- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2-3037-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00890-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. G.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. G. dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo kitu ir pagal atsakovės R. G. priešieškinį dėl motinos valdžios ir globos apribojimo panaikinimo, vaiko grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pakeisti atsakovės R. G. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimu nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Nurodė, kad atsakovė R. G. turi dukrą E. P., gimusią (duomenys neskelbtini) kuriai tėvystė nenustatyta. Atsakovės dukra nuo 2019 m. spalio 8 d. gyvena Plungės socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose (toliau - BVGN). Mergaitei nuo 2019 m. spalio 8 d. nustatyta laikinoji globa, 2021 m. sausio 8 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu (civilinė byla Nr. e2-224-225/2021) laikinai apribota atsakovės motinos valdžia į dukrą E. P., nuolatinė globa nustatyta 2021 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-637-669/2021). Atsakovė po laikino motinos valdžios apribojimo dukros atžvilgiu savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo pasikreipusi. Pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai atsakovės šeima žinoma nuo 2011 m. gruodžio 19 d., kai dėl girtavimo buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, skiriamos socialinės paslaugos, sudaryta 15 pagalbos planų. Atvejo vadybos paslaugos šeimai yra teikiamos, kad atsakovė gerintų motinystės įgūdžius ir gebėtų rūpintis savo mažamečiais vaikais. Atsakovė buvo apgyvendinta Plungės krizių centre su savo jauniausiu sūnumi, tačiau krizių centrą paliko, išvykusi gyventi pas sugyventinį. Viso pagalbos teikimo metu atsakovė nesikreipė į specialistus, socialinius darbuotojus dėl dukros E. susigrąžinimo. Nuo 2021 m. liepos 30 d. atvejo vadybą taiko, socialines paslaugas (socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas) teikia Telšių socialinių paslaugų centras.
Telšių socialinių paslaugų centras 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo ieškovę, jog turimais duomenimis per laikotarpį, kuomet atsakovės šeimai buvo paskirtos socialinės paslaugos, atsakovė nelankė kitų savo vaikų, neteikė jiems išlaikymo, su vaikais ryšį palaikė vaizdinėmis ryšio priemonėmis. Plungės socialinių paslaugų centras 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė informaciją, jog atsakovė vaikus, gyvenančius įstaigoje, lanko vieną arba du kartus per mėnesį. Taip pat nurodė, kad R. G. apie vaikų gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jų psichologinę būseną, ligas, mokymosi rezultatus domisi formaliai, paviršutiniškai, nesigilina į problemas. Dukra E. su motina bendrauja noriai, jos laukia, tačiau akcentuoja, kad jai geriausia gyventi Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. 2021 m. liepos 13 d. išklausius E., ši nurodė, kad buvo atėjusi mama, su ja bendravo lauke, mama atnešė saldainių. Pasidomėjus, ar mergaitė pasiilgsta mamos, nurodė, kad pasiilgsta ir norėtų su ja gyventi.
Plungės socialinių paslaugų centro pagalbos plane Nr. PL-330 socialinis darbuotojas pateikė nuomonę, jog atsakovė nesimoko iš savo klaidų, išvyko gyventi į Telšius pas draugą, kurio gerai nepažįsta, pažeidė krizių centro vidines tvarkos taisykles savavališkai pasišalindama. Moteris, dar gyvendama krizių centre, rūpindavosi jauniausiu savo sūnumi, taip pat lankydavo vaikus, gyvenančius bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Telšių paslaugų centro pagalbos 2021 m. rugpjūčio 6 d. plane nurodyta, kad atsakovė ryšį su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose. palaiko bendraudama vaizdo skambučiais, susitikdama savaitgaliais. Pasak atsakovės, paskutines liepos mėnesio savaites, jai buvo rekomenduota nebendrauti su vaikais, nes vaikai yra išbalansuoti. Atsakovė teigė, kad turi įsiskolinimų už būstą ir vaikų išlaikymą, pripažino, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, kurį vartojo daugiau nei 10 metų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui 2021 m. rugpjūčio 25 d. telefonu susiekus su Plungės socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, kuruojančia bendruomeninių vaiko globos namų veiklą, gauta informacija, kad atsakovė nuo išvykimo į Telšius, t. y. 2021 m. liepos 22 d., vaikus aplankė tik vieną kartą, dažniausiai vaikams skambina ir su jais bendrauja telefonu, vaikus išlaiko ne pilna apimtimi (nemoka visos teismo priteistos sumos), taip pat suteikta informacija, jog atsakovė darbuotojams neskambina, nesidomi vaikais, bendrauja tik epizodiškai (organizuojant susitikimą su vaikais).
Ieškovė, įvertinusi turimą informaciją, darė išvadą, kad atsakovė vaiku rūpinasi paviršutiniškai, epizodiškai ir aplaidžiai, vaiko tinkamai neišlaiko, nekeičia gyvenimo būdo iš esmės, ir atsižvelgiant į tai, kad laikinas motinos valdžios ribojimas tęsiasi daugiau nei pusę metų, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką, prašė nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą pakeisti į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė sustabdyti vaiko negrąžinimą į šeimą. Nurodė, kad neturėjo nuolatinės gyvenamos vietos ir pajamų pragyvenimui, šiuo metu gyvena numojamame bute su sugyventiniu, kuris turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas pragyvenimui, kartu augina ieškovės vaiką. Prašė leisti auginti dukra pačiai.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti motinos valdžios apribojimą dukros E. P. atžvilgiu, panaikinti institucinę globą dukrai E. P. ir gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove.
Nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog po laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė nepakeitė savo elgesio ir gyvenimo būdo. Dukrą ir kitus vaikus, esančius įstaigoje, lanko retai (vieną du kartus per mėnesį), kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Paaiškino, kad situacija pasikeitė. Šiuo metu kartu su sugyventiniu D. A. gyvena nuomojamame dviejų kambarių ir virtuvės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšiuose. Sugyventinis sutinka, kad dukra E. P. gyventų kartu šeimoje. Šiuo metu nedirba dėl to, kad augina 2021 m. vasario 6 d. gimusį sūnų. Dėl tos pačios priežasties su dukra ir kitais vaikais susitinku tik savaitgaliais. Kadangi sugyventinis dirba, mažametį sūnų sugyventinio priežiūrai gali palikti tik savaitgaliais. Su dukra E. ir kitais vaikais susitinka ne vieną ar du kartus per mėnesį, bet kiekvieną savaitgalį, kiekvieną dieną bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Dukra E. pasiilgsta ir noriai bendrauja, nori gyventi kartu. Pasižada rūpintis dukra, kuriai būtų galimybė lankyti darželį Telšiuose. Stengsis bendrauti su socialine darbuotoja, vykdyti jos nurodymus. Nurodė, kad namuose yra visos sąlygos auginti vaikus, reikalingi baldai, kitas priemones nupirks socialinės darbuotojos patarimu. Mano, kad gali tinkamai auginti dukrą pati.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės reikalavimais nesutiko ir prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė priešieškinyje teigdama, jog situacija šeimoje yra pasikeitusi, to negrindžia jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovė nors ir gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau gydymo nebaigė, kadangi buvo pašalinta iš gydymo įstaigos. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant civilinę bylą (Nr. e2-224-225/2021) dėl motinos valdžios ribojimo, atsakovė teismo posėdžio metu pasižadėjo, jog sieks vaikui nustatyti tėvystę, tačiau apie tokį teismo procesą ieškovei iki šiol nėra žinoma, atsakovė aplaidžiai žiūri į savo vaiko poreikių tenkinimą ir teisę žinoti savo kilmę. Ieškovės vertinimu atsakovės nurodomos gyvenimo sąlygos pagerėjo tik dėl geresnės atsakovės sugyventinio finansinės padėties. Pati atsakovė ne kartą yra pripažinusi, kad turi polinkį dažnai keisti gyvenimo partnerius, šią aplinkybę įrodo pateikti Plungės socialinių paslaugų centro pagalbos planai, kuriuose nurodyta, kad atsakovė stengėsi kuo greičiau išvykti iš krizių centro, 2021 m. birželio 10 d. susiradusi sugyventinį išsikraustė, tačiau su juo išbuvo tik 21 dieną, 2021 m. liepos 1 d. vėl pasiprašė grįžti gyventi atgal. Pagyvenusi krizių centre, atsakovė 2021 m. liepos 22 d. parašė prašymą išsikelti iš krizių centro, nes vėl susirado naują draugą ir tada išvyko gyventi į Telšių r. sav. Pačios atsakovės finansinė padėtis nėra pagerėjusi, nes neturi nuolatinių pajamų, nėra registruota užimtumo tarnyboje. Atsakovės teiginiai deklaratyvūs, teigia, kad nori susigrąžinti tik dukrą E., o dėl kitų jos dviejų vaikų E. P. ir N. K. susigrąžinimo nepradėti jokie teismo procesai, nors vaikai taip pat auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Nurodė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2021 m. lapkričio 9 d. gautu raštu iš Plungės socialinių paslaugų centro buvo informuota, jog atsakovė vaikus lanko epizodiškai, t. y. vieną iš savaitgalių dienų ir ne visada, kad atvykusi atsakovė su vaikais bendrauja nuo 15 min. iki pusės valandos ir ne daugiau, vaikui išlaikymo visiškai neteikia. Pagal pateiktą informaciją atsakovės apsilankymai paviršutiniški (atsakovė nesidomi E. elgesio, ugdymo, sveikatos, užimtumo ir kt. klausimais), nebendradarbiauja su bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais. Apsilankymų metu atsakovė neskaito su dukra knygelių, nežaidžia, neužsiima piešimu ar kitomis vaiką dominančiomis veiklomis. Pateikta informacija, kad motinos ir vaiko ryšys šaltas ir nutolęs, taip pat nurodoma, kad atsakovė tik vieną kartą yra pasidomėjusi vaikų sveikata. Iš pateiktos informacijos ieškovei žinoma, kad vaikas pamatęs mamą džiaugiasi, kad atsakovė atveža įvairių dovanėlių, tačiau tos dovanėlės ne visada yra susijusios su vaiko amžiumi ar poreikiais. Pastebima, kad mergaitė po susitikimų su mama tampa suirzusi, darbuotojams tenka mažametę nukreipti į kitas veiklas. Pateikiama informacija, kad mergaitė bendruomeniniuose vaikų globos namuose jaučiasi gerai, turi tvirtą emocinį ryšį su broliu ir seserimi, su kuriais gyvena kartu.
Vadovaudamasi kasacinio teismo praktiką bylose dėl tėvų valdžios ribojimo, pagal kurią sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020), darė išvadą, kad atsakovės teiginiai apie pasikeitusią padėtį deklaratyvūs, pokyčiai nėra stabilūs ir juo neapima visų sričių, todėl atsakovės priešieškinį prašė atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad padėtis iš esmės nėra pasikeitusi. Atsakovė norą rūpintis dukra išreiškė tik tada, kai ieškovė kreipėsi dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, anksčiau tokių pageidavimų neturėjo, nors atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos. Pagal turimą informaciją atsakovė su vaiku bendrauja epizodiškai, bendravimai trumpi, atsakovė nemoka leisti laiko su vaiku, nesupranta ir negali identifikuoti dukros poreikių, neteikia vaikui išlaikymo, nepradėjo proceso dėl tėvystės vaikui nustatymo. Atstovės nuomone, atsakovės nurodomi pokyčiai yra trumpalaikiai, jau kartą dukra buvo grąžinta į šeimą, tačiau rūpintis dukra nesugebėjo, dėl ko atsakovės teiginiai apie norą rūpintis dukra yra tik pažadai, o nurodomi pokyčiai trumpalaikiai.
Atsiliepimas
Atsakovė, jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovė paaiškino, kad šiuo metu gyvena Telšiuose išnuomotame bute kartu su sutuoktiniu ir sūnumi, gimusiu 2021 m. vasario mėnesį. Nuomojame bute yra visi patogumai, baldai, butas šildomas kietu kuru. Atsakovė baigė mokymus ir ruošiasi įsidarbinti prekybos centre IKI. Nors nebaigė gydymosi nuo alkoholio programos, šiuo metu problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Kadangi yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba, gaunamų pajamų nepakanka vaikų išlaikymui. Gyvenant krizių centre, jai nebuvo leidžiama matytis su nepilnamete dukra E., kurį laiką jos pasimatymai buvo ribojami ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų, priekaištaujant, jog po jos apsilankymo dukra tampa suirzusi. Vaikus aplanko pagal galimybes, tačiau telefonu bendrauja nuolat, iš vyresniųjų vaikų sužino apie kiekvieno pasiekimus, sveikatą ir pan. Mano, kad pradėjus dirbti, finansinė padėtis pagerės iš esmės, galės tinkamai pasirūpinti ne tik jauniausiuoju sūnumi, bet ir dukra E. bei kitais vaikais. Dėl vaikų grąžinimo nesikreipė anksčiau, nes Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų buvo informuota, kad neturint pastovios gyvenamos vietos, vaikai nebus grąžinami. Gyvendama krizių centre, tokios galimybes neturėjo. Teismui priėmus palankų sprendimą dėl dukros E., kreipsis su ieškiniu ir dėl kitų vaikų grąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
konstatuoja ;
Motyvuojamoji dalis
ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.
Dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo
Byloje nustatyta, kad atsakovei R. G. 2021 m. sausio 18 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota motinos valdžia į dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovei laikinai motinos valdžia buvo apribota, nes ji nesirūpino nepilnametės dukros priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų dukros vystymuisi sudarymu. Sprendimu konstatuota, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jai trūksta socialinių bei tėvystės įgūdžių.
Ieškovė ieškinį reiškia, vadovaudamasi CK 183 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, jog ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Ieškovės vertinimu atsakovė ir toliau vaiku rūpinasi paviršutiniškai, epizodiškai ir aplaidžiai, vaiko tinkamai neišlaiko, nekeičia gyvenimo būdo iš esmės, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką, prašė nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą pakeisti į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią dukros E. atžvilgiu, atsakovė gyveno Plungės krizių centre, kur jai buvo teikiamos socialinės paslaugos, atsakovei 2021 m. birželio 10 d. palikus krizių centrą, teikiamos socialinės paslaugos, atsakovei grįžus į krizių centrą, ir toliau teikiamos apgyvendinimo ir socialinės priežiūros paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas.
Iš ieškinio turinio ir prie jo pateiktų priedų seka, kad ieškovė išvadą, jog būtina atsakovei laikiną motinos valdžios ribojimą keisti į neterminuot valdžios ribojimą, darė pagal gautą Telšių socialinių paslaugų centro 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriame nurodom, jog atsakovė nelankė kitų savo vaikų, neteikė jiems išlaikymo, su vaikais ryšį palaikė vaizdinėmis ryšio priemonėmis. ir Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateiktos informacijos pagrindu, jog atsakovė vaikus, gyvenančius įstaigoje, lanko vieną arba du kartus per mėnesį, kad vaikų gyvenimu bendruomeniniuose vaikų globos namuose domisi formaliai, paviršutiniškai, nesigilina į problemas. Taip pat 2021 m. liepos 13 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros metu pateikta išvada, jog atsakovė neįgyvendino reikalavimų, nesusirado gyvenamosios vietos, nepakeitė gyvenimo būdo, nedalyvauja vaiko auklėjime, ugdyme, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, bei Plungės socialinių paslaugų centro pagalbos plane Nr. PL-330 socialinis darbuotojo nuomone, jog atsakovė nesimoko iš savo klaidų, išvyko gyventi į Telšius pas draugą, kurio gerai nepažįsta, pažeidė krizių centro vidines tvarkos taisykles savavališkai pasišalindama. Aplinkybėmis, jog atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką,
Byloje nustatyta, kad atsakovės dukra E. bendruomeniniuose vaikų globos namuose su trumpa pertrauka, kai buvo apgyvendinta budinčio globėjo šeimoje, gyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio. Pagal Plungės socialinių paslaugų centro informaciją atsakovė lankė dukrą retai (vieną arba du kartus per mėnesį), nesidomėjo vaikų gyvenimu, tokius atsakovės veiksmus ieškovė vertino kaip nepakankamą rūpinimąsi vaiku. Kad apsilankymai bendruomeniniuose vaikų globos namuose nebuvo dažni, pripažįsta ir atsakovė, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad apsilankymų dažnumą lėmė ne tik atsakovės vengimas bendrauti su dukra, bet ir kitos aplinkybes. Atsakovė po teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota motinos valdžia, priėmimo 2021 m. vasario mėnesį pagimdė sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė mamos priežiūra ir globa, todėl sutiktina su atsakove, kad dėl šios priežasties ne visada, gyvendama kitame rajone, turėjo galimybę aplankyti vaikus (tame tarpe ir dukrą E.), gyvenančius bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Be to, atsakovės apsilankymų intensyvumui turėjo įtakos ir nepakankamai gera finansinė padėtis, augindama kūdikį atsakovė pragyvena tik iš gaunamos išmokos, kurios dydis 270,32 Eur. Teismo vertinimu nepakanka retkarčiais aplankyti dukrą ar paskambinti telefonu, atsakovė turi rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku nuolat, tačiau aplinkybės, jog atsakovė pagal galimybes stengiasi išsaugoti ryšį su dukra, ją lanko, bendrauja telefoniniais pokalbiais, įrodo atsakovės pastangas dalyvauti dukros gyvenime ir suinteresuotumą motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimą savo nepilnametei dukrai. Kad atsakovės pasimatymai yra padažnėję, konstatuota ir 2021 m. liepos 13 d. globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 9GVA-201, pažymint, jog paskutiniu metu mama dažniau stengiasi susimatyti, nors pasimatymai vėl tapo retesni atsakovei persikėlus gyventi į Telšių r. Akte konstatuota, kad mergaitė pasiilgsta mamos. Taip pat nurodoma, jog atsakovė, atvykdama pas dukrą atveža lauktuvių (užkandukų, smulkmenėlių), kurios nors ir ne visada atitinka vaikų poreikius
Pagal bylos duomenis atsakovė iki 2021 m. birželio 10 d. gyveno krizių centre, susiradusi sugyventinį išsikraustė, 2021 m. liepos 1 d. vėl pasiprašė grįžti gyventi atgal ir į krizių centrą grįžo. Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. liepos 1 d. pagalbos plane atsakovei buvo iškelti uždaviniai: stiprinti šeimos savarankišką funkcionavimą; gyvenant krizių centre, laikytis nustatytų taisyklių; tinkamai paskirstyti gaunamas pajamas; lankyti psichologo konsultacijas. .Atsakovei pateikus prašymą nutraukti socialinės priežiūros paslaugų teikimą 2021 m. liepos 22 d. dėl pasikeitusios šeimos gyvenamosios vietos, atvejo vadybos procesas buvo užbaigtas. Nuo 2021 m. liepos 30 d. atvejo vadybą taiko, socialines paslaugas (socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas) teikia Telšių socialinių paslaugų centras.
Byloje atsakovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovė į Telšių rajoną išvyko kartu su draugu, šiuo metu sutuoktiniu D. A., kurį laiką gyveno išnuomotame bute, es. (duomenys neskelbtini), Telšiai (2021 m. liepos 24 d. nuomos sutartis), o nuo 2021 m. spalio 15 d. atsakovės šeima gyvena 40,06 kv. m. ploto bute, es. (duomenys neskelbtini), Telšiai. Pagal Telšių socialinio paslaugų centro darbuotojų pateiktus duomenis abiejų butų gyvenamoji aplinka tvarkinga, palaikoma švara, bute yra visi reikalingiausi buities ir namų apyvokos daiktai (šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, 2021 m. lapkričio 24 d. informacija).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė nesinaudojo jai siūlytomis ir teiktomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti pakeisti jos gyvenimo būdą (pasišalino iš krizių centro, nebaigė priklausomybės nuo alkoholio programos), geriau išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Tokią nuomonę grindė socialinio darbuotojų išvada. Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. liepos 22 d. pagalbos plane Nr. PL-330 socialinis darbuotojas pateikė nuomonę, jog atsakovė nesimoko iš savo klaidų, išvyko gyventi į Telšius pas draugą, kurio gerai nepažįsta, pažeidė krizių centro vidines tvarkos taisykles savavališkai pasišalindama. Byloje nustačius, jog atsakovė susirado gyvenamą vietą, sukūrė šeimą, nėra pagrindo sutikti su socialinio darbuotojo nuomone, jog atsakovės išvykimas iš krizių centro vertintinas kaip neatsakingas atsakovės poelgis. Juolab, kad tame pačiame pagalbos plane pagal socialinės darbuotojos nuomonę fiksuota, jog atsakovė gali gyventi savarankiškai, atsakovė yra atsakinga už vaiką (2021 m. gimusį sūnų), patenkina vaiko poreikius, geba rūpintis buitimi, tačiau reikalinga atkreipti dėmesį į finansinį raštingumą.
Vaiko globos (rūpybos) peržiūros metu 2021 m. liepos 13 d. pateikta išvada, jog atsakovė neįgyvendino reikalavimų, nesusirado gyvenamosios vietos, nepakeitė gyvenimo būdo, kad gyvenant socialiniame būste, lankydavosi pašaliniai asmenys, dėl netinkamo elgesio, konfliktų daug kartų kviesta policija. Pirmiausia pažymėtina, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, todėl vaiko globos (rūpybos) peržiūros metu nurodytos aplinkybės apie atsakovės elgesį, gyvenant socialiniame būste, nėra reikšmingos, kadangi susijusios su laikotarpiu iki 2021 m. sausio 18 d. Plungės r. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota motinos valdžia, priėmimo, minimi įvykiai, kai atsakovė gyveno socialiniame bute, t. y. iki apsigyvenant krizių centre. Nustatytos aplinkybės, jog atsakovė nuo 2021 m. spalio 15 d. turi gyvenamą vietą leidžia daryti išvadą, kad atsakovė išvyko iš krizių centro, siekdama įgyvendinti reikalavimą susirasti gyvenamą vietą. Formalus krizių centro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nevertintinas kaip aplinkybė, įrodanti atsakovės nebendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, pagalbos nepriėmimą ir pan.
Telšių socialinių paslaugų centro 2021 m. lapkričio 24 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, kad teikiant atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas iki informacijos pateikimo dienos atsakovė su socialine darbuotoja bendradarbiavo, į namus įsileido, į skambučius atsakė, šeimoje alkoholio vartojimo atvejų pastebėta nebuvo, namus randa tvarkingus, maisto turi, vaikas (sūnus, gimęs 2021 m.) aprengtas švariais ir tvarkingais rūbeliais, reguliariai lankosi pas gydytojus. Kad atsakovė vartotų alkoholį gyvenimo Telšiuose laikotarpiu nepastebėta, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta socialinė darbuotoja, šiuo metu dirbanti su atsakovės šeima, liudytoja K. S. Liudytoja taip pat patvirtino atsakovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovė ruošiasi įsidarbinti IKI prekybos centre (tvarkomi dokumentai, atsakovė baigė mokymus). Ši pateikta informacija rodo, jog atsakovė keičia gyvenimo būdą, jos gyvenime vyksta teigiami pokyčiai, kuriems įtakos galimai turėjo ir teikiama socialinė pagalba.
Pripažintina, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojomis, pedagogais, domėdamasi dukros ugdymo procesu. Taip pat pripažintina, jog atsakovė neteikia dukrai E. teismo sprendimu priteisto išlaikymo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu, augindama 2021 m. gimusį sūnų, ieškovė galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš gaunamos išmokos neturi.
Sprendimas riboti tėvų valdžią neterminuotai priimamas kraštutiniu atveju, kai tėvai siūlomai pagalbai yra apatiški ir socialinio darbo galimybės, siekiant įgalinti šeimą, yra išnaudotos.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė pakeitė gyvenimo būdą. Nuo priklausomybės alkoholiui 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. birželio 28 d. gydėsi priklausomybės ligų VšĮ „Taikos kelias“ terapinėje bendruomenėje, nors gydymo ir nebaigė, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šiuo metu vėl vartotų alkoholį (kas ir buvo viena iš priežasčių laikinai apribojant motinos valdžią) nėra, sukūrė šeimą (išnyko atsitiktinių ir netinkamų partnerių problema, nėra duomenų apie tai, kad atsakovės sutuoktinis piktnaudžiautų alkoholiu), susirado gyvenamą vietą (gyvenamoji vieta įvertinta kaip tinkama vaikui lankytis ar gyventi), pradės dirbti, augina mažametį sūnų, dėl kurio priežiūros su šeima dirbantys socialiniai darbuotojai pastabų neturi, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir priima pagalbą, leidžia spręsti, kad situacija keičiasi ir yra tikimybė, jog atsakovė galėtų vykdyti savo kaip motinos pareigas ir dukros E. atžvilgiu, atsakovei ir toliau teikiant socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas,
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ypač akcentavo aplinkybę, jog atsakovė jokių realių aktyvių veiksmų neatliko, siekdama susigrąžinti dukrą, į teismą kreipėsi dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo kitu. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė realių veiksmų siekiant susigrąžinti dukrą ėmėsi tik tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, tačiau byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė nors ir pavėluotai vis tik ėmėsi aktyvių ir konkrečių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo dukrą E., kad atsakovė yra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą.
Tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra abejonių, jog tėvai negali (negalės) tinkamai rūpintis vaiku. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kai kurios aplinkybės dėl atsakovės valdžios apribojimo dukros atžvilgiu neišnyko, atsakovės bendravimas su globos namų darbuotojais išliko paviršutiniškas, atsakovė dukra rūpinasi nepakankamai (nesidomi jos ugdymu, pasiekimais, neidentifikuoja jos poreikių, nesikreipė dėl tėvystės nustatymo), tačiau atsakovė padarė pažangą keisdama gyvenimo būdą.
Pagal suformuotą teismų praktiką kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas).
Pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teigiami atsakovės elgesio pokyčiai vyko paskutiniu metu, dėl ko teismas negali daryti išvados, kad pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai. Tam, kad įsitikinti, jog atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę, atsakovės tikraisiais ketinimais, reikalingas ilgesnis laikas, nei yra praėjęs nuo laikino motinos valdžios apribojimo, todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.183 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad šeimai teikiamos pagalbos pagrindinis tikslas – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, sprendžia, jog tikslinga pratęsti laikiną motinos valdžios ribojimą, netaikant ieškovės prašomos griežčiausios tėvų valdžios apribojimo(CPK 376 straipsnis). Tokiu būdu atsakovei suteikiant galimybę įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, padėsiančius užtikinti pasiruošimą vaiko grįžimui į šeimą.
Dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo
Atsakovė priešieškiniu prašė panaikinti motinos valdžios apribojimą dukros E. P. atžvilgiu, panaikinti institucinę globą dukrai E. P., dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove.
CK3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, geriausių vaiko interesų apsaugos prioriteto principą, sprendžiant dėl CK 3.181 straipsnio 2 dalies taikymo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus.
Teismas pažymi, kad būtent atsakovė turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti dukrą, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovės elgesys pradėjo keistis – atsakovė sukūrė šeimą, susirado ir išsinuomojo būstą, ruošiasi įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės nereiškia, jog atsakovės požiūris į motinos pareigas ir sugebėjimas šias pareigas atlikti pasikeitė. Atsakovės elgesys įrodo, kad ji siekia keisti savo gyvenimo būdą, stebimi kai kurie teigiami pokyčiai atsakovės šeimoje, tačiau atsakovės pastangos nėra pakankamos, kad ji galėtų savarankiškai auginti du nepilnamečius vaikus. Kaip minėta, kai kurios aplinkybės, buvusios priimant sprendimą dėl laikino motinos valdžios ribojimo, neišnyko, negalima daryti išvados, kad pokyčiai yra stabilūs. Iš Telšių socialinių paslaugų centro 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudaryto pagalbos plano matyti, kad aktualūs išlieka tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo klausimai, blaivybės išlaikymas, būsto stabilumas, dokumentų išmokų gavimui pateikimas, dėl ko atsakovės priešieškinyje įvardyti pasikeitimai nėra pakankami, kad ji galėtų tinkamai auklėti dukrą. Be to, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų prima turi būti atsižvelgiama į jo interesus. Atsakovės dukra nuo 2019 m. spalio mėnesio gyvena atskirai nuo atsakovės, mergaitė su mama bendrauja noriai, tačiau vis labiau akcentuoja, kad jai geriausia gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pastebimas emociškai šaltas ir nutolęs motinos ir vaiko ryšys (Plungės socialinių paslaugų 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. lapkričio 9 d. informacija), todėl teismas pritaria ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai, kad mergaitės interesus šiuo metu labiau atitinka jos gyvenimas su globėju, kuris globoja dar du atsakovės vaikus, su kuriais E. sieja itin stiprūs emociniai ryšiai. Atsakovė, siekdama susigrąžinti dukrą, pirmiausia turėtų atkurti tarpusavio emocinį ryšį su dukra, konstruktyviai bendrauti su bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojais, imtis aktyvių veiksmų, įgyvendinant pagalbos plane numatytas priemones.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo atsakovės reikalavimą tenkinti, priešieškinis atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tačiau atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnis). Atmetus atsakovės priešieškinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.
Pratęsti laikiną atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią apribojimą nepilnametės dukros E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atsakovės R. G. priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.