Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. A. dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių socialinių paslaugų centras (toliau – TSPC) 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė informaciją, kad su šeima centras dirba nuo 2021 m., nuo tada organizuoti trys atvejo vadybos posėdžiai, du iš jų dėl R. A. nustatyto girtumo. Nurodoma, kad R. A. numatytas pagalbos priemones vykdo tik iš dalies, moteris dirba pavienius darbus, o vaiku rūpinasi epizodiškai. Nurodoma, kad susitikimai būna trumpi, paviršutiniški, neproduktyvūs, susitikimų metu mama su vaiku neužsiima jokiomis veiklomis, vangiai domisi vaiko gyvenimu, ugdymu ir sveikata, manoma, kad motinos ir vaiko ryšys yra šaltas ir nutolęs. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) atlikta vaiko globos (rūpybos) peržiūra, nustatyta, kad globėjas tinkamai atlieka savo pareigas, E. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, reguliariai lankosi pas gydytojus, turi savo užimtumą. Nustatyta, kad vaiko ir motinos santykiai formalūs, nėra domimasi vaiko sveikata, užimtumu ir pan.

Skyriaus žiniomis atsakovė dėl valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškinusi, jog 2023 m. lapkričio 7 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta situacija atsakovės šeimoje, šeimoje situacijai nekintant nutarta šeimai tęsti atvejos vadybos procesą. Prašė ieškinį tenkinti, neterminuotai apribojant atsakovės motinos valdžią nepilnametės E. P. atžvilgiu.

Atsakovė R. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Tėvų valdžios turinys reglamentuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Plungės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu laikinai apribota motinos valdžia į dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovei laikinai motinos valdžia buvo apribota nustačius, kad atsakovė nesirūpino nepilnametės dukros priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų dukros vystymuisi sudarymu. Sprendimu konstatuota, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jai trūksta socialinių bei tėvystės įgūdžių.

Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatė E. P. nuolatinę globą, E. P. nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi paskyrė Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeninius vaikų globos namus. Teismas minėta nutartimi nustatė E. P. globos ir gyvenamąją vietą Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeninius vaikų globos namuose.

(duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu pratęstas laikinas atsakovės motinos valdžios apribojimas nepilnametės dukros E. P. atžvilgiu. Šiuo sprendimu buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės elgesys pradėjo keistis – atsakovė sukūrė šeimą, susirado ir išsinuomojo būstą, ruošiasi įsidarbinti, tačiau kai kurios aplinkybės, buvusios priimant sprendimą dėl laikino motinos valdžios ribojimo, neišnyko, aktualūs tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo klausimai, blaivybės išlaikymas. Teismas konstatavo, kad atsakovė, siekdama susigrąžinti dukrą, pirmiausia turėtų atkurti tarpusavio emocinį ryšį su dukra, konstruktyviai bendrauti su bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais, imtis aktyvių veiksmų, įgyvendinant pagalbos plane numatytas priemones.

Ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo pratęstas laikinas atsakovės motinos valdžios ribojimas dukros E. atžvilgiu, atsakovės šeimoje esminių teigiamų pokyčių neįvyko. Pagal Plungės socialinių paslaugų centro 2023 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. S-1476 (1.93) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją atsakovės apsilankymai pas vaikus, gyvenančius bendruomeniniuose vaikų globos namuose, nepadažnėjo, atsakovė vaikus lanko epizodiškai, apsilankymų metu nesidomi dukros elgesio, ugdymo, sveikatos problemomis, su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja. Plungės socialinių paslaugų centro specialistai atsakovės apsilankymus vertino kaip paviršutiniškus, dėl ko mergaitės ir motinos ryšys nėra artimas. Iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad atsakovė neidentifikuoja dukros poreikių ir susidomėjimo dukros gyvenimu nerodo, nėra suinteresuota artimų santykių su dukra palaikymu, bendraudama retai ir trumpai.

Kad atsakovė dukrą aplanko retai, kad pati mergaitė skambina mamai, įrodo ir (duomenys neskelbtini) Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota vaiko E. P. nuomonė. Mergaitė patvirtino, kad norėtų su mama bendrauti.

Iš Telšių socialinių paslaugų centro 2023 m. rugsėjo 28 d. informacijos matyti, kad atsakovės šeimai 2023 m. buvo organizuoti trys atvejo posėdžiai, iš kurių du (2023-06-16 ir 2023-07-25) organizuoti dėl to, kad atsakovei buvo nustatytas girtumas. Šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, pagal kurį atsakovė buvo įpareigota nevartoti alkoholio ir išlaikyti blaivybę, rekomenduota apsilankyti priklausomybės ligų centre konsultacijai; dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių programoje; gerinti šeimos emocinę gerovę, užsiregistruojant pas psichologą ar gerovės konsultantą; dalyvauti darbinėje veikloje, o įsidarbinus išlaikyti darbo vietą; bendrauti su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir teikti jiems išlaikymą; gerinti šeimos finansinį raštingumą, mokant turimus įsiskolinimus. Šeima pagalbos plane numatytas priemones vykdė iš dalies.

Duomenys iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, atsakovei jos namuose buvo 2023 m. birželio 4 d. ir 2023 m. liepos 5 d. nustatytas 2,06 ir 2,18 promilių girtumas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė neišsprendė polinkio alkoholiui problemos. Nors per laikotarpį po teismo sprendimo, kuriuo pratęstas laikinas atsakovės motinos valdžios apribojimas nepilnametės dukros atžvilgiu fiksuoti du neblaivumo atvejai, atsakovė neigia turinti priklausomybę nuo alkoholio. 2023 m. liepos 25 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, atkreipė dėmesį į atsakovės neveiklumą, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, atsakovei tikintis, jog savo noru nustos vartoti alkoholį.

2023 m. lapkričio 7 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu konstatuota, kad pagalbos plane numatytas priemones atsakovė įgyvendino tik iš dalies, reikalinga, kad atsakovė daugiau dėmesio ir laiko skirtų savo vaikams, akcentuota, kad būtina spręsti sunkumus, siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl alkoholio vartojimo, teikti išlaikymą vaikams. Minėtame posėdyje atsakovė teigė, kad pas specialistus nesikreipė, nes mananti, jog gali pati susitvarkyti su šia problema (alkoholio).

Tėvai, turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo dveji metai, per šį laikotarpį atsakovė nesistengė keisti situacijos ir pati rūpintis dukra bei jos ugdymu, auklėjimu, nerodo pastangų ir iniciatyvos susigrąžinti dukrą, atsakovė ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir jį visapusiškai prižiūrėti, išlaikyti, atsakovę tenkina susidariusi padėtis. Taikant atvejo vadybos procesą ir teikiant socialinės priežiūros paslaugas atsakovės šeimai, situacija nesikeitė, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, atsakovė nedėjo pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, pagalbos plane numatytų įsipareigojimų neįgyvendino. Be to, būdama informuota apie pradėtą procesą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, žinodama apie iškeltą civilinę bylą, noro susigrąžinti dukrą neišreiškė, nei atsiliepimo, nei paaiškinimų ar įrodymų, kad ji motinos valdžios negali įgyvendinti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovės netinkamą motinos pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė pakankamai nesirūpina savo nepilnamete dukra, savo motinos pareigas vykdo netinkamai. Netgi laikinai apribojus motinos valdžią dukros atžvilgiu, atsakovės gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė su savo nepilnamete dukra bendrauja ir pasidomi jos gyvenimu, sveikata bei pasiekimais tik epizodiškai, aplanko retkarčiais. Teismo vertinimu, faktas, jog atsakovė gyvena atskirai nuo dukros, nesuteikia jai teisės nusišalinti nuo savo, kaip motinos, pareigų, o byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ji vengia atlikti savo pareigas dukrai, nerodo pastangų atkurti šeiminius ryšius, nesiekia dukros susigrąžinti, ir tai yra pagrindas apriboti jos, kaip motinos, valdžią neterminuotai.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovės, konstatuojama, jog atsakovė tinkamai nevykdo jai įstatymu nustatytų motinos pareigų, ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą, atsakovė nesiėmė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė su dukra epizodiškai bendrauja ir aplanko, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ji tinkamai atlieka savo pareigas vaikui. Teismo vertinimu, motina nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, aiškiai nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas pakeisti teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-224-225/2021 dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią, laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei išaiškinama, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-224-225/2021 dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.