- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- A15.-1112-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00918-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „M“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2019 m. spalio 21 d., laikotarpiu tarp 15-17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, buvo neatidus, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio vietos V. L. pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais veiksmais V. L. pažeidė KET 9, 101 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas V. L. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog kaimynas jį nepagrįstai apkaltino įvažiavus į pastarojo automobilį. Įvykio metu dirbo UAB „M“, jo pamaina prasideda nuo 14.30 val., darbdavys gali patvirtinti, kad įvykio metu jis buvo darbe. Darbe yra išduoti leidimai (kortelės), atėjimo ir išėjimo iš darbo laikas yra fiksuojami. Nežino, kodėl kaimynas jį apkalba, tačiau jis meluoja. Kaip ant kaimyno automobilio atsirado raštelis, nežino, jo tikrai nerašė. Raštelyje nurodytas telefono numeris yra jo (V. L.), tačiau kodėl jis nurodytas raštelyje, nežino. Kaimynas jam paskambino ir sakė, kad jau iškvietė policiją. Su kaimynu matėsi, tačiau nebendrauja. Su kaimynu buvo susitikę po įvykio ir vėliau policijoje, su juo nekalbėjo, kalbėjo tik su tyrėja. Kieme kitą dieną po įvykio bendravo su kaimynu, kuris apkaltino jį ir pasakė, kad iškvietė policiją. Daugiau nieko nesakė. Iš karto sakė kaimynui, kad ne jis apgadino jo automobilį. Automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu užregistravo spalio 22 d., t. y. po įvykio. Iki to laiko naudojosi šiuo automobiliu, tačiau ant jo nebuvo jokių įlenkimų, automobilis buvo su bamperiu, jis nebuvo apgadintas. Kai pirko automobilį jis taip pat nebuvo apgadintas. Automobilio bamperį apgadino prie parduotuvės, porą mėnesių po nagrinėjamo eismo įvykio. Tyrimo metu V. L. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užregistravo 2019 m. spalio 22 d., jį buvo nusipirkęs kelias dienas prieš registraciją, su šiuo automobiliu į jokį eismo įvykį pakliuvęs nebuvo ir į nieką nebuvo atsitrenkęs (b. l. 14).
Teismo posėdyje nukentėjusysis M. S. parodė, kad spalio 21 d. iki 13.30 val. jam vyko paskaitos, kelionė iki namų truko 15 min. Mašiną pasistatė kieme. 17 val. jam reikėjo į darbą, išėjęs, apie 16.45 val., rado apgadintą automobilį ir raštelį, kuriame buvo nurodytas telefono numeris. Iš karto prisiskambinti nepavyko, todėl skambino ir darbe. Prisiskambino tik iš trečio karto, susipažino su asmeniu, kuris apgadino jo automobilį, asmuo nurodė, kad yra jo kaimynas. Pareikalavo užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, asmuo sutiko, bet sakė, kad dirba iki 23 val., kadangi pats taip pat dirba iki 23 val., susitarė susitikti po darbų. Vakare susiskambino, bet kaimynas sakė, kad vėluoja, žadėjo susirašyti sekančios dienos rytą. Ryte paskambino tam asmeniui, jis nekėlė, tada išvažiavo į paskaitas ir išsiuntė jam SMS žinutes, jas yra išsaugojęs. Dienos metu susiskambino ir tas asmuo pasakė, kad vakare grįžus po darbo užpildys deklaraciją. Jam pasakė, kad jeigu deklaracija nebus užpildyta, skambins policijai, todėl trečią dieną ir kreipėsi į policiją. Pirmą kartą su atsakomybėn traukiamu asmeniu susitiko jau po to, kai buvo iškviesta policija, sutiko jį kieme ir paklausė, ar tai jis tas kaimynas. Jo kieme nėra laiptinės, gyvena pirmame aukšte, yra tik du gretimi butai, viename gyvena moteris, o kitame vyras, kuris galimai įvažiavo į jo automobilį. Susitikęs tą kaimyną pakvietė jį prie savo automobilio apžiūrėti apgadinimų. Vyras buvo piktas, kad jis iškvietė pareigūnus, klausė, kam jis taip padarė, sakė, kad būtų susitarę. Turėjo nuojautą, kad pažeidėjas gali kažką panašaus sakyti, todėl pokalbį įrašė, įrašą nusiuntė tyrėjai. Mano, kad pažeidėjas tempė laiką, nes, atrodo, minėjo, jog neturėjo kažkokio dokumento, draudimo ar automobilio registracijos. Kieme įprastai būdavo dvi mašinos, nes yra tik trys butai. Visų būtų nuomininkė yra ta pati. Norėdamas įsitikinti, ar kaimynas yra tas pats asmuo, kuris apgadino jo automobilį, parašė nuomininkei ir paprašė jo numerio. Nuomininkė atsiuntė to kaimyno numerį ir jis sutapo su nurodytu raštelyje, atrodo net vardą parašė. Kai buvo susitikęs su kaimynu paprašė jo nurodyti vardą ir pavardę, jis sakė, kad nesakys, o kai pavadino jį vardu, pasimetė, vėliau pasakė, kad yra V. L.. Kaimyno mašiną matė, buvo apgadintas priekinis bamperis, ar iki įvykio jis buvo apgadintas, negali pasakyti. Kai bendravo su kaimynu jis neneigė kaltės, tik paskui sakė, kad jos nepripažins. Jokių konfliktų iki tol su kaimynu neturėjo. Savo 2020 m. vasario 4 d. paaiškinime įvykio laiką nuo 15 val. iki 17 val. nurodė abstrakčiai, nesitikėjo, kad tai galėjo atsitikti iš karto jam grįžus.
V. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 23 d., apie 13.25 val. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl apgadinto automobilio. Nuvykus į vietą rado automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S.. Vairuotojas nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d., apie 17 val. už savo automobilio lango rado raštelį, kuriame buvo parašyta: „Kaimynas. Įsirėmiau į tavo mašiną, netyčia, tel. (duomenys neskelbtini)“. M. S. paskambinus šiuo numeriu atsiliepė vyras ir paprašė nekviesti policijos bei užsipildyti deklaraciją, bet per dvi dienas nerado tam laiko, o kai nukentėjusysis pasakė, jog kreipsis į policiją padėjo ragelį ir daugiau nekėlė. Jiems (pareigūnams) skambinant asmuo irgi neatsiliepė. Su kokiu automobiliu važiavo kaimynas neaišku, taip pat neaiški konkreti tapatybė. Kiemas nefilmuojamas (b. l. 4); eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, kad automobilis iš įvykio vietos pasitraukė (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 6); nukentėjusiojo M. S. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d., apie 17 val. nuvažiavo į darbą ir pamatė už lango užkištą raštelį, kad buvo atsitrenkta į jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jo mašina buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) butų kieme, o į ją įsirėmė kaimynas, jis ir paliko raštelį, tačiau su juo susisiekti taip ir nepavyko. Susitikimą jis vis nukėlinėjo, o galiausiai iš viso neišėjo sukontaktuoti. Raštelyje nurodytas numeris (duomenys neskelbtini). Jo automobilis draustas BTA draudimu (b. l. 7); nukentėjusiojo M. S. elektroninis laiškas policijai, kuriame nurodyta, kad jis bandė susisiekti su kaimynu ir užpildyti draudimo deklaraciją dėl eismo įvykio. Pralaukė dvi dienas bei bandė susisiekti rašydamas ir skambindamas paliktu numeriu, tačiau susitikti nepavyko. Iškvietė policiją ir pranešė apie eismo įvykį. Po dar dviejų dienų kieme susitiko kaimyną, apžiūrėjo su juo automobilį, susižinojo vardą ir pavardę (V. L.) bei jo automobilio valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini). Į pasiūlymą susisiekti su policija pačiam, jis nekreipė dėmesio. Eismo įvykio data 2019 m. spalio 21 d. (b. l. 12); nukentėjusiojo M. S. papildomas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 21 d. už valytuvo rado paliktą raštelį, kad į jo mašinos priekį įvažiavo kaimynas. Raštelį rado ne iš karto, o tik nuvykęs į darbą. Paskambino raštelyje nurodytu numeriu ir paklausė, kada galima susitikti užpildyti draudimo deklaraciją. Vyras jam pasakė, kad tą dieną jis dirbs iki 23 val., todėl būtų geriau rytoj. Atėjus kitai dienai su juo susitikti nepavyko, nes asmuo vis atidėdinėjo susitikimą. Spalio 23 d. parašė, kad kviečia policiją, bet atsakymo negavo. Eismo įvykis galėjo įvykti tarp 15-17 val. Atvykęs į kelių policiją kategoriškai sutinka, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo buvo susitikęs po eismo įvykio. Tuo metu susitikus pareikalavo pildyti deklaraciją, asmuo teigė, kad neprisipažins policijai, kad jis (M. S.) neturi jokių įrodymų. Taip pat pasakė, kad neturi kažkokių mašinos dokumentų, todėl vengė susitikti. Šiuo metu automobilio pristatyti negali, nes yra techniškai netvarkingas (b. l. 15); raštelis, kuriame nurodyta „Kaimynas, įsirėmiau į tavo mašiną. Netyčia. (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. L. (b. l. 9); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra V. L. (b. l. 11); UAB „Departus“ pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 2 229,15 EUR (b. l. 16-18); transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie apgadinimai: sulūžęs priekinis bamperis kairėje ir dešinėje pusėje, nubrozdintas galinis bamperis kairėje ir dešinėje pusėje (b. l. 21); fotonuotraukose užfiksuoti ir išmatuoti automobilių „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 22-26). Iš UAB „M“ 2020 m. birželio 15 d. rašto ir prie jo pridėto 2019 m. spalio mėn. darbo grafiko matyti, kad V. L. 2019 m. spalio 21 d. dirbo antroje pamainoje, nuo 14.30 val. iki 22 val. Jo atvykimą fiksuojančių vaizdo įrašų nėra (b. l. 39-40). Iš M. S. pateiktų telefono žinučių matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. 