Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. Z., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametis D. Z. yra likęs be tėvų globos. Atsakovė G. Z. yra nepilnamečio D. Z. motina, kuri yra visiškai nusišalinusi nuo jo auklėjimo ir priežiūros. Tėvystė vaikui nenustatyta. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės, o Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu D. Z. nustatyta laikinoji globa bei gyvenamoji vieta, paskirta laikinoji globėja. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu D. Z. pakeista nepilnamečio vaiko laikinoji globėja. 2021 m. vasario 17 d. VVTĮT buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apie tai, kad 2021 m. vasario 16 d. G. Z., turinti protinę negalią, išėjo iš savo namų palikusi motinai D. Z. naujagimį D. Z. ir negrįžta į namus, nepraneša apie savo buvimo vietą, taip ji pasielgia nebe pirmą kartą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją VVTĮT specialistai priėmė sprendimą vaiką laikinai paimti iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti jo senolės D. Z. šeimoje. VVTĮT specialistai 2021 m. gegužės 21 d. atliko naujagimio situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatyti rizikos veiksniai vaikui, kurie kėlė realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei bei pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis netaikant laikinosios priežiūros priemonės, atsižvelgiant į tai, kad vaikui tėvystė nenustatyta, vaiko motinos buvimo vieta nežinoma, su ja susisiekti ir pabendrauti telefonu nepavyko, į VVTĮT suderintą dieną neatvyko. Siekiant teigiamų pokyčių G. Z. šeimoje, VVTĮT kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo ir dėl tolimesnio atvejo vadybos šeimai organizavimo. Mobiliosios komandos specialistės 2021 m. kovo 5 d. VVTĮT informavo, kad joms pavyko susitikti G. Z., buvo susitarta dėl intensyvios pagalbos teikimo jai, tačiau vėliau nepavyko rasti G. Z., nepavyko nustatyti jos gyvenamosios vietos, todėl šeimai intensyvi pagalba nebuvo suteikta. 2021 m. gegužės 5 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras VVTĮT informavo, kad socialinių paslaugų teikimas G. Z. buvo sustabdytas, kadangi nežinoma jos gyvenamoji vieta. 2021 m. gegužės 12 VVTĮT buvo gauta informacija iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato, kad vaiko D. Z. laikinoji globėja (jo senolė) D. Z. vaiką prižiūrėjo būdama neblaivi, todėl buvo imtasi neatidėliotinų priemonių pakeisti D. Z. laikinąją globėją. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nustačius G. Z. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, atvejo vadyba buvo pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini), tačiau su socialine darbuotoja G. Z. buvo susitikusi tik keletą kartų, susitarimų nevykdė - neturėjo ir neieškojo darbo, su vaiku nepalaikė ryšio, juo nesidomėjo, išlaikymo neteikė, registravosi, bet nei karto nesilankė pas gydytojus išsitirti savo sveikatos būklės, todėl 2021 m. lapkričio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame G. Z. nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo G. Z. jos nepilnamečio sūnaus D. Z. atžvilgiu.

3. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą ir teismo posėdį informuota tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. P. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovės nuomone, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, negeba ir nenori užtikrinti mažamečiam sūnui būtinų saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų, nors buvo organizuota ir teikta pagalba atsakovei, atsakovė jos nepriėmė, su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina, išlaikymo jam neteikia, nepasirūpino nustatyti vaikui tėvystę. Atstovė nurodė, kad padėtis nuo tada, kai buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą, nepasikeitusi ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Protinė negalia jai nenustatyta, aplinkybių dėl kurių būtų galima suabejoti jos galimybėmis auginti vaiką nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

5. Byloje nustatyta, kad G. Z. yra nepilnamečio D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Tėvystė vaikui nenustatyta. 2021 m. vasario 17 d. VVTĮT gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apie tai, kad 2021 m. vasario 16 d. G. Z., turinti protinę negalią, išėjo iš savo namų palikusi motinai D. Z. naujagimį D. Z. ir negrįžta į namus, nepraneša apie savo buvimo vietą, taip ji pasielgia nebe pirmą kartą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametį vaiką iš atsakovės. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo D. Z.“, vaikui nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. kovo 5 d. bei gyvenamoji vieta, paskirta laikinoji globėja vaiko senolė D. Z.

6. Byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad VVTĮT specialistai 2021 m. gegužės 21 d. atliko naujagimio situacijos vertinimą, kurio metu buvo nustatyti rizikos veiksniai vaikui, kurie kėlė realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei bei pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis netaikant laikinosios priežiūros priemonės, atsižvelgiant į tai, kad vaikui tėvystė nenustatyta, vaiko motinos buvimo vieta nežinoma, su ja susisiekti ir pabendrauti telefonu nepavyko, į VVTĮT suderintą dieną neatvyko. Siekiant teigiamų pokyčių G. Z. šeimoje, VVTĮT kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo ir dėl tolimesnio atvejo vadybos šeimai organizavimo. Mobiliosios komandos specialistės 2021 m. kovo 5 d. VVTĮT informavo, kad joms pavyko susitikti G. Z., buvo susitarta dėl intensyvios pagalbos teikimo jai, tačiau vėliau nepavyko rasti G. Z., nepavyko nustatyti jos gyvenamosios vietos, todėl šeimai intensyvi pagalba nebuvo suteikta. 2021 m. gegužės 5 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras VVTĮT informavo, kad socialinių paslaugų teikimas G. Z. buvo sustabdytas, kadangi nežinoma jos gyvenamoji vieta.

7. Bylos duomenys patvirtina faktą, jog 2021 m. gegužės 12 d. VVTĮT gauta informacija iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato, kad vaiko D. Z. laikinoji globėja (jo senolė) D. Z. vaiką prižiūrėjo būdama neblaivi, todėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinojo globėjo pakeitimo D. Z.“ pakeista nepilnamečio vaiko laikinoji globėja, vaiko laikinąją globėja nuo 2021 m. gegužės 19 d. paskirta E. G.. 2021 m. rugpjūčio 6 d. nustačius G. Z. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, atvejo vadyba buvo pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini), tačiau su socialine darbuotoja G. Z. buvo susitikusi tik keletą kartų, susitarimų nevykdė – neturėjo ir neieškojo darbo, su vaiku nepalaikė ryšio, juo nesidomėjo, išlaikymo neteikė, registravosi, bet nei karto nesilankė pas gydytojus išsitirti savo sveikatos būklės, todėl 2021 m. lapkričio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame G. Z. nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo G. Z. jos nepilnamečio sūnaus D. Z. atžvilgiu.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

9. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, bendravimo, atsakovės su vaiku emociniai ryšiai nesieja, ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovė galėtų auginti vaiką pati.

10. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

11. Aplinkybės, kad atsakovė nesirūpino vaiku beveik iš karto po gimimo (vaiką paliko, kai jam buvo beveik keturi mėnesiai) ir jam buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovė nuo 2021 m. vasario mėnesio vaiko nelankė, nesidomėjo jo poreikiais, neteikia savo vaikui išlaikymo, nesudaro galimybių teikti jai socialinę pagalbą, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir juo visiškai nesirūpina. Atsakovė žinodama apie iškeltą bylą dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo jai jos sūnaus D. Z. atžvilgiu, bylos eiga nesidomėjo, keitė gyvenamąsias vietas, teismo procesiniai dokumentai jai buvo įteikti po paieškos paskelbimo. Nenustatyta, kad atsakovė galės sudaryti tinkamas sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, augti, ugdytis, taip pat nenustatyta, jog padėtis galėtų pasikeisti ir atsakovė galėtų auginti vaiką pati. Atsakovė šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, yra abejinga savo vaiko likimui, todėl manytina, kad atsakovė nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo vaiku.

12. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (abejingumu savo vaikui) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

13. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko D. Z. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

14. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnyje.

15. Kadangi nepilnamečio vaiko D. Z. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia, o Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinojo globėjo pakeitimo D. Z.“ pakeista nepilnamečio vaiko laikinoji globėja, vaiko laikinąją globėja nuo 2021 m. gegužės 19 d. paskirta E. G., todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos E. G. šeimoje. Laikinosios globėjos šeimoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi globotiniui, taip pat sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos vaiko raidai ir ugdymui.

16. Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau tokiu atveju prioritetas teikiamas vaikų interesams (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 80 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti minėto dydžio išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo prieštaravimų dėl tokio išlaikymo dydžio nepareiškė. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių, ugdymo priemonių, kitų prekių, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

19. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

21. Nagrinėjamu atveju tikslių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra, ji dažnai keičia gyvenamąsias vietas, socialinė darbuotoja jai rekomendavo nuodugniai išsitirti sveikatą ir kreiptis dėl neįgalumo nustatymo, tačiau atsakovė to nepadarė, atsakovė yra darbingo amžiaus, neįgalumas jai nėra nustatytas. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitra duomenimis – atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, VSDFV duomenimis – atsakovė nedirba. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 10 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui D. Z. po 80 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtina laikinoji vaiko globėja E. G. (CK 3.203 straipsnis).

23. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

24. Pagal CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio ir 96 straipsnio nuostatas, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį, į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

25. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo nepilnamečiam vaikui D. Z. ir globėjo paskyrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsniu, 406 straipsniu ir 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. sausio 10 d.) iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiam D. Z. nustatymo įsiteisėjimo jo gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos E. G. šeimoje, taip pat laikinąją globėją E. G. skiriant D. Z. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Nepriteisti iš atsakovės žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.