Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-29 nuosprendžiu, laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda. Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-30 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-13 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-29 nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-19 teismo baudžiamuoju įsakymu, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams ir 40 MGL dydžio bauda; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2019-09-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-13 nuosprendžiu, laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams ir 40 MGL (2000 eurų) bauda (baudą privalo sumokėti iki 2020-09-26); 5) Kauno apylinkės teismo 2019-09-26 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 10 parų; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2019-12-17 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį areštu 20 parų; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2020-02-06 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, areštu 90 parų ir 40 MGL (2000 eurų) bauda (90 parų bausmę atliko 2020-02-28); 8) 2020-05-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 3 d., skirta 6 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 3-4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme, 40 MGL bauda bei paskirta subendrinta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL bauda; 9) Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-05 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), skirta – 28 parų arešto bausmė (28 parų arešto bausmę atliko 2020-08-24). 2020-08-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2020-05-28 ir 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos bei paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėn. 28 dienoms, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitytas pagal 2020-05-28 ir 2020-06-05 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžius atliktos ir įskaitytos bausmės laikas, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2021-08-08, apie 15 val., R. Ž. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini), parašius skelbimą, kad ieško automobilio dalies - amortizatorių iki 100 eurų, apie 19:55 val. naudodamasis socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)programėlėje „(duomenys neskelbtini)parašė R. Ž. žinutę, kad turi reikiamą automobilio dalį, nukentėjusiajam nurodžius kontaktinį mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini)su juo susisiekė iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), melagingai sudarė žodinį susitarimą dėl automobilio detalės - amortizatoriaus pardavimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo sąlygos nebus vykdomos, tą pačią dieną nurodė R. Ž. pervesti už amortizatorius 100 eurų, į S. Č. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)prieš tai S. Č. pasakęs tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jos sąskaitos panaudojimo, ir 2021-08-08 20:22 val. nukentėjusiajam R. Ž. pervedus 105 eurų, apie 21:00 val., jis paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. Ž., jam pasakęs tikrovės neatitinkančius duomenis, kad naudota detalė parduota, yra tik nauja detalė, kuri brangesnė 100 eurų, nukentėjusiajam R. Ž. 2021-08-08 21:12 val. pervedus 100 eurų, jis paprašė S. Č., kuri neturėjo jokios tyčios padaryti nusikalstamą veiką, jos banko kortelės, 2021-08-08 20:35 val. ir 21:15 val., bankomate (duomenys neskelbtini), apgaule išviliotus 205 eurų išsigrynino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą R. Ž. priklausantį nedidelės vertės turtą - 205 eurų;

be to, jis, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2021-08-30, apie 17:00 val., V. Š. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)parašius skelbimą, kad ieško automobilio (duomenys neskelbtini)dalių - vairo stiprintuvo kolonėlės ir priekinių žibintų, apie 17:30 val. naudodamasis socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)programėlėje „(duomenys neskelbtini)parašė V. Š., kad turi reikiamą automobilio dalį, nukentėjusiajam nurodydamas savo kontaktinį mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) paprašė su juo susisiekti, nukentėjusiajam V. Š. su juo susisiekus iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini)melagingai sudarė žodinį susitarimą dėl automobilio detalių vairo stiprintuvo kolonėlės ir priekinių žibintų pardavimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo sąlygos nebus vykdomos, tą pačią dieną nurodė V. Š. pervesti už vairo kolonėlę 200 eurų į S. Č. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)prieš tai S. Č. pasakęs tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jos sąskaitos panaudojimo, 2021-08-30 18:21 val. nukentėjusiajam V. Š. pervedus 200 eurų, jis paprašė S. Č., kuri neturėjo jokios tyčios padaryti nusikalstamą veiką, jos banko kortelės, 2021-08-30 18:32 val. (duomenys neskelbtini) apgaule išviliotus 200 eurų išsigrynino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą V. Š. priklausantį nedidelės vertės turtą - 200 eurų.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino bei parodė, kad prieš minėtus įvykius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)automobilių plovėju, mechaniku. Išėjo iš darbo, nes beveik visą atlyginimą nusirašydavo antstoliai. Jam likdavo pragyvenimui tik 250 eurų. Su drauge augina du nepilnamečius vaikus ir gaunamų pinigų jam neužteko pragyvenimui. Iš darbo pasiliosavo prieš minėtus įvykius. Bevartydamas „(duomenys neskelbtini)skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad vienas žmogus ieško „(duomenys neskelbtini)automobilio amortizatoriaus iki 100 eurų. Parašė tam žmogui, kad turi naudotą amortizatorių ir susitarė dėl jo pardavimo. Apsikeitė kontaktiniais telefono numeriais. Pripažįsta, kad parašė melagingą pranešimą, nes amortizatoriaus neturėjo. Tam žmogui išsiuntė banko sąskaitos numerį. Pastarasis jam į banko sąskaitą pervedė 105 eurus. Maždaug už valandos paskambino nukentėjusiajam ir pranešė, kad nėra padėvėtos, o neva liko tik nauja detalė. Nukentėjusysis dar kartą pervedė pinigus į jo draugės S. banko sąskaitą. S. jis pasakė, kad pinigus pervedė jo draugas. Po to paėmė iš draugės banko kortelę bei išgrynino gautus pinigus. Po minėto įvykio nukentėjusysis jam skambino, tačiau tikslaus pokalbio nepamena. Nukentėjusiajam prisipažino, kad pastarąjį apgavo. Nukentėjusiajam prisižadėjo grąžinti pinigus. Vėliau per „(duomenys neskelbtini)pamatė skelbimą, kuriame žmogus ieškojo stiprintuvo lempų. Jis tam žmogui telefonu pasakė, kad neva turi tas detales, sutarė tas neva turimas detales išsiųsti. Nukentėjusysis į jo draugės banko sąskaitą viso pervedė 200 eurų. Jis tariamas dalis turėjo perduoti per autobusą. Susirašinėjo per „(duomenys neskelbtini), kurioje buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)Iš nukentėjusiųjų gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padarytų veiksmų gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:

nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, kad 2021-08-08, apie 15 val., būdamas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieško automobiliui amortizatorių iki 100 eurų. Apie 19.55 val. į „(duomenys neskelbtini)jam parašė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)kuris pasiūlė amortizatorius. Teigė, kad turi naujus ir dėvėtus. Pradžioje sutarė su minėtu asmeniu, kad iš jo nupirks dėvėtus amortizatorius už 100 eurų. Jis pasakė, kad su siuntimu viso kainuos 105 eurai. Tas asmuo jam atsiuntė banko sąskaitos duomenis, į kurią reikia pervesti pinigus. Pamena, kad tai buvo S. Č. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)Jis į minėtą banko sąskaitą atliko 105 eurų bankinį pavedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)Sutarė, kad minėtas asmuo nupirktus dėvėtus amortizatorius jam atsiųs per autobusų siuntas. Maždaug už 30 min. asmuo „(duomenys neskelbtini) (tel. Nr. +(duomenys neskelbtini)) jam paskambino į jo telefoną ir pranešė, kad dėvėti amortizatoriai jau parduoti, bei pasiūlė nupirkti naujus amortizatorius pervedant dar 100 eurų, viso pasiūlė nusipirkti už 205 eurus. Jis sutiko ir į tą pačią pateiktą banko sąskaitą atliko antrą pavedimą 100 eurų sumai. Pardavėjas jam nurodė, kad kitą dieną amortizatorius išsiųs. Amortizatoriaus taip ir negavo. Pardavėjas vis nurodydavo įvairias priežastis, kodėl negalėjo išsiųsti. Vėliau žadėjo ir pinigus grąžinti, bet iki šiol pinigų negrąžino. Suprato, kad buvo apgautas. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 205 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 14-15, 23-37);

AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad R. Ž. 2021-08-08 per du kartus į S. Č. banko sąskaitą pervedė pinigus už amortizatorius 105 ir 100 eurų (1 t., b. l 41-51);

AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad 2021-08-08 į S. Č. banko sąskaitą R. Ž. pervedė 105 ir 100 Eurų už amortizatorius. 2021-08-08 20.35.49 val. ir 21.15.34 val., pinigai 100 ir 95 eurų sumomis išgryninti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65);

nukentėjusiojo V. Š. parodymais, kad 2021-08-30 apie 19.00 val. internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)ieškojo sau priklausančiam automobiliui dalių - vairo stiprintuvo kolonėlės. Nurodytoje grupėje patalpino skelbimą, jog ieško autodalių. Po pusvalandžio, per programėlę „(duomenys neskelbtini)su juo susisiekė vyriškis, kuris nurodė savo kontaktinį tel. (duomenys neskelbtini) bei prašė su juo susisiekti. Susisiekus su tuo vyriškiu, pastarasis paaiškino, kad turi „(duomenys neskelbtini)“ vairo kolonėlę bei priekinius žibintus. Vyras nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jie sutarė, kad už detales jis perves 200 eurų, o pastarasis, gavęs pavedimą, detales išsiųs autobusu į (duomenys neskelbtini). Pinigus už perkamas detales pervedė į vyro nurodytą S. Č. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)Iki šiol detalių negavo, pinigai negrąžinti. Asmuo iš kurio pirko detales vengia kalbėti telefonu, rašo tik žinutes. Žada detales persiųsti vis kitą dieną. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83- 87, 104-121);

