Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-405-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
2A-405-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00568-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
L. B., J. B.
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-405-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00568-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 77.6.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASnUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-237/2014 pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštą ieškinį atsakovams L. B. ir J. B., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio rūpintojo skyrimo, išlaikymo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti motinos valdžią L. B. ir tėvo valdžią J. B. jų dukters B. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti B. B. nuolatinę rūpybą, jos nuolatiniu rūpintoju skirti Raseinių vaikų globos namų administraciją, nustatyti B. B. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoju ir priteisti iš L. B. ir J. B. išlaikymą nepilnametei dukrai B. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iš kiekvieno jų iki dukters pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti globėjui (rūpintojui). Nurodė, kad atsakovų šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą pirmą kartą buvo įrašyta 1998 metais dėl girtavimo, santuoka tarp atsakovų nutraukta, B. po skyrybų liko gyventi pas motiną. Tėvai nesutarė dėl vaikų auklėjimo, išlaikymo, nuolat konfliktavo, vienas kitą skundė Vaiko teisių apsaugos skyriui. 2006-12-06 atsakovų šeima antrą kartą buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai nustatytas socialinių paslaugų poreikis, teikiamos socialinės paslaugos. Teigė, kad vaikų ugdymu, mokymosi pasiekimais nesidomėjo nei tėvas, nei motina. 2012 m. sausio mėnesio viduryje L. B. išvyko į Angliją, palikusi nepilnametes dukras B. ir E. sugyventiniui K. L., kuris nesirūpino dukterų švara, sveikata. Atsakovai keletą kartų buvo bausti administracine tvarka, šiuo metu turi galiojančių nuobaudų. B. B. taip pat buvo bausta administracine tvarka, nes į gydymo įstaigą paryčiais buvo pristatyta neblaivi. Motina pripažino, kad jai sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su dukra. L. B. 2013-03-21 su dukra E. išvažiavo į užsienį, nepaliko jokiu lėšų B. išlaikymui, apie savo išvykimą neinformavo dukters tėvo J. B.. B. buvo palikta svetimam žmogui, tik išaiškinus administracinę atsakomybę už tėvų valdžios neįgyvendinimą, J. B. sutiko pasirūpinti dukra. B. gyvendama pas tėtį nuolat konfliktavo, pykosi su seneliais, teta, norėjo laisvės, susitikinėti su draugais, nevengė išgerti. Taip pat nurodė, kad mergaitė yra socializacijos centre, tėvai jos nelanko, motina paskambinusi dukteriai ją tik išbalansuoja savo pažadais, bet nieko nedaro dukters labui, yra žadėjusi ją pasiimti kartu, bet nepasiima, tėvas bendrauja su dukra per savo seserį, atsisakė ją priimti atostogoms iš centro. Ieškovo manymu, atsakovai nesuvokė tėvų pareigos, elgėsi lengvabūdiškai, nevykdė įstatymuose įtvirtintų pareigų.

Atsiliepimas

Atsakovas J. B. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad jų dukters B. problematiškas elgesys atsirado nuo 14 metų, ji neklausė tėvų, konfliktuodavo su visais. Po tėvų skyrybų duktė gyveno su mama. Teigė, kad jis neatsisako prižiūrėti dukterį ir ją paimti iš socializacijos centro, o atostogų jos nepasiėmė dėl to, kad norėjo, jog ji ten apsiprastų. Tėvas nurodė bendraujantis su mergaite telefonu, nuvežė jai daiktus, mergaitės mama žadėjo ją išsivežti pas save į užsienį, jos kalbasi telefonu. Mergaitė gyveno pas jį motinai išvykus į užsienį, jis ja rūpinosi ir išlaikė. Nurodė, kad pats užaugino kitus du vaikus.

Atsakovė L. B. parengiamajame posėdyje pareiškė, kad ieškinio nepripažįsta, nori išsivežti dukterį kartu, nurodė, kad su dukterimi bendrauja.