12.50 val. M. S. abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir abonentas) rašė „namie būsiu 13 val., ar būsit namie? Supildytumėm deklaraciją“, abonentas atsakė „jau išvažiuoju“; M. S. „Aš kaip tik grįžinėju. O kada grįšit? Aš apie 23:00 namie turiu iš darbo grįžt“; abonentas „Aš išgi panašiai“; 20:06 val. abonentas parašė „ Aš šianedien po darbo turiu reikalų, tai net nežinau kelintą grįšiu“; 21:20 val. M. S. parašė „nenoriu pyktis, bet ir nenoriu nukėlinėt šitą reikalą dar toliau, nes ir pats neturiu daug laiko, ryt 9 valandą ryte lauksiu“; abonentas atrašė „tai kas ten su tuo bamperiu atsitiko?“; M. S. „Per žinutes nenupasakosiu, aš jau namie, galim kad ir šiandien dar susirašyt viską“; abonentas: „Ką tu tamsoj pamatysi, rytoj geriau“; M. S.: „Ok, 9 ryte“; 2019 m. spalio 23 d. 9.52 val. M. S. rašė „ryte jūsų nesulaukiau ir neprisiskambinau, jeigu 13.30 val. nesusitiksim, kreipsiuosi į policiją“ (b. l. 42-43). 2019 m. spalio 23 d. 14.45 val. M. S. buto nuomotojai parašė „į mano mašiną įvažiavo kaimynas, paliko raštelį, bet nepaliko savo kontaktų, o dabar jau antrą dieną jo nėra. Kiek žinau tai yra jūsų butas, todėl būtų gerai gauti jo vardą, pavardę ir telefono numerį“. Nuomotoja atsakė „V. (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41). M. S. pateiktame garso įraše užfiksuotas jo ir V. L. pokalbis, kurio metu M. S. pasiūlė V. L. ir pačiam prisistatyti į policiją, V. L. nurodė, kad „būčiau tau sumokėjęs <...> sakiau davai susitariam kaip nors žmogiškai“ (b. l. 27).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 101 punktas numato, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), buvo numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.). KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių apgadintų automobilių fotonuotraukų matyti, jog automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. VĮ „Regitra“ duomenų išrašas patvirtina, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. L.. Apgadinęs automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo paliko raštelį, kuriame nurodė, jog yra nukentėjusiojo kaimynas bei pateikė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Kita vertus, lapelyje kitų kaltininko duomenų (vardas, nei adresas, kuriuo jį būtų galima surasti) nebuvo nurodyta. M. S. parodė, kad 2019 m. spalio mėn. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), ir įtarė, kuris kaimynas galėjo apgadinti jo automobilį. Tos pačios nuomotojos atsiųstas tuo pačiu adresu besinuomojančio kaimyno, įvardinto „V“, telefono numeris – (duomenys neskelbtini), sutampa tiek su V. L. vardu, tiek su telefono numeriu, nurodytu ant raštelio. V. L. neneigė, kad buvo susitikęs kieme su M. S., įvardijo jį kaimynu, taip pat patvirtino, kad telefono numeris priklauso jam. Tą patį telefono numerį nurodė ir savo paaiškinime tyrimo metu (b. l. 14). Iš čia darytina išvada, kad V. L. ir M. S. 2019 m. spalio mėn. iš tiesų buvo kaimynai, o raštelyje nurodytas telefono numeris neabejotinai priklauso V. L.. Teismo posėdyje ir tyrimo metu V. L. neigė dalyvavęs eismo įvykyje, kuriame buvo apgadintas M. S. automobilis, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip ant apgadinto automobilio atsirado raštelis su jo telefono numeriu. Teigė, kad negalėjo dalyvauti eismo įvykyje 15 val., kaip nurodyta kaltinime, kadangi nuo 14.30 val. turėjo dirbti. Tai patvirtina ir UAB „M“ darbo grafikas, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 21 d. V. L. dirbo antroje pamainoje – nuo 14.30 val. Tačiau teismo posėdyje apklaustas M. S. parodė, kad tyrimo metu surašytame paaiškinime eismo įvykio laiką buvo nurodęs abstrakčiai, tuo tarpu namo automobiliu jis grįžo apie 13.45 val. iš čia seka, kad V. L. objektyviai galėjo dalyvauti eismo įvykyje. Tiek M. S., tiek V. L. teisme patvirtino, kad konfliktiniai santykiai jų nesieja, akivaizdu, kad iki įvykio asmenys net nebuvo pažįstami, todėl teismas neįžvelgia pagrindo M. S. apkalbėti atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip ir pagrindo netikėti jo parodymais, kuriuos atitinka kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš M. S. parodymų, garso įrašo bei susirašinėjimų su V. L. žinutėmis matyti, kad pastarasis bendraudamas telefonu ir susitikimo metu neginčijo mašinos apgadinimo fakto, jo pozicija pasikeitė tik sužinojus, jog apie eismo įvykį pranešta policijai – paaiškinime tyrimo metu V. L. jau nurodė, kad į eismo įvykį nebuvo pakliuvęs, tą pačią aplinkybę tvirtino ir teisme. Iš susirašinėjimų su M. S. matyti, kad jis akivaizdžiai vengė susitikti ir užpildyti deklaraciją dėl eismo įvykio, M. S. parodymai kaip ir A. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog į skambučius atsiliepti taip pat vengė. Iš čia seka, kad V. L. po eismo įvykio nors ir savanoriškai paliko nukentėjusiajam savo telefono numerį, tačiau netrukus po to bendradarbiavimo nebetęsė, atsisakydamas pradinio tikslo, kurio vedinas paliko telefono numerį. Asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį (tai patvirtina paliktas raštelis), tačiau savo kaltę neigė, taip apsunkindamas įvykio tyrimą ir kalto asmens nustatymą, akivaizdžiai siekė išvengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti žalą – jei nukentėjusysis nebūtų kreipęsis į policiją, rinkęs įrodymus, nežinia ar kalti V. L. veiksmai būtų iš vis nustatyti. V. L. elgesys po eismo įvykio liudija jo siekį išvengti galimų pasekmių, todėl jo veiksmai atitinka pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinio nusižengimo sudėtį. Iš UAB „Departus“ pateiktos sąmatos matyti, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina 2 229,15 EUR, t. y. padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl V. L. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Aukščiau išdėstyti įrodymai – M. S. parodymai, fotonuotraukos, raštelis, pareigūno tarnybinis pranešimas, VĮ „Regitra“ išrašas, SMS susirašinėjimas, garso įrašas taip pat patvirtina, kad V. L., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, todėl jo veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) kvalifikuoti taip pat teisingai.
Teismas tikslina kaltinime nurodytą administracinio nusižengimo laiką, nurodydamas, kad jis galėjo būti padarytas nuo 13.45 val. iki 17 val. Šis kaltinimo patikslinimas įtakos V. L. veiksmų kvalifikacijai neturi.
ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcija už administracinį nusižengimą numato galimybę skirti baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Už ANK 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 10 EU iki 12 EUR. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinama V. L. asmenybė – baustas administracine tvarka, visos nuobaudos už KET pažeidimus, skirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, jauno amžiaus, dirbantis. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti V. L. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis už ANK 417 straipsnio 8 dalies (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad V. L. yra baustas už KET pažeidimų padarymą, skirtos baudos sumokėtos, tačiau nuobaudos vis dar galioja. Kita vertus būtina atsižvelgti į tai, kad V. L., sukėlęs eismo įvykį, vis tik, paliko savo telefono numerį, kas mažina jo pavojingumą. Įvertinus tiek padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir aplinkybes, padarytą žalą, tiek asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju skirti baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam 10 EUR dydžio baudą.
V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 150 EUR dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 150 EUR dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20110790126.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.