Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Z. V. atstovei advokatei Violetai Zabielienei, suinteresuotiems asmenims – D. G. ir S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – V. G., D. G. ir S. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byloje 2024 m. birželio 13 d. gautas suinteresuotų asmenų D. G. ir S. G. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo jie prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. su motina M. G. faktiškai paveldėjo mirusiojo V. G. (duomenys neskelbtini) dalį buto adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. faktiškai paveldėjo pagal įstatymą po (duomenys neskelbtini) mirusiojo V. G. turto (buto).

5. Pareiškėjams teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatytas terminas pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą savarankišką reikalavimą. Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino.

6. Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė advokatė Violeta Zabielienė palaikė pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybė, jog butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise M. G. ir V. G., paaiškėjo po M. G. mirties, kai pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. G. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. M. G. po V. G. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manydama, kad butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė jai. Tai, kad M. G. tvarkė, valdė ir naudojosi butu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybė, kad yra sudaryta sutartis dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo jau po sutuoktinio mirties, kurią pasirašė M. G.. M. G. žinioje buvo ir nuosavybės dokumentai, kurie pateikti į bylą. Pareiškėjos atstovės nuomone, pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad M. G. po sutuoktinio mirties valdė, tvarkė, naudojosi ir disponavo V. G. priklausiusią (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalį. Pareiškėjos atstovė taip pat nurodė, kad abu sutuoktiniai gyvenamąją vietą buvo deklaravę tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjos atstovė, atsakydama į teismo klausimus, nurodė, kad po V. G. mirties bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėja, jos duktė, suinteresuotas asmuo V. G. ir jų motina M. G.. Nors R. G. buvo deklaravęs bute savo gyvenamąją vietą, tačiau dar iki santuokos sudarymo gyveno su būsima sutuoktine kitame bute ir tėvo mirties dieną bute taip pat negyveno; M. G. už bute teikiamas komunalines paslaugas mokėdavo grynais pinigais, todėl nėra likę daug rašytinių įrodymų,

7. Per teismo posėdį suinteresuotas asmuo D. G. sutiko, kad pareiškimas būtų tenkintas, tačiau pažymėjo, jog ji ir jos brolis S. G. nesąžiningai nebuvo informuoti apie pradėtą bylą ir pareiškėjos nenurodyti pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad visus savaitgalius leisdavo pas močiutę bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini); tėvas R. G. prisidėjo prie mokesčių už butą mokėjimo, tačiau suinteresuotas asmuo nebepalaiko savo procesiniame dokumente, įvardyto atsiliepimu į pareiškimą, pareikšto savarankiško reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo.

8. Per teismo posėdį suinteresuotas asmuo S. G. pritarė suinteresuoto asmens D. G. pozicijai.

9. Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų procesinį dokumentą, įvardytą atsiliepimu į pareiškimą, atsisakytina priimti. Pareiškimas tenkintinas

10. Teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatytas terminas suinteresuotų asmenų D. G. ir S. G. pateikto procesinio dokumento, įvardyto atsiliepimu į pareiškimą, trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą savarankišką reikalavimą. Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų D. G. ir S. G. pateiktą procesinį dokumentą, įvardytą atsiliepimu į pareiškimą, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

12. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad V. G. ir M. G. (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, santuokos metu V. G. ir M. G. susilaukė trijų vaikų: R. G. (gimė (duomenys neskelbtini) d.; mirė (duomenys neskelbtini) d.), pareiškėjos (gimė (duomenys neskelbtini) d.) ir suinteresuoto asmens V. G. (gimė (duomenys neskelbtini) d.). V. G., būdamas santuokoje, mirė (duomenys neskelbtini) d. M. G. mirė (duomenys neskelbtini) d.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su V. G. priklausė butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalimi, V. G. jo mirties dieną priklausė (duomenys neskelbtini) dalis Buto.

14. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) d. testamentų ir palikimo priėmimo faktų neregistruota. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad M. G. (duomenys neskelbtini) d. sudarė oficialųjį testamentą, patvirtintą notarės. Po M. G. mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. G. per nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į notarų biurą ir (duomenys neskelbtini) d. priėmė savo motinos M. G. palikimą.

15. Bylos duomenimis, pareiškėja ir jos sesuo suinteresuotas asmuo V. G. kreipėsi į notarę, kad priimtų mirusiojo tėvo V. G. palikimą po jo mirties, tačiau notarė joms paaiškino, kad yra praleistas terminas palikimui priimti. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos ir suinteresuoto asmens V. G. motina M. G. po savo sutuoktinio ir pareiškėjos bei suinteresuoto asmens V. G. tėvo V. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą – Butą – faktiškai valdyti.

16. CK 5.13 straipsnyje numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. G. motina M. G. po sutuoktinio V. G. mirties įgijo teisę paveldėti palikėjo turtą kaip palikėją pragyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Be to, po V. G. mirties likusį palikimą turėjo teisę paveldėti ir pirmosios eilės įpėdinai – pareiškėja, suinteresuotas asmuo V. G. ir R. G.

17. Palikimo atsiradimo faktas įpėdiniui nesukuria savaime nuosavybės teisės. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

18. Byloje pateikti pareiškėjos atstovės paaiškinimai, M. G. (duomenys neskelbtini) d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo Nr. (duomenys neskelbtini), priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2004 m. balandžio iki 2018 m. sausio mėn., (duomenys neskelbtini) d. užsakymo atlikimo sutartis dėl langų montavimo patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. G. motina M. G. po sutuoktinio V. G. mirties liko toliau gyventi Bute, mokėjo mokesčius už Bute teikiamas komunalines paslaugas, Butą prižiūrėjo.

19. Remiantis bylos duomenimis, po V. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nepradėta; mirusiojo vardu neįregistruota testamentų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

20. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. G. motina M. G. išreiškė savo valią priimti sutuoktinio V. G. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus (rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius). Šie M. G. veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

21. Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Konkrečius paveldimo turto objektus nustato ne teismas, o paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Apibendrinant, palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymui pakanka nustatyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį (ar kokį daiktą), tačiau nėra reikalinga nustatyti ir įvardinti konkretaus pradėto valdyti turto.

22. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. G. motina M. G. po sutuoktinio V. G. mirties priėmė palikimą, per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

23. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. G. paveldėjimo teisei į palikėjo V. G. turtą įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

suinteresuotų asmenų D. G. ir S. G. pateiktą procesinį dokumentą, įvardytą atsiliepimu į pareiškimą, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė po savo sutuoktinio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei į palikėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtą įgyvendinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.