Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-661-419/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikėjo P. D. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2014-05-15 nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino 2014-02-14 nutartyje nurodytų trūkumų. Apeliantas (pareiškėjas) P. D. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad teismo reikalaujamus trūkumus pašalino. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės apeliantui pritaria.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2014-02-05 prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, pareiškėjas siekia atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje, kurioje buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp pareiškėjo P. D. ir V. D. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – V. D. gyvenant užsienyje iš pareiškėjo asmeninių lėšų buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nesutinka su santuokos nutraukimo priežastimis ir priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti pareiškėjo prašymo dalyką, 2014-02-14 nutartyje nurodė reikalingus pašalinti prašymo trūkumus. Pareiškėjas šalindamas 2014-02-14 nutartyje nurodytus trūkumus pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-661-419/2012 ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, ½ dalį tvarto, 0,07 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini) bei nurodė bylą, kurioje siekia atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindą – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog faktiškai negyvenant su V. D., pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis įsigijo butą, ½ dalį tvarto ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos nori parduoti, tačiau to negali padaryti, kadangi nesutinka V. D. (b.l. 27). Taigi patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nurodė bylą, kurioje siekia atnaujinti procesą, pagrindą, kuriuo siekia atnaujinti procesą bei sprendimą, kurį teismas turėtų priimti atnaujinus procesą nurodytoje civilinėje byloje, taip pat pateikė atitinkamus įrodymus, nurodė prašymą prijungti reikalingos bylos medžiagą. Dėl to pareiškėjo prašymo reikalavimas, atnaujinimo pagrindas ir pageidaujamo teismo priimtino sprendimo rezultatas yra pakankamai aiškūs ir šiuo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatuodamas, jog pareiškėjas nepašalino prašymo trūkumų, nenurodė, kurių konkrečiai trūkumų pareiškėjas nepašalino. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ir 2014-02-14 nutartyje nurodydamas prašymo trūkumus, neprašė pareiškėjo nurodyti datą nuo kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nors tokią pareigą teismui numato CPK 368 str., 369 str. 4 p., 370 str. 1 d., 2 d.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio (prašymo ar pareiškimo) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo patikslinto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą gali nustatyti papildomą terminą patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti arba paskirus bylą nagrinėti teismo posėdyje CPK 370 str. 2 d. žodinio proceso tvarka, išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti reikalavimų turinį, ir, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str., 370 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio (pareiškimo), remdamasis vien formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo P. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir jį gražino pareiškėjui, nėra juridiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu pareiškėjo P. D. prašymą, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl P. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir P. D. prašymo dėl proceso atnaujino priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.