Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam D. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, specialistei psichologei Nijolei Janonytei ir specialistui gydytojui psichiatrui Audriui Starkauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2014 m. kovo 2 d., apie 2 val. 20 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „IKI“, esančios Bažnyčios g. 16, Šakiuose, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodamas žmonių tarpusavio elgesio taisykles, elgėsi įžūliai, kabinėjosi prie V. P., tai yra, liepė jam dingti iš automobilių stovėjimo aikštelės, bandė rankomis suduoti kelis smūgius į įvairias kūno vietas, o vėliau keletą kartų spyrė koja į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. J., dureles bei galinį žibintą, bei kumščiu smogė į automobilio galinį lango stiklą ir išdaužė jį, taip padarydamas R. J. 1311,64 Eur (4528,82 Lt) turtinę žalą, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį (I).

Be to, kaltinamasis D. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, tai yra, 2014 m. lapkričio 1 d. apie 3 val., Šakiuose, V. Kudirkos g. 61/ Vasario 16-osios g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, be jokios priežasties, sudavė vieną smūgį galva P. J. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas ir sumušimus nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. J. sveikatą (II).

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai (I ir II) ir parodė, kad:

pirmas įvykis buvo 2014 m. pavasarį, apie 2 val. nakties. Išėjo su draugais P. E. ir T. B. į „Iki“ parduotuvės aikštelę ir pamatė automobilyje savo klasiokę ir ėjo pabelsti į langą, bet išlipo vaikinas, kuris pasakė, kas jis „lopas“. Apsižodžiavo, ėjo link jo ir susimušė. Jie norėjo išvažiuoti iš aikštelės, tada jis daužė mašiną. Koja smūgiavo į mašinos galą, išmušė galinį žibintą ir galinį stiklą. Buvo išgėręs (I);