liudytojos S. Č. parodymais, kad su A. D. gyvena jau 6 metus, kartu augina du vaikus. 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, A. jos paprašė banko kortelės. Pastarasis paaiškino, kad draugas į jos banko sąskaitą turi atsiųsti pinigų. Ji turi banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini) ir naudojasi AB „(duomenys neskelbtini)kortele. A. D. žinojo jos banko sąskaitos numerį. Pasitikėdama A., davė pastarajam banko kortelę. Ji neklausė iš kokio draugo gaus pinigų. Ji savo sąskaitą pasitikrina per el. bankininkystę vieną kartą per mėnesį, kai turi būti pervesti vaiko pinigai ir pašalpa. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai nepamena, A. vėl paprašė jos banko kortelės. Informavo, kad į jos banko sąskaitą draugas turi pervesti pinigų. Ji pasitikėjo ir perdavė A. savo banko kortelę. A. nesakė, koks draugas pervedė pinigus. Ji nežinojo ir nesuprato, kad jos banko sąskaita galėjo būti naudojama nusikalstamai veikai vykdyti (2 t., b. l. 26-28);

abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučio išklotinės analize, kurioje nurodyta, kad abonementas Nr. (duomenys neskelbtini)nuo 2021-09-30, 17:52 val. iki 2021-09-31, 13:47 val., bendravo su nukentėjusiojo V. Š. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)Viso užfiksuoti 8 sujungimai tarp šių abonentų. Visi šie sujungimai užfiksuoti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungus prie ryšio bokštų (duomenys neskelbtini)Atlikus abonento Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų paiešką Policijos kontaktinių duomenų modulyje (KDM), gauti duomenys, kad šį abonementą naudoja A. D. (1 t., b. l. 158);

AB (duomenys neskelbtini)sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad 2021-08-30 į S. Č. banko sąskaitą V. Š. pervedė 200 Eurų, paskirtis „(duomenys neskelbtini)2021-08-30, 18:32:17 val., 190 eurų išgryninta (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 62-69, 147).

Sukčiavimo, BK 182 straipsnio, esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Padarytų nusikalstamų veikų objektas – svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu, naudojant apgaulę. Kvalifikuojantis požymis – užvaldyto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. D. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 str.), anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tai parodo jo nenorą taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtinos sankcijoje numatytos bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtinos bausmės, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas jau ne pirmą kartą, į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis nerodo noro keisti savo elgesio ir ieško lengvo būdo užsidirbti pinigų, todėl prie griežtesnės bausmės pridėtina pusė švelnesnės bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2020-08-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi paskirta ir neatlikta subendrinta 4 mėn. 22 d. laisvės atėmimo bausme ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda bendrintina visiško sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tai rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, abejingą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks kaltinamojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis V. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ši turtinė žala atsirado kaltinamojo A. D. neteisėtų veiksmų pasėkoje. Civilinį ieškinį sudaro neteisėtai užvaldyti pinigai. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi. Ši turtinė žala priteistina nukentėjusiajam V. Š. iš kaltinamojo A. D..

Nukentėjusysis R. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 205 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ši turtinė žala atsirado kaltinamojo A. D. neteisėtų veiksmų pasėkoje. Civilinį ieškinį sudaro neteisėtai užvaldyti pinigai. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi. Ši turtinė žala priteistina nukentėjusiajam R. Ž. iš kaltinamojo A. D..

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

2021-10-13 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. D. priklausančias pinigines lėšas – 405.00 eurus, esančias AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti civilinius ieškinius byloje. Minėtu nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Dokumentas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas – paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (dėl V. Š. turto užvaldymo) ir skirti bausmę – 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (dėl R. Ž. turto užvaldymo) ir skirti bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bei skirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti1/3 bei skirti sumažintą – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2020-08-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta 4 mėn. 22 d. laisvės atėmimo bausme ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda bei skirti galutinę 5 (penkių) mėnesių 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Bausmę paskirti atlikti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pareikštus civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Nukentėjusiajam V. Š. priteisti iš A. D. 200 (du šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam R. Ž. priteisti ir A. D. 205 (du šimtus penkis) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo taikyti 2021-10-13 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. D. priklausančias pinigines lėšas – 405.00 eurus, esančias AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje (duomenys neskelbtini).

Dokumentą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.