Trečiasis asmuo Raseinių vaikų globos namai su ieškiniu sutiko, taip pat sutiko būti mergaitės rūpintoju, sutiko, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta globos namuose.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad L. B. konfliktiško būdo asmenybė, su ja teikiant paslaugas jų darbuotojai buvo sunku bendrauti, ji ne visada norėjo girdėti išsakomas problemas, nenorėjo pagalbos, tačiau motinai rūpėjo dukterų problemos, priimdavo sprendimus pagal savo supratimą ir galimybes. Vaikų tėvas J. B. mažiau dėmesio skyrė savo vaikams, nors vyresniųjų M. ir S. gyvenamoji vieta 2006 m. teismo sprendimu buvo nustatyta pas jį, vaikai didesnę laiko dalį praleisdavo pas jo seserį, savo tetą R. Š.. B. liko gyventi su motina L. B. ir jos išlaikymu tėvas nesirūpino. J. B. raginamas VTAS pasižadėjo rūpintis dukra B. kai motina išvyko į užsienį. Duktė nepakluso tetos, senelių ir tėvo prašymams ir reikalavimams tinkamai elgtis. 2013-04-05 tėvas kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo dukrai B.. Mergaitės elgesys menkai kito, dėl nesikeičiančio B. B. elgesio, 2013 m. gegužės mėn. 24 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi su prašymu į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisiją, skirti jai vidutinės priežiūros priemonę – apgyvendinimą stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centre, kur šiuo metu ji ir gyvena. Nurodė, kad L. B. augina dar vieną jaunesnę dukrą E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu VTAS neprašo taikyti tėvų valdžios apribojimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad L. B. gali įgyvendinti savo kaip motinos teises ir vykdyti pareigas pagal savo supratimo lygį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos ir šalių pasisakymų nenustatyta, jog atsakovai vaiko atžvilgiu vartojo smurtą, žiauriai su juo elgėsi, darė dukrai žalingą įtaką, piktnaudžiavo tėvų valdžia ar visiškai nesirūpino vaiku. Priešingai, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad atsakovai iš esmės bendrauja su nepilnamete dukra ir ja rūpinasi. Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, ten ji nuvyko nuo 2013-06-12 ir apgyvendinta vienerių metų laikotarpiui. Teismas nustatė, kad atsakovė L. B. skambina savo dukrai kas savaitę, kartą aplankė, duoda pinigų, atsakovas J. B. su savo seserimi skambina dukrai į socializacijos centrą, aplanko mergaitę. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. B. augina dar vieną jaunesnę dukrą, kurios atžvilgiu ieškovas neprašė taikyti tėvų valdžios apribojimo, atsakovas J. B. yra užauginęs kitus du jų vaikus, o tai rodo, kad atsakovai gali įgyvendinti savo kaip tėvų teises ir vykdyti pareigas pagal savo supratimo lygį. Be to, nurodė, kad B. B. metų laikotarpiui yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, kur jai teikiama reikalinga psichologinė pagalba, apibrėžtos elgesio taisyklės ir užtikrinta, kad mergaitė tų taisyklių laikytųsi, abu tėvai bendrauja su mergaite, neatsisakė ją priimti ir ja toliau rūpintis, kaip tą darė daugiau nei šešiolika metų. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų daromą neigiamą ar žalingą įtaką vaikui ar yra kitos įstatyme numatytos sąlygos dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovai ieško ryšių su dukra, ja rūpinasi, išlaiko pagal savo supratimą ir galimybes, todėl tuo pačiu atmetė ne tik ieškovo reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, bet ir kitus ieškinio reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo esmė

Ieškovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2013-03-21 motina išvyko į užsienį su savimi išsiveždama mažametę dukterį E. L., tačiau dukterį B. B., turinčią rimtų elgesio, psichologinių problemų (mergaitė bandė nusižudyti išgėrusi didelę vaistų ir alkoholio dozę, nuolat konfliktuodavo su bendraamžiais, nevengė alkoholinių gėrimų, valkatavo) paliko be priežiūros bei pragyvenimo šaltinio. Motina apie savo išvykimą neinformavo nei Skyriaus specialistų, nei socialinio darbuotojo, nei dukters tėvo, gyvenančio tame pačiame mieste.Taip pat nurodo, kad L. B. ir iki išvykimo į užsienį nesirūpino dukters sveikata, emocine, psichologine jos būkle, elgesio korekcija, laisvalaikio praleidimu. Motina ne kartą buvo raginta spręsti dukters konfliktiško elgesio su bendraamžiais, pedagogais problemas, užregistruoti dukterį specialistų konsultacijoms, tačiau Skyriui motiną su dukra užregistravus psichologo konsultacijoms į jas nenuvykdavo, B. B. pas medikus atvykdavo nelydima suaugusiųjų (tėvo ar motinos), todėl darytina išvada, kad tėvai visiškai nesirūpino dukters sveikatos priežiūra, jos psichologine, emocine