Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (apeliantės) UAB „CTLF“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus D. S. pareiškimą dėl 2 423,83 Eur nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkė (apeliantė) UAB „CTLF“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-47530-809/2017 pateikė 2018 m. vasario 22 d. prašymus atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti dėl ieškovo 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, priimti prieštaravimus ir panaikinti 2017 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-47530-809/2017, atmetė skolininkės UAB „CTLF“ prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, atsisakė priimti skolininkės UAB „CTLF“ pateiktus prieštaravimus dėl 2017 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymo ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 23 d. buvo gauti skolininkės UAB „CTLF“ prieštaravimai dėl 2017 m. lapkričio 8 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus D. S. pareiškimą dėl 2423,83 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „CTLF“. Taip pat skolininkė prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Prašymą grindė tuo, kad skolininkei UAB „CTLF“ nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, kadangi skolininkės registruotos buveinės adresas nesutampa su skolininkės veiklos vykdymo adresu. Skolininkė nurodė, kad veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad teismo įsakymas išduotas 2017 m. lapkričio 8 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 437 straipsniu, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos kartu su pranešimu 2017 m. lapkričio 8 d. buvo išsiųsti skolininkui. Tačiau skolininkui, pareiškime nurodytu adresu Smolensko g. 10, Vilniuje, kuris sutampa su skolininko registruotos buveinės adresu, procesiniai dokumentai neįteikti, kadangi skolininkas jų neatsiėmė pašte per saugojimo terminą. 2017 m. lapkričio 23 d. procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodyto skolininkės vadovo A. V. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2017 m. gruodžio 7 d. procesiniai dokumentai antrą kartą buvo išsiųsti skolininkės registruotos buveinės adresu ir, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, t. y. 2017 m. gruodžio 17 d. Teismas pažymėjo, kad terminas prieštaravimams pareikšti suėjo 2018 m. sausio 8 d. Per nustatytą terminą prieštaravimai dėl 2017 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymo nebuvo gauti, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo ir 2018 m. sausio 8 d. įsiteisėjusio teismo įsakymo kopija išsiųsta kreditoriui. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkės registruotos buveinės adresas, nurodytas Juridinių asmenų registre, yra Smolensko g. 10, Vilniuje, todėl skolininkei tenka pareiga užtikrinti, kad ją pasiektų pašto siunta, siunčiama jos registruotos buveinės adresu, arba Juridinių asmenų registre patikslinti duomenis apie save.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkė (apeliantė) UAB „CTLF“ atskiruoju skundo prašo teismo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį; skolininkės 2018 m. vasario 22 d. prašymą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams pateikti dėl 2017 m. lapkričio 8 d. išduoto teismo įsakymo; priimti skolininkės prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2017 m. lapkričio 8 d. teismo įsakymą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: skolininkė praleido terminą prieštaravimams pateikti ir nurodė motyvus, kurie, skolininkės nuomone, yra svarbūs, minėto termino atnaujinimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas skolininkės nurodytų motyvų dėl termino prieštaravimas pateikti nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.supaprastinto proceso metu, atsižvelgiant į šio proceso specifiką, nereikia pateikti reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Skolininkės nuomone, ši aplinkybė sudaro galimybes piktnaudžiauti nurodytu procesu. Todėl svarbu išnaudoti maksimalias galimybes procesinius dokumentus skolininkei įteikti. CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kreditoriui yra įtvirtinta pareiga nurodyti faktinę skolininko buveinę procesinių dokumentų įteikimui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, vietą, kurioje veikia nuolatinis skolininko organas – direktorius, ir kurioje realiai vykdoma skolininko veikla. Tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės nurodyti realios faktinės skolininko buveinės, procesinius dokumentus galima įteikinėti skolininko registruotos buveinės adresu. Skolininko nuomone, kreditorius nesilaikė jam CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, nurodyti realią faktinę skolininko buveinę, kuri yra adresu – (duomenys neskelbtini), ir, kuri nesutampa su kreditoriaus nurodyta bei Juridinių asmenų registruota įregistruota buveine, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkės nuomone, procesinių dokumentų teismui nepavykus įteikti kreditoriaus nurodytu registruotos buveinės ar vadovo adresu, kreditoriui turėjo būti pasiūlyta ištaisyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumus, nurodant realią skolininkės buveinę. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų pašalinimas padėtų išnaudoti visas prieinamas galimybes skolininkei įteikti procesinius dokumentus. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitinka imperatyvių CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, kadangi jame nebuvo nurodytas faktinis pagrindas, įrodymai, priežastinis ryšys tarp jų ir nuostolių atsiradimo bei jų dydžio. Todėl, skolininkės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo kreditoriui nustatyti terminą pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumams pašalinti.Kreditorius D. S. atsiliepimo į skolininkės (apeliantės) UAB „CTLF“ 2018 m. kovo 6 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Ginčo teisinius santykius dėl teismo 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymo išdavimo ir prieštaravimų pateikimo reglamentuoja CPK (redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 - 2017-12-31) XXII skyrius „Dokumentinis procesas“, XXIII skyrius „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ ir kitos procesinės teisės normos. Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalį, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta: kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas; skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi); reikalavimo suma; kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis; ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties ir, kai reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma; reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą; motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą; patvirtinimas, kad nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų; pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

CPK 436 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuota, kad kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodytas siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos kartu su pranešimu 2017 m. lapkričio 8 d. buvo išsiųsti skolininkei, tačiau skolininkei pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su skolininkės registruotos buveinės adresu, procesiniai dokumentai neįteikti, kadangi skolininkė jų neatsiėmė pašte per saugojimo terminą. 2017 m. lapkričio 23 d. procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodyto skolininkės vadovo A. V. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2017 m. gruodžio 7 d. procesiniai dokumentai antrą kartą buvo išsiųsti skolininkės registruotos buveinės adresu ir, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, ir yra laikytini įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, t. y. 2017 m. gruodžio 17 d. CPK 438 straipsnis, reglamentuojantis kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijų bei teismo pranešimo įteikimą skolininkui, nustato, kad minėti dokumentai įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taigi, CPK XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nėra numatyta išimčių dėl CPK 124 straipsnio 4 dalies taikymo. Nurodytame straipsnyje reglamentuota, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai turėjo būti įteikinėjami CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.), o kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.).Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad skolininkas (apeliantas) svarbia priežastimi procesinių terminų atnaujinimui laiko tai, jog teismo įsakymas nebuvo įteiktas nustatyta tvarka, kadangi kreditorius nesilaikė jam CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, nurodyti realią faktinę skolininko buveinę, kuri yra adresu – (duomenys neskelbtini), ir, kuri nesutampa su kreditoriaus nurodyta bei Juridinių asmenų registruota įregistruota buveine, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat, skolininko nuomone, procesinių dokumentų teismui nepavykus įteikti kreditoriaus nurodytu registruotos buveinės ar vadovo adresu, kreditoriui turėjo būti pasiūlyta ištaisyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumus, nurodant realią skolininko buveinę, nes pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų pašalinimas padėtų išnaudoti visas prieinamas galimybes skolininkui įteikti procesinius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatavo, kad asmeniui procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 4 dalį), todėl aplinkybė, kad juridinis asmuo faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama, kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmėse. Taip pat, kasacinis teismas išaiškino, kad juridinis asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos informacijos atskleidimo pareigos ir (arba) nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos, tai yra neformalizavo duomenų pasikeitimo (jų neįregistravo), tačiau teisinių santykių dalyviai žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir, nepateikdami procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių svarbių priežasčių egzistavimą, dėl kurių skolininkė ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos informacijos atskleidimo pareigos ir neįregistravo duomenų pakeitimo, galiausiai taip pat nėra pateikta duomenų, jog kreditorius nagrinėjamu atveju žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir, nepateikdamas procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningaiRemiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skolininkės UAB „CTLF“ atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties neteisėtumo ir ją naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.