Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžio, kuriuo S. O. buvo išteisintas pagal BK 154 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Prašymas paneigti R. A. šmeižiančią informaciją netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad jis 2011-01-27 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ajame PK užregistruotame pareiškime paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. A. 2011-01-26, jo, S. O., ir I. O. bute, (duomenys neskelbtini), pradėjo jį stumdyti, mėgino iš jo atimti jo asmeninius daiktus bei sužaloti jam veidą ir kitas kūno vietas, elgėsi agresyviai, dėl to jo ir I. O. mažametis sūnus išsigando ir pradėjo verkti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, S. O. 2011-01-27 pareiškime „Dėl R. A. netinkamo elgesio“, rašytame Klaipėdos Baltijos gimnazijai, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. A. 2011-01-26, sesers I. O. ir jo, S. O., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), labai agresyviai ir netinkamai elgėsi, rėkė jam įvairius necenzūrinius žodžius, stumdė jį, mėgino iš jo pavogti jo asmeninius daiktus, nagais mėgino sužaloti jam veidą bei kitas kūno vietas, spjaudė ir buvo neblaivi, sergančiam jo ir I. O. vaikui sukėlė diskomfortabilias sąlygas, mėgino daryti netinkamą įtaką jam, naudojo psichologinį spaudimą, tokiu būdu R. A. žemina pedagogės vardą, vaikams rodo blogo elgesio pavyzdį. Dėl jos elgesio buvo iškviesta policija.

Nukentėjusioji R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendį ir S. O. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. R. A. nurodo nesutinkanti su priimtu nuosprendžiu, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso teisės normas, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš esmės neteisingai, neobjektyviai vertino byloje surinktą medžiagą, liudytojų parodymus.

Apeliantė teigia, kad esminis šmeižimo požymis yra tikrovės neatitinančios informacijos paskleidimas, o ne nuomonės išreiškimas. Informacijos ir nuomonės atribojimo kriterijai suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-437/2008). Informacija laikoma žinia, ji turi konstatuojantį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktai ir duomenys apie įvykius, asmens veiksmus, savybes, jie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

S. O. 2011-01-26 rašytame pareiškime policijai, kuris buvo užregistruotas tik 2011-01-27, nėra net užuominų apie tai, kad bute kas nors iš jų būtų išgėręs.

2011-01-27 S. O. rašytas pareiškimas „Dėl R. A. netinkamo elgesio“ yra akivaizdus šmeižtas, tačiau teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi mažamečio S. O. parodymais, kuris neva matė kaip ji, R. A., necenzūriniais žodžiais vadino kaltinamąjį S. O. bei į jį spjaudė. Apeliantės teigimu, jeigu teismas netikėjo liudytojų I. O., V. P., R. A. ir jos parodymais, tai teismas privalėjo atsižvelgti į medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad 2011-01-26 mažametis S. O. sunkiai sirgo, nesikėlė iš lovos, taip pat į tai, kad jis parodymus davė praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, kaltinamojo S. O. pamokytas atpasakojo pastarojo nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, advokatas P. Macenis savo kalboje nurodė, jog mažamečiui S. O. teismo posėdžio metu patarinėjo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, kuri privalėjo stebėti apklausos procesą, o ne patarinėti, ką atsakyti į teisėjos klausimus. Teismas nuosprendyje iškraipė liudytojos policijos pareigūnės J. P. parodymus. Ji apklausos metu negalėjo prisiminti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2011-01-26 lankėsi du kartus, negalėdama prisiminti visų įvykio aplinkybių, ji teisme nurodė, kad teismas gali vadovautis jos paaiškinimu, rašytu 2011-01-26. Paaiškinime nėra jokios informacijos apie alkoholio kvapą bute, jame nurodyta, kad S. O. buvo pristatytas į PK pareiškimo parašymui, o ne girtumo nustatymui. Liudytojas policijos pareigūnas A. M. patvirtino, jog į butą, adresu (duomenys neskelbtini), vyko du kartus, bute buvusių asmenų girtumas nebuvo nustatinėjamas, iš išvaizdos nesimatė, jog asmenys būtų vartoję alkoholinius gėrimus. Nuosprendyje nurodyta, jog po konflikto buvo tikrinamas S. O. girtumas, tačiau to nepatvirtina iš policijos gauti atsakymai. Klaipėdos Baltijos gimnazijos parašytoje charakteristikoje nurodyta, kad ji, R. A., nevartoja alkoholinių gėrimų. Nuo 2011-01-26 iki 2011-02-07 ji sirgo, vartojo stiprius vaistus, o tai nesuderinama su alkoholio vartojimu. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, jog S. O. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors nukentėjusioji ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad S. O. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. O. išteisino pagal BK 154 str. 1 d.

Kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (BK 154 str.) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad S. O., 2011-01-26 pareiškime policijai (pareiškimas užregistruotas 2011-01-27), 2011-01-27 pareiškime Klaipėdos Baltijos gimnazijai (R. A. darbovietei) išdėstydamas 2011-01-26 įvykusio konflikto aplinkybes, pasisakydamas apie R. A. elgesį konflikto metu, paskleidė ne informaciją, o remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę apie juos, pateikė jų vertinimą. Byloje surinkta ir ištirta medžiaga nustatyta, kad 2011-01-26 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp sutuoktinių S. O. ir I. O., bute tuo metu buvo ir I. O. sesuo R. A. su vyru, jie atvyko I. O. kvietimu padėti spręsti šeimyninę problemą, susijusią su vaikų gyvenamąja vieta, palaikė I. O. pusę. Bylos duomenys taip pat liudija, kad tarp S. O. ir I. O. jau kurį laiką vyko nesutarimai dėl santuokos nutraukimo, mažamečio S. O. gyvenamosios vietos nustatymo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimu jų santuoka nutraukta), R. A. ir R. A., kaip patys parodė, nepritarė S. O. elgesiui su I. O. ir vaikais, todėl su juo jau kurį laiką iki minimo konflikto nebendravo. Dėl to paties 2011-01-26 įvykusio konflikto I. O. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš S. O., kaltindama jį pagal BK 140 str. 1 d. Toje byloje kaip liudytojai apklausti R. A. ir R. A. palaikė I. O. poziciją, patvirtino matę, kaip S. O. pavartojo fizinį smurtą prieš I. O.. Tačiau S. O. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžiu (šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs) pagal BK 140 str. 1 d. dėl I. O. sumušimo buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi tarp S. O. ir I. O. bei jos artimųjų buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. O. 2011-01-26 pareiškime policijai ir 2011-01-27 pareiškime Klaipėdos Baltijos gimnazijai išdėstė savo poziciją apie 2011-01-26 realiai įvykusį konfliktą, pateikė savo subjektyvų konflikto aplinkybių, R. A. elgesio konflikto metu vertinimą ir komentarus. Kaip anksčiau minėta, skleidžiamai informacijai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonė turi vertinamąjį pobūdį, todėl vertinamieji teiginiai yra subjektyvūs, tačiau ir jie turi būti pagrįsti faktais. S. O., nurodytu būdu pateikdamas savo komentarus apie konfliktą, išreikšdamas savo požiūrį į jį, rėmėsi nustatytu objektyviai egzistuojančiu faktu – įvykusiu konfliktu, kuriame dalyvavo ir R. A.. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo šmeižimo nusikaltimo sudėties išteisintojo veikoje aptartu aspektu, t. y. neanalizavo, ar S. O. paskleidė informaciją, ar tik išdėstė savo požiūrį į įvykį, pateikė įvykio aplinkybių vertinimą, vis tiek padarė teisingą ir faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog S. O. veikoje nėra šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Apylinkės teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad išteisintojo veikoje būtų subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti R. A. požymių. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu S. O. patvirtino tiek 2011-01-26 pareiškime policijai, tiek 2011-01-27 pareiškime Klaipėdos Baltijos gimnazijai išdėstytas aplinkybes, teigė, jog taip ir buvo, kaip nurodyta šiuose pareiškimuose. Rašydamas pareiškimus, jis susiklosčiusioje situacijoje siekė apginti save, savo interesus, o ne apšmeižti R. A.. Taigi S. O. veikoje nesant būtinųjų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė. Todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiosios R. A. apeliacinio skundo argumentais naikinti išteisinamojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžio ir S. O. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisingai išsprendęs S. O. kaltės klausimą, teismas netinkamai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą – atmetė nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi S. O. išteisintas tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, jai neužkertant kelio, ginant savo garbę ir orumą, dėl S. O. veiksmais, kurie, kaip konstatuota, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu, naikintina nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.