- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-415-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46667-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- K. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. išteisintas dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. M. buvo kaltinamas pagal BK 286 straipsnį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., apie 16.00 val., atvežus jį tarnybiniu automobiliu ir vedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus skyriaus patalpas, esančias T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, asmenybei nustatyti bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (atsisakė pasitikrinti blaivumą), nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių reikalavimų įeiti į patalpas, rankomis įsirėmė į Operatyvaus valdymo skyriaus įėjimo duris ir nesileido įvedamas į vidų, standino rankas, o policijos pareigūnui panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir paguldžius jį ant žemės, jis, atlenkdamas savo galvą, sudavė vieną smūgį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei M. M. į kairįjį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, tokiu būdu pasipriešino uniformuotam, savo tarnybines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė K. Minko prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį išdirbti 20 val. per mėnesį, taip pat tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 16,79 Eur žalos už nukentėjusiosios gydymą atlyginimo. Taip pat prašoma atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją M. M..
3. Skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje konstatuotos išvados dėl tiesioginės tyčios išteisintojo K. M. veiksmuose nebuvimo, neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių, nes teismas, darydamas išvadas, neatsižvelgė į tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą bei nustatytas bylos aplinkybes, teikė pirmenybę išteisintojo gynybinei pozicijai bei nukentėjusiosios M. M. parodymams, nevertindamas surinktų duomenų visumos. Pasak prokurorės, K. M. veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai.
4. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skunde pažymima, jog smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015, 2K-435- 677/2016).
5. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, jog tarp pareigūnų ir išteisintojo vyko grumtynės, asmuo nepakluso pareigūnų reikalavimams, priešinosi smurtiniais veiksmais, kuriais buvo trukdoma pareigūnams atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pabrėžiama, jog išteisintasis K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis suprato, jog jį bandę sulaikyti asmenys yra policijos pareigūnai bei tai, kad jis nenorėjo būti sulaikytas.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. M. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. B. (M. B.) atitraukė K. M. rankas nuo durų ir įvedus į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, K. M. vėl ėmė standinti rankas ir ruošėsi smūgiuoti jos kolegai, tačiau jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir parvertė K. M. ant žemės, tuo metu pribėgo padėti kolegai uždėti antrankius. K. M. ėmė stotis ir kelti M. B., tuo metu ji savo kūno svoriu K. M. spaudė prie žemės, tačiau pastarasis bandė ją nuo savęs numesti ir iš savo galvos galinės dalies trenkė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą, atsirado patinimas ir kraujosruva.
7. Skunde teigiama, jog iš M. M. parodymų turinio matyti, kad teisiamojo posėdžio metu ji pateikia savo vertinimus apie smūgio sudavimo aplinkybes, o ne objektyvias įvykio aplinkybes, todėl šioje dalyje prašoma atlikti dalinį įrodymų tyrimą bei apklausti nukentėjusiąją M. M. apie įvykio aplinkybes.
8. Prokurorės vertinimu, išanalizavus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus M. M. bei M. B. parodymus, teisiamojo posėdžio metu duotus išteisintojo K. M. parodymus, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog įvedus K. M. į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, jis ėmė standinti rankas, ruošėsi smūgiuoti M. B., todėl M. B. panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir parvertė išteisintąjį ant žemės, tačiau net ir po to K. M. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams ir vengė antrankių uždėjimo, grumtynių metu tyčia sudavė smūgį galva pareigūnei į veidą lošdamasis atgal, tokias veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji M. M. kurį laiką negalėjo atlikti savo tarnybinių funkcijų, turėjo laikiną nedarbingumą.
9. Prokurorės teigimu, K. M. veiksmai atitinka aktyvaus pasipriešinimo, panaudojant fizinį smurtą, sąvoką. Bylos duomenys įrodo, kad K. M., turėdamas aiškų, konkretų tikslą išvengti sulaikymo, aktyviais ir intensyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, tyčia suduodamas smūgį galva nukentėjusiajai. Todėl daroma išvada, jog BK 286 straipsnio objektyvusis sudėties požymis – fizinio smurto panaudojimas prieš tarnybines pareigas einantį asmenį, šioje byloje teismo nenustatytas nepagrįstai, o aptariami veiksmai pagal jų pobūdį ir intensyvumą peržengia administracinei atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį.
10. Skunde nurodoma, kad išteisintasis K. M. veikė tyčia, nes suprato, kad tokiais veiksmais gali sužaloti asmenis, t. y. policijos pareigūnus, atliekančius tarnybines funkcijas, kurie buvo greta jo, bandydami jį sulaikyti ir uždėti jam antrankius, tačiau bet kokiomis priemonėmis siekdamas savo tikslo nebūti sulaikytam, tokiu savo elgesiu sudarė situaciją, kurioje vienam iš jį bandžiusių sulaikyti policijos pareigūnų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y., bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (policijos pareigūno skirtingo masto sveikatos sutrikdymams), tačiau tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir neindividualizavo. Tai, pasak prokurorės, reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu K. M. ir neturėjo tikslo smūgiuoti konkrečiam policijos pareigūnui, t. y. būtent nukentėjusiajai M. M., ir šiuo konkrečiu smūgiu ją sužaloti, jis neabejotinai suvokė, kad savo pasipriešinimo veiksmais gali sužaloti asmenis, kurie bandė jį sulaikyti bei uždėti antrankius, ir taip išvengti sulaikymo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o gynėja ir išteisintasis prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės K. Minko apeliacinis skundas atmetamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendį iš esmės grindė tik išteisintojo K. M. ir nukentėjusiosios M. M. duotais parodymais, tačiau nevertino ir neanalizavo įrodymų, neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių dėl to padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl K. M. išteisinimo pagal BK 286 straipsnį.
