė įstaiga, jos kodas 190001277, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Mokyklos veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnyje. Pažymėjo, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga (nagrinėjamu atveju tai biudžetinė įstaiga), ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai Švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Mokyklos veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai, mokyklos steigimo sandoris. Tuo tarpu mokyklos vadovo skyrimą, jo įgaliojimus nustato Švietimo įstatymo 61 straipsnis, kurio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad mokyklos vadovas atlieka mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir pareigybės aprašyme. Mokyklos savivalda reglamentuojama Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas). Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalį mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei (taigi ne mokyklai kaip biudžetinei įstaigai). Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. Švietimo įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokyklos taryba – nuolat veikianti mokyklos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys. Švietimo įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokykloje gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos. Pažymėjo, jog pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį mokyklos bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai jų tėvai, kiti asmenys siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų. Nurodė, jog Mokyklos tarybos posėdžio, įvykusio 2010 m. sausio 13 d., protokolas Nr. 3 patvirtina, kad Mokyklos tarybos pirmininku išrinktas mokytojas A. Š. . Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2007 m. gegužės 16 d. patvirtintų Mokyklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) VII skyriuje „Savivalda“ nustatyta, kad mokyklos taryba – aukščiausia savivaldos institucija. Pažymėjo, jog Mokyklos tarybos kompetencija nustatyta 66 punkte, kuriame nenumatyta, kad Mokyklos taryba gali Mokyklos vardu kreiptis į teismą. Nurodė, jog Mokykloje dar yra mokytojų taryba (67 p.). Tuo tarpu Mokyklos valdymas reglamentuojamas Nuostatų VIII skyriuje „Valdymas“, o Nuostatų 83.15 punkte nustatyta, kad mokyklos direktorius atstovauja mokyklą kitose institucijose. Padarė išvadą, kad skundą Mokyklos, t. y. biudžetinės įstaigos, vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pažymėjo, jog Mokyklos direktorius 2010 m. birželio 10 d. išdavė įgaliojimą tarybos pirmininkui A. Š. paduoti skundą teismui ne Mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos, vardu, bet Mokyklos bendruomenės vardu. Pabrėžė, jog todėl pareiškėju ir turėjo būti nurodyta Mokyklos bendruomenė, kaip ji aprašyta Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju skundas paduotas Mokyklos, t. y. biudžetinės įstaigos, turinčios įstaigos kodą 190001277, vardu, o tokio įgaliojimo buvęs Mokyklos direktorius A. R. tarybos pirmininkui neišdavė, nes jis išdavė įgaliojimą paduoti skundą Mokyklos bendruomenės vardu. Pažymėjo, jog nei pagal Švietimo įstatymą, nei pagal Nuostatus mokyklos tarybos primininkas nėra įgaliotas kreiptis į teismą ar kitas institucijas mokyklos (biudžetinės įstaigos) vardu. Be to, veikiant mokyklos vardu be tinkamo įgaliojimo, mokyklai (biudžetinei įstaigai) gali atsirasti ir finansiniai įsipareigojimai (proceso šalies išlaidų atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 – 45 str. nuostatas). Teismas nutarė skundą palikti nenagrinėtą ir, remdamasis ABTĮ 104 straipsniu, išaiškino, kad skundą gali paduoti asmuo, kuris privalo turėti Mokyklos (biudžetinės įstaigos) vadovo pasirašytą įgaliojimą veikti Mokyklos (biudžetinės įstaigos) vardu, arba skundas turi būti pasirašytas Mokyklos vadovo.

II.

Pareiškėjas Mokykla teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį kaip nepagrįstą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog Mokyklos tarybos pirmininkas A. Š. neturėjo teisės atstovauti Mokyklą, kaip juridinį asmenį, pažeidžia konstitucinį principą, leidžiantį kiekvienam piliečiui kreiptis į teismą, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nustatančias, kas gali būti administracinės procedūros subjektu.

2. Teigia, jog kadangi skundo esmė yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas uždrausti formuoti vienuoliktąsias klases 2010 – 2011 mokslo metais, pažeisti ne tik Mokyklos, kaip juridinio asmens, bet ir Mokyklos bendruomenės, t. y. mokinių ir jų tėvų, teisėti interesai mokytis savo mokykloje.

3. Nurodo, kad Mokyklos direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. įgaliojimas buvo pateiktas su skundu teismui, priėmus nutartį išreikalauti iš Mokyklos A. Š. įgaliojimus atstovauti Mokyklą ir Mokyklos tarybą patvirtinančius dokumentus.

4. Teiginys, jog Mokyklos taryba neturi teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų Mokyklos mokinių ir mokytojų interesų, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jei šios tvarkos nesilaikoma ir skundo priėmimo stadijoje teismas nustato, jog skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, jis atsisako priimti tokį skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.), o jei minėtos aplinkybės išaiškėja tada, kai byla jau iškelta – skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 3 p.).

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. liepos 7 d. gauto skundo, jis paduotas Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos vardu. Kitaip tariant, skundas paduotas juridinio asmens (nurodant juridinio asmens kodą) vardu. Toks skundas buvo pasirašytas Mokyklos tarybos pirmininko A. Š. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Mokyklos tarybos posėdžio, vykusio 2010 m. sausio 13 d., protokolas Nr. 3, iš kurio matyti, jog Mokyklos tarybos pirmininku išrinktas mokytojas A. Š. (b.l. 25–26).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Švietimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi mokyklos taryba apibrėžiama kaip aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 61 straipsnio 4 dalies 5 punktą, mokyklos vadovas atlieka mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir pareigybės aprašyme. Nagrinėjamu atveju Mokyklos Nuostatų 82 punktas nustato, kad Mokyklai vadovauja direktorius, kuris, inter alia, atstovauja Mokyklą kitose institucijose (83.15 p.). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.140 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Mokykla yra juridinis asmuo. Be to, kaip jau minėta, iš pateikto skundo vienareikšmiškai matyti, jog šiuo atveju, ginčydama Sprendimą, į pirmosios instancijos teismą kreipėsi būtent Mokykla. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundą pasirašė ne Mokyklos vadovas, kuris turi teisę atstovauti Mokyklą, bet Mokyklos tarybos pirmininkas, kuriam tokia teisė teisės aktais nėra suteikta. Todėl tam, kad būtų konstatuota, jog skundą šiuo atveju teismui pateikė tinkamai įgaliotas asmuo, turėjo būti pateiktas Mokyklos direktoriaus pasirašytas Mokyklos įgaliojimas A. Š. atstovauti Mokyklą, kaip juridinį asmenį, teisme. Nors teismui ir buvo pateiktas Mokyklos direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. įgaliojimas A. Š. pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą mokyklos bendruomenės vardu (b.l. 107), toks įgaliojimas negali būti vertinamas kaip dokumentas, suteikiantis teisę A. Š. veikti būtent Mokyklos vardu. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį mokyklos bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų, todėl akivaizdu, kad ji negali būti tapatinama su juridiniu asmeniu – mokykla. Darytina išvada, jog šiuo atveju Mokyklos vardu pateiktas skundas nebuvo pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

Atskirajame skunde šiuo atveju teigiama, kad negali būti ribojama Mokyklos tarybos pirmininko teisė kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog tokia teisė šiuo atveju nėra ribojama, tačiau Mokyklos tarybos pirmininkas, neturėdamas tinkamo įgaliojimo, negali veikti Mokyklos (juridinio asmens) vardu, paduodamas skundą teismui. Taip pat šiuo atveju nenagrinėjamas klausimas dėl Mokyklos tarybos ar Mokyklos bendruomenės teisės skųsti Sprendimą, kadangi skundas šiuo atveju pateiktas ne Mokyklos tarybos ar Mokyklos bendruomenės, o Mokyklos vardu. Pabrėžtina ir tai, jog privalomą kreipimosi į administracinius teismus tvarką nustato būtent ABTĮ, kurio nuostatomis ir turi būti remiamasi, paduodant skundą teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, tokios aplinkybės išaiškėjo jau iškėlus bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skundą palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo Vilniaus Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas