- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- ATP-737-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02008-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimo G. E. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. E. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 99⁹ str. 1 d. ir nubausta 100 Lt bauda, už tai, kad ji bute (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra, vonios patalpoje eksploatavo sugadintą geriamojo vandens skaitiklį ABB ,,Kent Messtechnik“ Nr. 04458083, rodmuo 0682,583, nepranešusi vandens tiekimo paslaugą teikiančiai įmonei.
Šalies argumentai
G. E. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013-05-13 nutarimą, prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą - administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nesirėmė principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nustatyti visi teisės pažeidimo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. ATPK 99⁹ str. 1 d. tiesioginis objektas yra teisinga vandens apskaitos prietaisų rodmenų apskaita. Asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis tyčiniais veiksmais sugadina vandens apskaitos prietaisą ir / arba eksploatuoja jį be vandens tiekėjo sutikimo, t. y. aktyviais veiksmais sukelia žalą nustatytai apskaitos tvarkai. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pirmosios instancijos teismo nutarime nedetalizuojama, kokiais jos ar kitų buto gyventojų veiksmais buvo sugadintas geriamojo vandens skaitiklis. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso apžiūros akte įrašyta, kad „Buvo naudojamos mechaninės priemonės prietaiso stabdymui“, tačiau lieka neįrodyta, kokios konkrečiai mechaninės priemonės buvo naudojamos ir kas jas naudojo (galbūt šaltkalvis, aplaidžiai vykdydamas savo funkcijas arba specialiai įspausdamas skaitliuko apsauginį dangtelį, bekeisdamas vandens skaitliuką, šią abejonę taip pat patvirtina ir tas faktas, kad buvo padaryta jau nuimto vandens skaitliuko fotonuotrauka, tačiau jokia fotonuotrauka nebuvo padaryta prieš nuimant skaitiklį. Teismų praktikoje pasitaiko atveju, kuomet mechaninis poveikis prietaiso stabdymui padaromas, pavyzdžiui, stipriau paspaudus spintos dureles. ATPK 99⁹ str. 1 d. pasekmė - sugadintas vandens apskaitos prietaisas. Skaitiklio, fiksuojančio realų vandens sunaudojimą, negalima laikyti sugedusiu. Dėl mechaninio skaitiklio pažeidimo - stikliuko įtrūkimo - skaitiklį sugedusiu galima būtų laikyti tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo jis rodytų neteisingus vandens sunaudojimo duomenis. Vandens skaitiklis laikotarpiu nuo sutarties su UAB „Kauno vandenys“ pasirašymo iki Geriamojo vandens apskaitos prietaisų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akto surašymo visada fiksavo teisingus sunaudoto vandens duomenis.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji sugadino vandens skaitiklį, spaustuku spaudžiant stiklą, ko pasekoje tekant vandeniui, skaitiklis nesisuka, neteisinga, nes visų pirma, nenustatyta, ar tas skaitiklis dėl apžiūros aktu konstatuotų mechaninių pažeidimų iš tikrųjų buvo sugadintas taip, kad rodė neteisingus rodmenis, stabdė skaitiklio parodymus. Tam neužtenka dangtelio sugadinimo, reikalinga, kad skaitiklis būtų pažeistas iš vidaus. Tik sugadinimas iš vidaus gali lemti ATPK 99⁹ str. 1 d. pasekmę. Tam, kad nustatyti, ar skaitliukas pažeistas iš vidaus ir todėl rodo neteisingus duomenis, turėjo būti paskirta ekspertizė. Nors toks prašymas buvo išreikštas teisme, tačiau jokio atsakymo nepateikta. Antra, liko nenustatyta, ar skaitiklis nėra susidėvėjęs ir dėl susidėvėjimo įspaustas. Vandens skaitiklis yra 16 metų senumo, tad kyla klausimas, ar nėra pasibaigęs skaitliuko galiojimo terminas. Be to ji, kaip buto savininkė, nebuvo įpareigota užtikrinti jai priklausančio vandens tiekimo apskaitos prietaiso būklę. Nuo vandens skaitiklio pastatymo dienos jis nė karto nebuvo metrologiškai tikrintas, nors vandens skaitikliai turi būti tikrinami kas keturis metus. Trečia, atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad paskutinį kartą keičiant vandens skaitiklį jos vonios patalpose, pakeistas skaitliukas buvo neįspaustas. Teismų praktikoje esama pavyzdžių, kuomet keičiant vandens skaitliukus įmontuojamas iš kito buto paimtas įskilęs vandens skaitiklis, šią abejonę taip pat patvirtina ir tas jau minėtas faktas, kad buvo padaryta jau nuimto vandens skaitliuko fotonuotrauka, tačiau jokia fotonuotrauką nebuvo padaryta prieš nuimant skaitiklį. Neįrodžius, kad vandens skaitiklis buvo sugadintas, negalima sutikti su administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotu kaltinimu, jog ji eksploatavo sugadintą geriamojo vandens skaitiklį, nepranešusi vandens tiekimo paslaugą teikiančiai įmonei. Nors eksploatuojant sugadintą geriamojo vandens skaitiklį paprastai siekiama sumažinti vandens prietaisų rodmenis ir dėl to pasikėsinama į objektą, t. y. pažeidžiami teisingos vandens apskaitos prietaisų rodmenys, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog ji viršijo santykines leistinas šalto vandens suvartojimo paklaidas. Priešingai, sąskaitas už suvartotą šaltą vandenį ji visada apmokėdavo pagal vandens skaitiklio rodmenis, be to, laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo iki patikrinimo akto surašymo kiekvieną mėnesį suvartodavo beveik tokį patį kiekį šalto vandens. Taip pat nebuvo pateikti ir įvertinti įrodymai apie tai, kad ji naudojo neapskaitinį vandenį ir kad ji suvartojo nedeklaruotą vandenį (galbūt suvartojo kiti bendrabučio gyventojai), taigi, neįrodyta, kad ji padarė žalą objektui. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino, ar nėra pasibaigęs vandens skaitiklio (matavimo priemonės) tipo tvirtinimo sertifikato galiojimo laikas. Neįrodžius, jog vandens skaitiklio metrologinės charakteristikos atitinka nustatytus reikalavimus, vandens skaitiklis turi būti eksploatuojamas toliau.
Skunde taip pat pažymima, jog ATPK 99⁹ str. 1 d. objektyvios pusės sudėtis yra materiali, t. y. būtina įrodyti priežastinį veikos ir jos pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio nėra, nes nėra aišku, kas ir kaip panaudojo mechanines priemones vandens prietaiso sugadinimui, taip pat neįrodyta, kad vandens skaitiklis sugadintas iš vidaus ir sugadintas taip, kad jis dėl to rodo neteisingus vandens sunaudojimo duomenis. Nors pirmosios instancijos teismas laikė, kad nėra jokios protingos abejonės, kad ji padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo administracinės teisės pažeidimo padarymo būdo, lieka neaišku, kokiais veiksmais mechaniškai ji sugadino vandens apskaitos prietaisą. Pirmosios instancijos teismo nutarime taip pat neatskleista tyčia.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
G. E. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
LR ATPK 99⁹ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių ir vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimo pažeidimus. Pagal šį straipsnį atsakomybė kyla padarius bent vieną iš alternatyvių veikų: 1) tyčinis vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių sunaikinimas, sugadinimas; 2) sugadintų vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimas nepranešus vandens tiekimo ir (arba) ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei. G. E. pirmos instancijos teismo nutarimu buvo nubausta už tai, jog ji eksploatavo sugadintą geriamojo vandens skaitiklį, nepranešusi vandens tiekimo paslaugą teikiančiai įmonei.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog G. E. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi minėtą administracinį teisės pažeidimą. Jos kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2013-01-07 UAB ,,Kauno vandenys“ pranešimu, 2012-11-19 UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens apskaitos prietaisų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu, 2012-12-28 UAB ,,Kauno vandenys“ vandens apskaitos prietaisų tarnybos „Geriamojo vandens apskaitos prietaiso apžiūros aktu Nr. 11.32/12R.18559“, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, tarp UAB ,,Kauno vandenys“ ir G. E. sudaryta ,,Atsiskaitymo už butui teikiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį“ sutartimi, skaitiklio Nr. 04458083 fotonuotrauka bei liudytojų E. R., A. R. ir A. I. parodymais. Šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog G. E. eksploatavo sugadintą geriamojo vandens skaitiklį, nepranešusi vandens tiekimo paslaugą teikiančiai įmonei ir tokia jos veika atitinka ATPK 99⁹ str. 1 d, numatyto teisės pažeidimo sudėtį.
Nepagrįsti skundo argumentai, kad nėra pažeidimo sudėties, nes nenustatyta, kokiais veiksmais buvo sugadintas skaitiklis, kas jį sugadino ir kokiomis mechaninėmis priemonėmis, nes šiuo atveju G. E. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ne už tyčinį prietaiso sugadinimą, o už tai, jog ji eksploatavo sugadintą geriamo vandens prietaisą, nepranešusi apie tai vandens tiekimo paslaugą teikiančiai įmonei.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. E. bute vykdant vandens skaitiklio keitimo darbus, buvo rastas ir paimtas šalto vandens skaitiklis su mechaniškai pažeistu stiklu. UAB „Kauno vandenys“ vandens apskaitos prietaisų tarnybos komisija, apžiūrėjusi minėtą skaitiklį, nustatė, jog jo apsauginis dangtelis sutrūkęs, dangtelio plokštuma įspausta, suskeldėjusi, yra ciferblato fragmento įspaudas. Tai leido komisijai konstatuoti, jog buvo naudojamos mechaninės priemonės (ir šiuo atveju nesvarbu kokios) prietaiso stabdymui. Netikėti komisijos išvadomis nėra pagrindo, todėl ekspertizės skyrimas netikslingas, juo labiau, kad šiuo atveju nėra nustatinėjami vidiniai skaitiklio parametrai, byloje neginčijamai nustatyta, jog vandens skaitiklis buvo sugadintas mechaniškai spaudžiant skaitiklio (išorinį) apsauginį dangtelį. Taip pat nėra pagrindo abejoti, jog komisija apžiūrėjo kitą vandens skaitiklį, nei paimtą iš G. E. buto. Iš 2012-11-19 patikrinimo akto matyti, jog skaitiklis buvo nuimtas, įdėtas į dėžutę ir užplombuotas numeruota plomba savininko akivaizdoje. Šiuo metu reiškiami teiginiai, kad neįrodytas būtent jos skaitiklio sugadinimo faktas, vertintini tik kaip gynybine versija. Byloje esanti skaitiklio fotonuotrauka, nepaneigia to, jog fotografuotas G. E. bute rastas skaitiklis (atitinka fotografuoto skaitiklio ir akte nurodyto skaitiklio numeris).
Tai, jog G. E. kas mėnesį mokėdavo už suvartotą kiekį vandens, kuris kas kart buvo maždaug vienodas, nesuteikia pagrindo teigti, jog vandens skaitiklis nebuvo mechaniškai stabdomas, taip siekiant mažesnių skaitiklio rodmenų, t. y. siekiant pažeisti vandens apskaitos prietaisų rodmenų apskaitą. Nors skunde pagrįstai teigiama, kad skaitikliai turi būti metrologiškai tikrinami, tačiau vien tai, kad skaitiklis nebuvo tikrintas, neatleidžia asmens nuo pareigos pranešti paslaugą teikiančiai įmonei apie sugadintą prietaisą ir jo neeksploatuoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. E. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.