Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. Š. 2015-11-25 kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu pripažino neteisėtu atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2012-04-28 vienašališkai atliktą būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L ir 2012-09-27 vienašališkai atliktą kredito sutarties „Laisvai“ nutraukimą neteisėtu. Ieškovė paaiškino, kad šioje byloje buvo nustatyta, jog atsakovas ieškovei apskaičiavo per didelę palūkanų sumą, todėl jeigu palūkanos būtų skaičiuojamos tinkamai, įsiskolinimo pagal kredito sutartis jų nutraukimo dienai nebūtų buvę. Ieškovė nurodė ir tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas pareikalavo ieškovės vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartis ir sumokėti palūkanas už visą bylinėjimosi laikotarpį. Banko 2015-05-21 pranešime buvo nurodyta, kad ieškovė pagal būsto kredito sutartį buvo skolinga atsakovui 36 984,05 Šveicarijos frankų ir 640,39 Eur palūkanų už įsipareigojimų nevykdymą bei 3 159,12 Eur skolą pagal kredito sutartį „Laisvai“. Ieškovė teigė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo šalių sudarytos kredito sutartys turėjo būti modifikuotos, tačiau bankas su ieškove nebendradarbiavo ir atsisakė atlikti sutarčių pakeitimus. Ieškovė patvirtino, jog ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti kredito sutartis ir jų sąlygų modifikavimo. Prašyme nurodoma, kad iki ieškinio pateikimo tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytas kredito sutartis. Ieškovė pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės neleis atsakovui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, suteiks šalims aiškumo dėl tolesnio kreditavimo sutarčių vykdymo ir padės išvengti papildomų ilgai trunkančių ginčų. Dėl to ieškovė teismo prašė iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytą būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L bei kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-11-26 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir uždraudė atsakovui vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytą būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L bei kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S, taip pat nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali padėti laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir išvengti ieškovės teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali išnykti ginčo dalykas, todėl teismo procesas taptų beprasmis, o būsimas teismo sprendimas negalėtų būti realiai įvykdytas.

Ieškovė I. Š. 2015-12-10 pareiškė teismui ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartis. Ieškovė teismo prašo pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymas laikotarpiu nuo šių sutarčių nutraukimo iki teisminio ginčo civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 pabaigos 2014-11-27 buvo sustabdytas; įpareigoti atsakovą vykdyti su ieškove sudarytas kreditavimo sutartis, pateikiant ieškovei naujus kredito grąžinimo grafikus.

Atskiruoju skundu atsakovas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas skunde nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl šioje byloje tokie apribojimai negalėjo būti taikomi. Atsakovas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatliko preliminaraus ieškovės reikalavimų įvertinimo, todėl teismas pažeidė LR CPK 144 str. nuostatas. Apeliantas teigė, jog teismas nevertino ieškovės turtinės padėties bei neatsižvelgė į jos galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis. Skunde nurodoma ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti banko interesai, šalių interesų pusiausvyra, taip pat proporcingumo bei sutarties laisvės principai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. Š. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad per nustatytą terminą teismui buvo pareikštas ieškinys dėl įpareigojimo vykdyti kredito sutartis, todėl byloje pritaikyos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina ieškovės ieškinio reikalavimų tinkamą įvykdymą. Ieškovė pažymėjo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo buvo nurodyta būsimų ieškinio reikalavimų esmė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę šiuos reikalavimu įvertinti. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neprivalėjo išsamiai įvertinti būsimų ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė teigė, kad priėmus skundžiamą nutartį atsakovo teisės ir interesai nebuvo pažeisti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atsakovas skunde nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl šioje byloje tokie apribojimai negalėjo būti taikomi. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad viena iš LR CPK 145 str. 1 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (LR CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Pažymėtina, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, taip pat iki teismo sprendimo byloje priėmimo padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 pripažino, jog bankas neteisėtai vienašališkai 2012-04-28 nutraukė būsto kreditavimo sutartį ir neteisėtai 2012-09-27 nutraukė kreditavimo sutartį „Laisvai“. Teismas šioje byloje taip pat nustatė, kad nuo 2009-11-29 bankas nepagrįstai taikė ieškovei fiksuotą palūkanų normą pagal kreditavimo sutartį ir dėl to buvo apskaičiuota per didelė mokėtinų palūkanų suma. Iš byloje esančio banko 2015-05-21 pranešimo matyti, jog atsakovas pareikalavo ieškovės padengti pagal kreditavimo sutartis susidariusius įsiskolinimus, o 2015-10-21 pranešimu įspėjo, jog ieškovei neįvykdžius banko reikalavimų, atsakovas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimo priėmimo tarp šalių kilo ginčas dėl tolesnės kreditavimo sutarčių vykdymo tvarkos, terminų, taip pat ieškovės įsipareigojimų pagal abi kreditavimo sutartis dydžio. Iš ieškovės ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia modifikuoti šalių sudarytas sutartis ir išspręsti klausimą dėl tolesnės sutarčių vykdymo tvarkos. Akivaizdu, jog bankui pasinaudojus teise vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis, prasidėjęs teisminis procesas dėl šių sutarčių modifikavimo ir byloje priimtas teismo sprendimas iš esmės taptų beprasmis ir neužtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą realaus įgyvendinimo. Pažymėtina, jog vienašališkai nutraukus sutartis ieškovė iš naujo privalėtų kreiptis į teismą ir dar kartą ginčyti banko atliktą sutarčių nutraukimo teisėtumą, o tai pareikalautų didelių ginčo šalių laiko ir lėšų sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės neatitiktų proceso ekonomiškumo, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina faktinės padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir dėl to yra būtina bei proporcinga procesinė priemonė laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatytas laikinąsias apsaugos priemones ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsakovas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatliko preliminaraus ieškovės reikalavimų įvertinimo, todėl teismas pažeidė LR CPK 144 str. nuostatas. Apeliantas teigė, jog teismas nevertino ieškovės turtinės padėties bei neatsižvelgė į jos galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išnagrinėti, o būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tokio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad per teismo 2015-11-26 nutartyje nustatytą terminą ieškovė pateikė teismui ieškinį ir pareiškė reikalavimus dėl kreditavimo sutarčių modifikavimo. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštus reikalavimus bei kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Dėl to galima daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimai negali būti vertinami kaip akivaizdžiai nepagrįsti LR CPK 144 str. 1 d. prasme. Iš ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo matyti, jog šiame prašyme ieškovė nurodė tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, taip pat būsimų ieškinio reikalavimų esmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Dėl to spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neprivalėjo išsamiai įvertinti būsimų ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas ieškovės būsimus reikalavimus vertino tik tiek, kiek tai buvo susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui įvertinimu. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės turtinės padėties, jos galimybės toliau vykdyti įsipareigojimus bankui bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai bus įvertinti teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ieškovės reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Skunde nurodoma ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti banko interesai, šalių interesų pusiausvyra, taip pat proporcingumo bei sutarties laisvės principai. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Pažymėtina, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikinai sureguliuoja ginčo situaciją ir užtikrina faktinės padėties išsaugojimą iki bus išspręstas šalių ginčas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų modifikavimo. Kartu pažymėtina ir tai, kad šios procesinės priemonės neatleidžia ieškovės nuo sutartinių įsipareigojimų bankui įvykdymo, nes kreditavimo sutarčių sąlygos yra galiojančios, jų vykdymas nėra sustabdytas, todėl kreditavimo sutartys privalo būti vykdomos. Dėl to negalima sutikti su atsakovo nuostata, kad skundžiama nutartimi buvo sudarytos sąlygos ieškovei nevykdyti savo įsipareigojimų bankui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kredito davėjo interesai dėl netinkamo kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymo gali būti užtikrinti ne tik pasinaudojant vienašališko sutarties nutraukimo galimybe ir reikalaujant prieš terminą grąžinti visą kredito sumą, bet ir taikant kitas kreditoriaus teisių apsaugos priemones (palūkanų, netesybų skaičiavimas ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą iki kol bus išspręstas ginčas dėl tolesnės kreditavimo sutarčių vykdymo tvarkos ir jų sąlygų modifikavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutartį palikti nepakeistą.