2014 m. rudenį, apie 3 val. nakties, su draugu M. B. išėjo iš kavinės ir pamatė mašinoje sėdintį P. J.. Priėjo prie jo pasikalbėti ir pasivadino išlipti į lauką. Paklausė, ar atsimena, ką jis yra prikalbėjęs apie jį, jis atsakė ne ir pats nesuvokė, kaip smogė jam. Tik po to smūgio suprato, kas įvyko ir iškart atsiprašė. Iš galvos smūgiavo į veidą. Matė, kad kraujas bėga. Buvo blaivus (II).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. J. parodė, kad kaltinamasis D. B. priėjęs prie mašinos pabarškino į langą, tada jis išlipo, nes D. B. pažinojo iš matymo. Kaltinamasis iš karto smogė į veidą, o po to tik pradėjo kalbėti kažką. Smūgis buvo stiprus, nes iš galvos trenkė ir lūžo nosis. Medikai nustatė nosies lūžį, po dviejų savaičių kreipėsi į privatų chirurgijos centrą, jam operavo nosies pertvarą. Po operacijos nosis liko kreiva, jam iki šiol sunku kvėpuoti, reikės dar vienos operacijos. Jis yra dirbantis, verslininkas, apie du mėnesius negalėjo normaliai dirbti, sunkiai kelti. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis R. J. prašė leisti jam nedalyvauti teismo posėdžiuose, kadangi jam draudimas atlygino turtinę žalą, jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas gydytojas psichiatras A. Starkauskas paaiškino, kad kaltinamąjį D. B. konsultavo du kartus, t. y. gegužės 15 d. ir 25 d. Per dvi konsultacijas galima daryti tik prielaidas, kad iš tikrųjų jis nėra pilnai subrendęs, skundėsi, kad nuo vaikystės yra problemos su dirglumu, su emocijų valdymu, sunkiai toleruoja emocinius stresus, todėl reikėtų ilgesnio tyrimo. Šiuo metu gydymas nebaigtas, jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, tai yra pernelyg aktyvi reakcija į bet kokį stresą. Tai yra ne liga, bet tiesiog depresinė būsena. Mano, kad teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė psichologė N. Janonytė paaiškino, kad ji teikė išvadą emocinės būklės vertinimui bei intelektinių gebėjimų, galių ir sunkumų nustatymui, kadangi D. B. kreipėsi pas gydytoją - psichiatrą, vėliau paaiškėjo, kad jis buvo padaręs nusikalstamą veiką. Keliama prielaida, kad pagal socialinę brandą jis prilygsta nepilnamečiui, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri. Gydytojo - psichiatro pažymoje buvo teigiama, kad paskutiniu metu jautė didelį nerimą ir baimę, buvo sunku susikaupti, vartoja medikamentus dėl adaptacijos sutrikimo, ryškių sveikatos sutrikimų nėra. Po pokalbio su tiriamuoju ir surinkus medžiagą, ji išsiaiškino, kad tėvai išsituokę, mama išvykusi dirbti į užsienį, ugdymosi rezultatai pagal gautus pažymius buvo netolygūs, motyvacija silpna, dažnai nelankė pamokų, jas lankė nereguliariai, buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, su juo bendravo mokyklos specialistai, klasės renginiuose nedalyvavo, būrelių nelankė, su bendraklasiais nebendravo. Pats D. B. teigė, kad mokytis nesisekė, pamokos buvo per sunkios, mokykla neteikė džiaugsmo, todėl kelis kartus keitė mokyklas. Šiuo metu nėra patenkintas santykiais šeimoje. Su tiriamuoju ji atliko testus ir rado žemus bendruosius protinius gebėjimus. Su tokiais protiniais gebėjimais jis turėjo mokytis ne pagal bendrojo lavinimo programą. Tiriant asmenybę, nustatytas psichosteninis tipas, daug bruožų būdingų nepastoviam asmenybės tipui, nėra susiformavusi tvirta asmenybė, nebrandi, stokojanti lankstumo ir paslankumo, padidėjęs jautrumas ir pažeidžiamumas, sunkiai ištveria emocinę įtampą, trūksta pasitikėjimo savimi, jaučiasi menkesnis už kitus, pateikia mažai efektyvių problemoms spręsti būdų. Jaučiasi nepritapęs ir neprisitaikantis, lengvai sugniuždomas, lengvai sutrikdomas, gali lengvai pasiduoti aplinkinių nuomonei, stengdamasis jiems įtikti. Socialinėje aplinkoje yra nebrandus jo atsakomybės jausmas. Šiuo metu yra būdinga vidinė įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, depresinio pobūdžio išgyvenimai. Konsultacijos metu vaikinas bendravo ir bendradarbiavo. Tuo metu buvo akivaizdžiai prislėgtas, užsisklendęs, sunkiai pagrindė savo nuomonę. Remdamasi mokyklų gautomis charakteristikomis, asmens sveikatos istorija ir atlikus psichologinį vertinimą bei įvertinus dabartinę būklę, specialistė daranti prielaidą, kad D. B. yra socialiai nesubrendęs. Tai rodo žemas intelektas, nesėkmės mokantis ir adaptuojantis mokykloje, prastas pažangumas, dažnas mokyklų kaitaliojimas, negebėjimas adekvačiai įvertinti aplinkybių ir priimti apgalvotus sprendimus, nuolatinė nuotaikų kaita, savikontrolės įgūdžių stoka, noras pasirodyti prieš kitus ir kiti dalykai. Tai būdinga nepilnamečiui. Emocinius sutrikimus galėjo lemti žemas intelektas, keliami pernelyg dideli reikalavimai, neatitinkantys jo gebėjimų ir realiai įmanomo pasiekimų lygio, saugumo stoka ir nepakankamai išlavinti socialiniai ir savireguliacijos įgūdžiai, pažeisti tarpusavio santykiai su aplinkiniais. Tai būtų nepritapimas mokyklos bendruomenėje, bendraamžių grupės atmetimas. Nepalankiai situacijai užsitęsus įgyjama daug neigiamos patirties, atsiranda mokymosi motyvacijos stoka, formuojasi neadekvatus, pernelyg žemas savo veiklos ir savęs bei savo galimybių vertinimas. Ankstesnė neadekvati tėvų priežiūra ir kontrolė, vėliau tėvų skyrybos, mamos išvykimas dirbti į užsienį. Visa tai turėjo atsiliepti mokymuisi, kasdieniniam bendravimui su bendraamžiais, suaugusiais.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo P. J. parodymų, kaltinamojo D. B. kaltę įrodo: apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 3-12), iš kurio matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinės durelės įlenktos, išdaužtas galinis langas ir dešinės pusės galinis žibintas; protokolas – pareiškimas (t.1, b.l. 13), iš kurio matyti, kad 2014-03-02 apie 02 val. nukentėjusysis R. J. atvyko į Šakius jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie „IKI“ parduotuvės esančioje aikštelėje, tada prie jo automobilio priėjo keturi jaunuoliai ir liepė išvažiuoti iš aikštelės, pradėjo kabinėtis, o paskui spardyti automobilį, išdaužė galinį automobilio stiklą ir dešinės pusės galinį žibintą; transporto priemonių draudimo liudijimas (t. 1, b.l. 25), iš kurio matyti, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas draudimo bendrovėje Ergo Insurance Se, veikiančiame per Lietuvos filialą; mokėjimo nurodymas (t. 1, b.l. 33), iš kurio matyti, kad draudimo bendrovė Ergo Insurance Se, veikiantis per Lietuvos filialą atlygino nukentėjusiajam R. J. padarytą turtinę žalą; susitarimas dėl žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 37), iš kurio matyti, kad draudimo bendrovė Ergo Insurance Se, veikiantis per Lietuvos filialą ir kaltinamasis D. B. susitarė dėl žalos atlyginimo; asmens blaivumo testas (t. 1, b.l. 46), iš kurio matyti, kad kaltinamajam D. B. 2014-03-02 02 val. 51 min. nustatytas 1,43 promilės girtumo laipsnis; Šakių rajono apylinkės teismo nutartis (t. 1, b.l. 70), iš kurios matyti, kad 2014-06-30 teismas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo D. B. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-0094-14, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; protokolas - pareiškimas (t. 2, b.l. 17), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis pranešė apie tai, kad 2014-11-01 apie 3 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Šakiuose, V. Kudirkos g. 61 / Vasario 16-osios g. 1, D. B. sudavė vieną smūgį galva į nosį; specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 21), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam P. J. padaryta poodinės kraujosruvos ir sumušimai nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, galva ir pan., 5-7 paros iki tyrimo. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, būdu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 2, b.l. 21).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. B. veika (I) pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi kaltinamasis D. B. pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2014 m. kovo 2 d., apie 2 val. 20 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „IKI“, esančios Bažnyčios g. 16, Šakiuose, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodamas žmonių tarpusavio elgesio taisykles, elgėsi įžūliai, kabinėjosi prie V. P., tai yra, liepė jam dingti iš automobilių stovėjimo aikštelės, bandė rankomis suduoti kelis smūgius į įvairias kūno vietas, o vėliau keletą kartų spyrė koja į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. J., dureles bei galinį žibintą, bei kumščiu smogė į automobilio galinį lango stiklą ir išdaužė jį, taip padarydamas R. J. 1311,64 Eur (4528,82 Lt) turtinę žalą.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. B. veika (II) pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi kaltinamasis D. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, tai yra, 2014 m. lapkričio 1 d. apie 3 val., Šakiuose, V. Kudirkos g. 61/ Vasario 16-osios g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, be jokios priežasties, sudavė vieną smūgį galva P. J. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas ir sumušimus nosyje, akių vokuose, nosies kaulų lūžimą. Šioje situacijoje kaltinamojo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti ir pagal BK 284 str. 1 d., tačiau toks kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateiktas, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nebuvo įspėtas apie galimą jo padėties pasunkinimą papildomai kvalifikuojant jo veiką kaip idealiąją sutaptį pagal kitą BK straipsnį, todėl kvalifikacija nekeistina.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (I ir II) ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (I) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. B., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00094-14 (t. 1, b.l. 72-75), nepraėjus vieneriems metams padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl ankstesnis sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir turi būti sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos BK 81 str. 1 d. įtvirtinta, kad kodekso XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Kaltinamasis D. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (I) padarė 2014-03-02, t.y. praėjus vos dviem savaitėms po 18 metų sukakties; nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (II) padarė 2014-11-03. Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis D. B. padarė būdamas 18 metų amžiaus, tačiau dar nebuvo suėję 21 metai. Kaltinamasis D. B. niekur nedirba, išlaikomas artimųjų, mokosi mokykloje, keletą kartų keitė mokyklas, tėvai išsiskyrę, motina gyvena ir dirba užsienyje, todėl kaltinamasis D. B. gyvena su močiute, iš specialistų paaiškinimų nustatyta, jog jaučia didelį nerimą ir baimę, sunku susikaupti, vartoja vaistus nuo psichologinių ir emocinių sutrikimų. UAB „Šakių psichikos sveikatos centro“ 2015-05-25 psichologinio vertinimo/konsultavimo išvadoje nuodyta, jog kaltinamasis D. B. yra socialiai nesubrendęs (žemas intelektas, nesėkmės mokantis ir adaptuojantis mokykloje (prastas pažangumas, dažnas mokyklų kaitaliojimas), negalėjimas adekvačiai įvertinti aplinkybių ir priimti apgalvotus sprendimus, nuolatinė nuotaikų kaita, savikontrolės įgūdžių stoka, noras pasirodyti prieš kitus) ir prilygsta nepilnamečiui; emocinius kaltinamojo D. B. sutrikimus galėjo lemti labai žemas intelektas, keliami pernelyg dideli reikalavimai, neatitinkantys jo gebėjimų ir realiai įmanomo pasiekimų lygio, saugumo stoka, nepakankamai išlavinti socialiniai ir savireguliaciniai įgūdžiai, pažeisti tarpusavio santykiai su aplinkiniais, ankstesnė neadekvati tėvų priežiūra ir kontrolė (t. 2, b.l. 160). Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu specialistų gydytojo psichiatro A. Starkausko ir psichologės N. Janonytės paaiškinimus, kaltinamojo D. B. psichologinį vertinimą/konsultavimą (t. 2, b.l. 160), charakteristikas (t. 1, b.l. 63, t. 2, b.l. 67), teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. B. nusikaltimų padarymo metu pagal savo socialinę brandą prilygintinas nepilnamečiui.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (Lietuvos Respublikos BK 81 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (LAT 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuostatų taikymas yra teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Taigi net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (LAT 2011-05-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2011).

Kaltinamasis D. B. padarė du nesunkius nusikaltimus; pirmą nusikaltimą (viešosios tvarkos pažeidimas) įvykdė 2014-03-02, 2014-06-30 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jam buvo išaiškintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pasekmės, antrą nusikaltimą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) padarė 2014-11-01, tai yra praėjus keturiems mėnesiams po teismo nutarties. Šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės, todėl tai neleidžia daryti išvados, kad D. B. nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis D. B. atsiprašė nukentėjusiųjų asmenų R. J. ir P. J., atlygino patirtą turtinę žalą ir įsipareigojo P. J. atlyginti neatlygintą turtinę žalą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Ta aplinkybė, kad jis būdamas padaręs nusikalstamą veiką (I), dėl kurios 2014-06-18 prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., kurį 2014-06-30 patvirtino Šakių rajono apylinkės teismas, praėjus vos keturiems mėnesiams vėl padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs, todėl teismas neturi pagrindo daryti ir kitos išvadą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. B. teismas visų pirma atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 91 str., tai yra į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala, kuri iš dalies atlyginta; taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadijas – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties; į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pilnametis, tačiau pagal savo socialinę brandą prilygintinas nepilnamečiui, mokosi mokykloje, jam teikiama psichologinė pagalba, kaltinamasis turi ne tik mokymosi sunkumų, bet ir psichologinių problemų, administracine tvarka baustas; į tai, kad bylos duomenimis yra charakterizuojamas neigiamai, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (I ir II) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (I). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam D. B. už Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. numatytą nusikalstamą veiką (I) skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (I) skirtina 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 85 str. kaltinamajam D. B. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 50 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nurodant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant po 20 val. per mėnesį, o paskutinį mėnesį – 10 val.

Nukentėjusysis R. J. civilinio ieškinio nereiškia.

Draudimo bendrovė Ergo Insurance Se Lietuvos filialas pareiškė 1311,64 Eur (4528,82 Lt) civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti (t. 1, b.l. 24), kurią kaltinamasis D. B. atlygino visiškai (t. 2, b.l. 163).

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė duomenis, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už P. J. gydymą yra 39,35 Eur (135,87 Lt), kurią kaltinamasis D. B. visiškai atlyginimo (t. 2, b.l. 23-24).

Nukentėjusysis P. J. pareiškė civilinį ieškinį 668,84 Eur turtinei ir 2900 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 35). Kaltinamasis D. B. atlygino P. J. 650 Eur turtinę žalą ir įsipareigojo atlyginti likusią 18,84 Eur neatlygintą turtinės žalos sumą (t. 2, b.l. 135, 161-162), todėl nukentėjusiajam P. J. priteistina neatlyginta 18,84 Eur patirta turtinė žala iš kaltinamojo D. B..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis D. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam P. J.. Dėl kaltinamojo D. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis P. J. laikinai neteko darbingumo, patyrė fizinį skausmą, jam buvo atlikta nosies kaulų operacija, kadangi jis negali laisvai kvėpuoti, bus atliekama dar viena nosies operacija, jis patyrė ir vis dar jaučia didelius nepatogumus ir liekamąsias pasekmes dėl sutrikdytos sveikatos. Atsižvelgdamas į tyčinius kaltinamojo D. B. veiksmus, jo turtinę padėtį – mokosi, išlaikomas artimųjų, nedirba, turto neturi, atlygino nukentėjusiajam P. J. 650 Eur turtinę žalą ir įsipareigojo atlyginti likusią neatlygintą 18,84 Eur turtinės žalos dalį, nukentėjusiajam P. J. draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 173,77 Eur (600 Lt) draudimo išmoką dėl sveikatos sutrikdymo, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir patirtus išgyvenimus, laikiną darbingumo netekimą, liekamąsias sveikatos sutrikdymo pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam P. J. priteistina 1500 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo D. B..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 85 str. paskirti D. B. auklėjamojo poveikio priemonę – 50 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nurodant paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant po 20 val. per mėnesį, o paskutinį mėnesį – 10 val.

Nukentėjusiojo P. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18,84 Eur (aštuoniolika eurų 84 centus) nukentėjusiajam P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) neatlygintos turtinės žalos.

Priteisti iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.