Dėl įrodymų vertinimo išteisinant K. M. pagal BK 286 straipsnio
14. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl K. M. išteisinimo pagal BK 286 straipsnį, vadovavosi ne tik paties K. M. ir nukentėjusiosios M. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tačiau rėmėsi byloje esančių įrodymų visetu – K. M., nukentėjusiosios M. M., liudytojo M. B. parodymais, vaizdo įrašais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuos išanalizavo bei aptarė pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus reikšmingus bylai išspręsti teisingai.
15. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, baudžiamajame įstatyme įtvirtinti du pasipriešinimo būdai: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi, pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435-677/2016).
16. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog BK 286 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).
17. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad tarp policijos pareigūnų ir išteisintojo K. M. vyko grumtynės, asmuo nepakluso pareigūno reikalavimams eiti į patalpas, priešinosi vedimui į patalpas, antrankių uždėjimui, muistėsi, siekdamas išsilaisvinti (t. 1, b. l. 42-44). Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausiami išteisintasis K. M., nukentėjusioji M. M. ir liudytojas M. B. (policijos pareigūnas, dirbęs kartu su nukentėjusiąja M. M.; t. 1, b. l. 142-145). Taigi, ginčo dėl įvykusių grumtynių ir to, kad policijos pareigūnei M. M. į veidą buvo suduotas smūgis, K. M. lošiantis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Nors prokurorės teigimu, tokie K. M. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, teisėjų kolegija su tokiu aplinkybių vertinimu šioje baudžiamojoje byloje, nesutinka.
18. Iš baudžiamosios bylos duomenų, matyti, jog K. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, kuomet jis gulėjo ant žemės, nematė kas buvo už jo, jis muistėsi ir norėjo ištrūkti, gal netyčia ir užkabino pareigūnę, bet specialiai jai netrenkė (t. 1, b. l. 143). Kaip liudytojas apklaustas M. B. parodė, kad K. M., būdamas prispaustas prie žemės, pasikėlė ir atlošė savo galvą, labai greitai sujudėjo. Jis buvo kojos keliu prispaudęs K. M., kai pribėgo kita tyrėja, kuri padėjo ištraukti išteisintojo dešinę ranką. Jo porininkė (M. M.) buvo jam už nugaros, jis nepastebėjo, kaip asmuo užgavo jo porininkę, išteisintasis atlošė savo galvą, bet jis tiesiogiai nematė, kaip buvo suduotas smūgis. Teismui aiškinantis M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 29-31), jog pastarasis matė, kaip buvo suduotas smūgis jo porininkei, liudytojas patvirtino, kad jis nepastebėjo, kaip buvo suduotas smūgis, ir negali pasakyti, ar išteisintasis taip pasielgė tyčia taikydamasis į pareigūnę ar ne, asmuo bandė išsilaisvinti (t. 1, b. l. 145). Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji M. M. patvirtino, jog K. M. priešinosi policijos pareigūnams, kad tuo metu, kai K. M. gulėjo ant žemės, ji buvo už jo nugaros ir bandė padėti kitai kolegei uždėti antrankius; joms bandant atplėšti jo dešinę ranką, jis savo kūnu ėmė ją kelti į viršų atlošdamas galvą ir galimai netyčia sudavė smūgį jai į skruostą (t. 1, b. l. 144). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. M. padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 36-37). Taip pat nustatyta, jog išteisintasis turi klausos negalią ir negirdėjo pareigūnų prašomų atlikti veiksmų. Taigi tokios aplinkybės, kuomet patys tiesiogiai K. M. sulaikyme dalyvavę pareigūnai, nepatvirtina to, jog pastarasis būtų tyčia trenkęs pareigūnei ar norėjęs jai trenkti, jog tai buvo tik vienintelis smūgis atlošiant galvą ir pareigūnams bandant ištraukti išteisintojo rankas už nugaros bei uždėti jam antrankius, patvirtina, kad išteisintojo K. M. smūgio sudavimas pareigūnei galva buvo vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio, bet ne sąmoningo ir tikslingo siekio sužaloti nukentėjusiąją M. M.. Nenustačius K. M. veikoje subjektyviosios pusės (tiesioginės tyčios) nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėties.
19. Įvertindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai K. M. išteisino nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir pagrįstai dėl galimo pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo perdavė bylą įgaliotai policijos institucijai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
20. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 64 Eur už K. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
21. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, bei gavus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatoriaus pateiktą informaciją dėl gynėjo parinkimo, išteisintajam K. M. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paskirta gynėja advokatė A. Grinevič (t. 2, b. l. 27). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad gynėjo dalyvavimas procese pagal įstatymą buvo būtinas nepriklausomai nuo K. M. valios, daro išvadą, jog būtų neteisinga iš jo priteisti prašomas išlaidas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.