Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašė pakeisti 2012-04-10 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, t. y. priteisti iš P. B. nepilnametei dukrai I. B. išlaikymą po 210,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jį kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos; priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra dukters I. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 7). 2012-04-10 d. Raseinių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-327-476/2012 sprendimu nutraukė šalių santuoką, nustatė dukters gyvenamąją vietą su ieškove ir iš atsakovo nuo 2012-03-06 priteisė 250,00 Lt (72,41 Eur) išlaikymą (e. b. l. 12). I. B. lanko Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos – daugiafunkcinio centro priešmokyklinę grupę (e. b. l. 14). Ieškovės gaunamos pajamos – gaunamas darbo užmokestis, kurio vidurkis apie 298 Eur per mėnesį (e. b. l. 11). Nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (e. b. l. 8-9, 15,16). Ieškovė S. B. augina dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo pažymoje nurodė, kad 2014 m. balandžio 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei I. B. po 72,41 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir negali užkrinti net minimaliausių poreikių tenkinimo (e. b. l. 31, 32).

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš beveik šešerius metus. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti ikimokyklinę grupę, atitinkamai padidėjo ir jos poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (72,41 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 210,00 EUR, pateikė dukters poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad dukters I. išlaikymui per mėnesį reikalinga 376 EUR suma (iš jų 37,80 EUR mokestis už darželį, 80,00 EUR maistui namuose, 5,00 EUR mokyklos prekės, 25,00 EUR būsto nuomai, 20,00 EUR komunaliniams mokesčiams, 30,00 EUR rūbams ir avalynei, 15,00 EUR kanceliarinėms prekėms, pratyboms, uniformai, 15,00 EUR higienos prekėms, 10,00 EUR vaistams ir vitaminams, 57,20 EUR transportui, 3,00 EUR internetui, 4,00 EUR mobiliajam telefonui, 6,00 EUR akiniams, 5,00 EUR odontologo paslaugoms, 5,00 EUR išlaidoms naminiam augintiniui, 10,00 EUR kultūriniam lavinimui, pramogoms, 10,00 EUR buitinių sąlygų gerinimui, 3,00 EUR darželio rinkliavoms, 25,00 EUR gimtadienių šventimams, 10,00 EUR nenumatytoms išlaidoms).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA) – 400 EUR, ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukters išlaikymui, yra mažesnė už šią sumą, todėl ji laikytina protinga.

Pažymėtina, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nežiūrint to, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove, vis dėlto laiko, kad atsakovas turi prisiimti didesnę finansinę vaiko išlaikymo naštą, nei ieškovė, t. y. po 210,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista ir išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio ieškovė atleista, skaičiuotinas pagal iškelto ieškinio reikalavimo (210,00 EUR) ir šiuo metu galiojančio išlaikymo dydžio (72,41 EUR) skirtumą ir yra lygus 38,00 EUR. Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198,00 EUR.

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-04-10 teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinant jį iki 210,00 EUR (dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo dienos (2017-10-18) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 EUR (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,00 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos valstybei, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.