būkle. Motina geranoriškai neteikė dukrai materialinio išlaikymo net Skyriui kreipusis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. B. augo socialiai apleistoje aplinkoje, jai trūko auklėjimo bei priežiūros. Tiek motinos, tiek tėvo ydingas gyvenimo būdas lėmė, kad jų dukrai buvo skirta vidutinė priežiūros priemonė. Apelianto manymu, tai, kad L. B. atvyko tik į pirmąjį teismo posėdį ir nepateikė jokių įrodymų apie turimą darbą, gyvenamąjį būstą užsienyje, rodo, kad motina, nesidomėdama nagrinėjama byla, yra visiškai abejinga savo dukrai B. B.. Motina dukrą vaikų socializacijos centre aplankė tik kartą, nors Skyriaus turimais duomenimis, ji buvo grįžusi iš užsienio ir į sekantį teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, dukters taip pat neaplankė. Taip pat nurodo, kad motina epizodiškai su dukra susisiekia telefonu, tačiau su dukters B. ugdymo įstaigos administracija nebendradarbiauja, nesidomi dukters elgesio korekcija, tik reiškia personalui nuolatines pastabas dėl išskirtinių sąlygų jos dukrai sudarymo. Mano, kad kelių piniginių perlaidų bei dovanų atsiuntimas dukrai į socializacijos centrą nelaikytinas pastoviu periodinių išmokų dukters išlaikymui teikimu, o vienkartinis apsilankymas Socializacijos centre negali būti vertinamas kaip ryšių su dukra palaikymas.Mano, kad teismas nevertino vaikų socializacijos centro pateiktos informacijos, kad dukra po pokalbių su motina telefonu tampa sunkiai valdoma, pokalbiai su motina daro vaikui tiesioginę neigiamą įtaką. Motina netęsi savo pažadų dukrai, dėl šių priežasčių B. baiminasi dėl savo ateities pasibaigus vidutinei priežiūros priemonei.Dėl tėvo valdžios apribojimo apeliantas nurodo, kad motinai išvykus ir palikus B. B., tėvasnesutiko rūpintis dukra ir ją išlaikyti, aiškino, kad jei B. nesirūpina motina, dukra gali gyventi globos namuose, ir tik išaiškinus administracinę atsakomybę už tėvų valdžios neįgyvendinimą, J. B. sutiko pasirūpinti dukra. Atsakovų sūnus M., išėjęs iš motinos gyveno pas tėvo seserį R. Š., o dukterį S. atsakovui padėjo prižiūrėti ir išlaikyti jo tėvai, su kuriais jis kartu gyvena, su M. B. tėvas nepalaiko artimų ryšių, todėl negalima teigti, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas kitų vaikų atžvilgiu.Atsakovas pripažino, kad dukrai B. gyvenant su motina, jis apie dukters sveikatą, jos mokymosi pasiekimus sužinodavo iš dukters pasakojimų. Jis pats nėra buvęs dukters ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose. Atsakovas neteikė dukrai materialinio išlaikymo, nes teigė, jog neturėjo pakankamai lėšų, be to iš jo nėra priteistas išlaikymas dukrai. Atsakovas J. B. dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo negauna papildomos socialinės pagalbos, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus daug metų niekur nedirba, neieško darbo savarankiškai, nesiregistruoja teritorinėje darbo biržoje, nesikreipia dėl socialinių išmokų, gyvena pas senyvo amžiaus tėvus. Atsakovas ignoravo Skyriaus specialistų daugkartinius pasiūlymus lankytis tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimuose. Atsakovas net ir teismo posėdžio metu aiškino, jog neketina lankyti jam rekomenduotų užsiėmimų, nes mano, kad jie jam nereikalingi. Tokie tėvo pasisakymai leidžia daryti išvadą, kad jis neadekvačiai vertina savo gebėjimus tinkamai auklėti savo dukrą, daryti įtaką jos elgesiui.Atsakovas J. B. teismui paaiškino, kad jis neatsisako prižiūrėti dukters, atostogų metu pasiimti ją iš socializacijos centro, tačiau savo pažado netęsėjo. Žiemos atostogas B. taip pat praleido ne su tėvu, o tetos šeimoje. Tėvas vengia bet kokios atsakomybės, savo pareigą pasirūpinti dukra jis yra perkėlęs savo seseriai, o dukros išlaikymą – valstybei.Apeliantas, vertindamas tai, kad atsakovė paliko dukrą be priežiūros ir pragyvenimo šaltinio, į užsienį išvyko neaptarusi su dukros tėvu B. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo klausimo, nebendradarbiavo su Skyriumi, o atsakovas geranoriškai vykdyti tėvo pareigas dukrai taip pat nesutiko, mano, kad konkrečiu atveju tėvų valdžia neįgyvendinama dėl atsakovų kalto neveikimo. Trumpalaikiai pokalbiai telefonu, kuriuos inicijuoja mergaitės teta, o ne tėvas, vienkartinis atsakovų apsilankymas socializacijos centre, negali būti vertinamas tinkamu ir nuosekliu su dukra ryšių palaikymu, bendravimu. Todėl laikytina, kad atsakovai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis dukra, kas sudaro esminę tėvų valdžios apribojimo sąlygą ir šio fakto pakanka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovai, B. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai visiškai nevykdo savo, kaip tėvų, pareigos rūpintis dukra.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Įvertinus byloje pateiktus valstybinių institucijų bei įstaigų duomenis apie B. B. elgesį, jos tėvų pareigų vykdymą, teisėjų kolegijos manymu, nors ir akivaizdu, kad abu B. B. tėvai netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. pareigą auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, moraline gerove, materialiai jį išlaikyti, dėl ko vaikas atsidūrė socializacijos centre, negalima daryti neginčijamos išvados, kad B. B. tėvai ja visiškai nesirūpino ir kaltais savo veiksmais įgyvendino priešingą vaiko interesams tėvų valdžią. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės – tėvas lankė ligoninėje dukrą, kai pastaroji ten buvo paguldyta dėl skrandžio uždegimo, motina 2012 m. pati kreipėsi į socialinių paslaugų centrą, pripažindama, kad jai sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su dukra, prašė pagalbos, o atsakovas tai pačiai institucijai 2012 m. aiškino, kad bando auklėti vaikus, tačiau rezultato nesulaukė. Be to, 2013 metų socialinio paslaugų centro duomenimis, 2013-01-15 šeimos aplankymo akte užfiksuota, kad atsakovė L. B. pati kreipėsi pagalbos į seniūniją dėl dukters, bendravo geranoriškai, atsakovas su seserimi 2013-04-02 kreipėsi į socialinių paslaugų centrą dėl B. B., specialistai bendravo su vaiku, tačiau jos elgesys nesikeitė. Rašte nurodoma, kad B. B. skundžiasi, jog tėvas neleidžia jai daryti to, ko ji nori, nurodyta, kad B. B. yra ūmaus charakterio, tačiau buvo užregistruota pas psichologą, pas kurį lankėsi kartu su tėvu, be to, J. B. aiškino, kad bando kalbėtis su dukra, tačiau ji jo neklauso, tėvui gaila savo dukters ir jis nenori, kad ji patektų į socializacijos centrą. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2012-11-16 rašto matyti kad atsakovė L. B. skambindavo klasės auklėtojui ir teiraudavosi dėl dukros elgesio ir pamokų lankymo, buvo atėjusi į mokyklą pasitarti dėl dukters pamokų nelankymo. Iš teismui teiktų Raseinių socialinių paslaugų centro ir (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro raštų tuo metu, kai B. B. jau buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, matyti, kad tiek tėvas, tiek motina bendrauja su dukra telefonu, tėvas kartu su savo seserimi mergaitę aplanko dažniau nei motina, kuri gyvena užsienyje, motina kelis kartus paliko ir persiuntė dukrai pinigų. Nors mergaitei pokalbiai telefonu su mama nedaro teigiamos įtakos, negalima teigti, kad motina nesirūpina dukra, o juo labiau spręsti dėl būtinumo apriboti jos valdžią. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovai rūpinasi dukra pagal savo supratimą ir galimybes, be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovų dukra B. B. yra ūmaus charakterio ir turinti psichologinių problemų, su kuriomis vieni tėvai yra nepajėgūs susitvarkyti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įtraukta 2006 metais, atsakovams jau nebegyvenant kartu (santuoka nutraukta 1997-08-07). Pažymėtina, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant aukščiau išvardytų sąlygų (CK 3.180 str.) ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Nagrinėjamu atveju dėl laikinos tėvų valdžios apribojimo į teismą kreiptasi tik 2013-05-31, kai atsakovų dukrai B. B. jau buvo suėję 16 metų, nors duomenys apie B. B. elgesį buvo gauti jau 2010 metais. Daryti išvadą, kad pritaikius laikiną tėvų valdžios apribojimą ir B. B., kuri 2014 (duomenys neskelbtini) taps pilnamete, apgyvendinus vaikų globos namuose, bus pasiekti laikino tėvų valdžios apribojimo tikslai, nėra jokio pagrindo. Iš anksčiau teismo įvertintų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad žala vaikui jau yra padaryta, vaiko charakteris ir požiūris į gyvenimą, moralinės vertybės ir kt. jau susiformavę, ir nors tėvai pagal savo supratimą stengiasi padėti dukrai, tikėtina, kad net ir pritaikius laikiną tėvų valdžios apribojimą nei vaiko, nei tėvų elgesys nepasikeis, todėl nagrinėjamu atveju CK 3.180 str. taikymas praranda prasmę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus, todėl įvertinus duomenis apie B. B. elgesį, ypač su bendraamžiais, konfliktišką charakterį, psichologines problemas, vaiko apgyvendinimas vaikų globos namuose galėtų ne apsaugoti, bet iš esmės pakenkti vaiko interesams.

Kiti apelianto argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (susijusių su tėvų buvusiu ir esamu elgesiu) vertinimu, neturi įtakos iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, be to, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Dėl to, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė