- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- I-1103-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. B. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017-07-13 iki 2017-12-05 buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui trūko ploto, nes maždaug 7,5 kv. m ploto kameroje, kurioje gyveno dažniausiai 2 asmenys, buvo įrengtas apie 0,5 kv. m sanitarinis mazgas, kriauklė, lova, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 3,5 kv. m laisvo ploto. Pareiškėjas beveik negalėjo judėti, jautėsi suvaržytas, jam skaudėjo sąnarius, dėl ribotos galimybės judėti atrofuojasi raumenys. Kameroje nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas. Pareiškėjas visą laiką buvo priverstas sėdėti, valgyti, naudotis tualetu toje pačioje patalpoje. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Išvardinti pažeidimai buvo pastovūs, dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas nuolat patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą. Pareiškėjas pasidarė apatiškas, mieguistas, jautė silpnumą, atsirado depresijos požymiai, teko kreiptis į Lukiškių TI-K gydytojus psichiatrus. Sveikatos sutrikimus įtakojo netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, palaikė jame išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 7–13) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Gyvenamosiose kamerose įrengiamos užuolaidos, kad būtų užtikrinamas privatumas naudojantis sanitarinius mazgu, dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Neretai nuteistieji ar suimtieji tyčia niokoja ir gadina kamerose esantį turtą ir įrenginius. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 straipsnio pagrindu.
Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-07-13 iki 2017-12-05 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017-07-13 iki 2017-12-05, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos (b. l. 14–16). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl jais vadovausis, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad nuo 2017-07-13 iki kreipimosi į teismą dienos jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą).
8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2017-07-13 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas vienas kameroje Nr. 121 (plotas 7,38 m²), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 325 (plotas 7,64 m²) ir laikomas vienas; 2017-07-14–2017-08-07 buvo laikomas kameroje Nr. 325 (plotas 7,64 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-08-08–2017-08-30 buvo laikomas kameroje Nr. 180 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-08-31–2017-10-22 buvo laikomas kameroje Nr. 129 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-10-23–2017-11-08 buvo laikomas kameroje Nr. 290 (plotas 7,76 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-11-09–2017-12-04 buvo laikomas kameroje Nr. 160 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-12-05 buvo perkeltas ir laikomas vienas kameroje Nr. 320 (plotas 7,76 m²). Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 146 paras.
8.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
8.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visą ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
8.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m², panašų sanitarinio mazgo užimamą plotą (apie 0,5 m²) skunde nurodė ir pareiškėjas. LVAT teisėjų kolegija, aiškindama Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas, 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, jog minėtoje nuostatoje nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 m² plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teismo nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 m² ploto standartas neprieštarauja naujausiai EŽTT praktikai (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. Kita vertus, net ir atėmus iš bendro kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui tenkantis plotas atitiko iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusį 3 m² standartą. Pareiškėjui tenkantis plotas buvo mažiausias laikotarpiais 2017-07-14–2017-07-21 ir 2017-07-28–2017-08-07, kai jis kameroje Nr. 325 (plotas 7,64 m²) buvo laikomas su dar vienu asmeniu ir, iš bendro kameros ploto atėmus 0,56 m² sanitarinio mazgo patalpos plotą, vienam asmeniui teko apie 3,5 m² likusio kameros ploto. Kitais laikotarpiais, teismo skaičiavimu, pareiškėjui tenkantis kameros plotas (iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą) atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3.6 m² įrenginiais neužimto kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamą plotą Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
9. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodė, kad 2017 metais kamerose buvo įrengtos užuolaidos privatumui užtikrinti ir kameras, kuriose įrengtos tokios užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
9.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
9.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
9.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
9.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitu asmeniu. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-12-18 rašte Nr. 24-8260 (b. l. 18–19) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose su tinkamai izoliuotu nuo likusios erdvės sanitariniu mazgu. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą izoliavimą, todėl konstatuotina, kad visą ginčijamą laikotarpį, t. y. 146 paras, Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu. Šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
10. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo lubų ir sienų byrėjo dažai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (b. l. 34–36, 39–41, 47–49) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu ir kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl jų vertinimas netikslingas. VSC 2017-06-30 patikrinimo akte Nr. PA.10-1082(16.16.8.10.12) (b. l. 51–51), be kitų duomenų, nurodyta kad kameroje Nr. 290, kurioje 2017-10-24–2017-11-08 buvo laikomas pareiškėjas, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta. VSC 2017-09-25 patikrinimo akte Nr. PA.10-1494(16.16.8.10.12) (b. l. 53–55) konstatuotas minėtos higienos normos pažeidimas, nes kameroje Nr. 320 (pareiškėjas į šią kamerą perkeltas 2017-12-05), buvo vizualiai nešvarūs langai, tačiau šį pažeidimą Lukiškių TI-K ištaisė (b. l. 57–58). Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 17), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į administraciją nesikreipė, VSC patikrinimo aktuose dėl kamerų, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
11. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo emocinė sveikata, atsirado depresijos požymiai, nemiga, apatija, dėl šių sutrikimų jis konsultavosi su Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos specialistu gydytoju psichiatru. Lukiškių TI-K į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 21–33) duomenys patvirtina, kad atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo atlikta pirminė gydytojų apžiūra, atlikti tyrimai. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros specialistą gydytoją dėl blogos nuotaikos epizodų, nemigos, apatijos. Pareiškėjo apžiūros išvadose nurodyta, kad pareiškėjas sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, mąstymas konstruktyvus. Duomenų, kad Lukiškių TI-K gydytoja siųstų pareiškėją išsamesniam tyrimui pas medicinos specialistą gydytoją psichiatrą, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl psichinės sveikatos pablogėjimo, kaip Lukiškių TI-K laikymo pasekmės, atmestini, nes nepagrįsti.
12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 730 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 730 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.