Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025-03-31 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, pareikštą atsakovui D. K., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Ieškovė atsakovui D. K. pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, yra teisėta.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

14. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

15. Teismų praktikoje pažymima, jog, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaiko poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė būklė, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos (Šeimos teisė) normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

17. Atsakovas paduotą atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad šiuo metu jis negali mokėti 300 Eur dydžio išlaikymo sūnui, sutinka mokėti 200 Eur dydsžio išlaikymą.

18. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai įvertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau šalių ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertintos, išnagrinėjus bylą.

19. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl jų negalima laikyti nustatytomis šioje procesinėje stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuomet vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas, tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, vertinamas kaip būtinas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtas išlaikymas beveik lygus pusei minimalių vaiko poreikių: 708 (MMA į rankas) : 2 – 122,50 (išmoka vaikui) = 231,50 Eur. Nutartyje parašyta, kad šalių sūnus turi vidutinį neįgalumą, todėl jo poreikiai yra didesni. Tad priteistas laikinasis išlaikymas yra proporcingas šalių sūnaus poreikiams. Atsakovo pateikti duomenys apie pajamas nėra realistiški (gaudamas tik tokio dydžio pajamas, kokios nurodytos pajamų mokesčio deklaracijose, atsakovas nesugebėtų pragyventi). Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų asmuo, tad be vargo gali gauti vidutinį darbo užmokestį, o jį gaudamas, turi galimybę vaikui skirti 300 Eur išlaikymą. Apeliaciniame skunde aprašytos aplinkybės apie ieškovės nesirūpinimą šeima tėra atsakovo nuomonė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji rūpinasi sūnumi, prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Esant tokiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo sūnui laikiną išlaikymą ir pagrįstai nustatė jo dydį – 300 Eur per mėnesį.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį nepilnamečiam vaikui užtikrina minimalius vaiko poreikius, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

22. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025-03-31 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.