- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3703-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-09-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama; 1) panaikinti 2025-01-06 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. 3VI-1; 2) panaikinti 2025-03-03 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12.-20; 3) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2025-01-06 nutarimu Nr. 3VI-1 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja pateikė skundą, kuris Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025-03-03 nutarimu Nr. 13.12.-20 buvo atmestas.
3. Pareiškėja nesutiko su 2025-03-03 nutarimu ir jame nurodytais argumentais, pažymėjo, kad D. P. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra statinių, todėl nuosavybės teisės į šį žemės sklypą D. P. atkurtos neteisėtai. Du statiniai ir ūkinis pastatas, nuosavybės teise priklausantys pareiškėjai, patenka į D. P. priklausantį žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 61/100 dalis, ½ dalis kiemo rūsio ir ūkinio pastato. Administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėtos ir naikintinos dėl jų neatitikties imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms. Valstybinė žemė perleista privačiai nuosavybei, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, prokuratūra privalo ginti viešąjį interesą, neatsižvelgiant į tai, ar piliečiai sąžiningai ar nesąžiningai elgiasi, todėl pareiškėjos žinojimas ar nežinojimas neturi turėti įtakos prokuratūros darbui. Prokuroro ir aukštesniojo prokuroro argumentai, kad šiuo atveju yra suėję kreipimosi į teismą naikinamieji terminai bei nuo administracinių aktų priėmimo praėjęs 20 metų terminas, o turtas neturi išimtinės valstybės nuosavybės teisinio statuso yra nepagrįsti. Kauno apygardos prokuratūra, 2016-03-14 gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises D. P. į B. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, praėjus daugiau nei 10 metų nuo Kauno apskrities viršininko 2005-01-07 įsakymo Nr. 02-5-51 ir 2005-01-07 sprendimo Nr. 52/18865 priėmimo. Pareiškėja nėra atsakinga, kad institucijos, kurios yra atsakingos dėl žemės nuosavybės atkūrimo ir viešojo intereso gynimo neatliko veiksmų, kurie užtikrintų teisingą įstatymų vykdymą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas: pareiga ginti viešąjį interesą dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, atkuriant nuosavybės teises.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotasis asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime prašė atmesti pareiškimą. Nurodė, kad nei skunde dėl Kauno apygardos prokuratūros 2025-01-06 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nei skunde dėl Generalinės prokuratūros 2025-03-03 nutarimo panaikinimo pareiškėja nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai, o kiti teiginiai neturi reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant pareiškėjos skundus, nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios tyrimo atlikimo ar skundo nagrinėjimo procedūras. Prokuroras negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti. Kauno apygardos prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjos 2024-12-23 skundą, nustatyta, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo D. P. yra praėję 20 metų, todėl suėjo teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. I-218, 24 punktu, pareiškėjos pateikti teisiniai argumentai neanalizuoti, 2025-01-06 priimant nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl 2025-01-06 nutarimo, išsamiai išanalizavo faktinius duomenis, juos įvertino ir argumentavusi išvadas konstatavo, kad 2025-01-06 nutarimas yra pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
5. Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašė civilinės bylos dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros 2025-01-06 nutarimo Nr. 3VI-1 panaikinimo nutraukti, skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2025-03-03 nutarimo Nr. 13.12.-20 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, taigi, pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2025-01-06 nutarimą yra nenagrinėtinas teisme, bylos dalis dėl šio prašymo nutrauktina. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė argumentų dėl pažeistų proceso normų, nustatančių prašymo, skundo tyrimo procedūras. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos 2024-12-23 prašymą dėl viešojo intereso gynimo, susipažino ne tik su pareiškėjos pateiktais duomenimis, bet ir prokuratūroje surinktais prašymui nagrinėti aktualiais dokumentais, juos išanalizavo ir įvertino. Aukštesnysis prokuroras, susipažinęs su prašymo nagrinėjimo medžiaga ir teisminio nagrinėjimo medžiaga, remdamasis gautais duomenimis bei teisiniu reguliavimu, nutarime atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl 2025-01-06 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, išvadas argumentavo. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad šiuo atveju yra praleistas naikinamasis terminas administraciniams aktams ginčyti (2005-01-07 įsakymui ir 2005-01-07 sprendimo daliai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą panaikinimo), todėl pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareiškėjos teisinių argumentų neanalizavo. Įstatymų leidėjas naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nuo 2016-07-01, todėl vien aplinkybė, kad prokuroras su 2016-04-13 prašymu kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų, kurie buvo priimti prieš 10 metų, panaikinimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo aukštesniojo prokuroro argumentus pripažinti nepagrįstais. Prokurorui nesikreipus į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjai manant, kad jos teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, neužkirstas kelias inicijuoti teisminį procesą, kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl prokurorų procesinių sprendimų pagrįstumo yra susiję su prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra bylos pagal suinteresuotojo asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalykas. Teismas neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio ir spręsti, ar jie patvirtina pareiškėjos teiginius dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025-09-11 nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl 2025-01-06 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 3VI-1 panaikinimo. Pareiškėjos R. B. skundą, kur reikalaujama panaikinti 2025-03-03 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12.-20 ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl 2025-01-06 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 3VI-1 panaikinimo laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, o tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkte nustatytą pagrindą nutraukti šią civilinės bylos dalį.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir pažeistų prokuroro diskreciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
9. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M., nagrinėdama pareiškėjos R. B. 2024-12-23 prašymą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, turėjo visą nagrinėjamam klausimui spręsati būtiną informaciją. Prokurorė analizavo ne tik pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, bet taip pat atsižvelgė į prokuratūros žinioje turėtą medžiagą (Kauno apygardos prokuratūros skundą Nr. 3-AP 1735/2014 ir teisminio nagrinėjimo medžiagą Nr. 11-12-16, susijusią su nuosavybės teisių D. P. atkūrimu). Duomenys buvo išanalizuoti, įvertinta, kad ginčas dėl viešojo intereso gynimo jau buvo nagrinėtas teismine tvarka, nustatyta, kad yra pagrindas taikyti Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. I-218, 24 punkto nuostatas, kur nustatyta, kad papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai. Prokurorė aiškiai pagrindė, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo D. P. yra praėję 20 metų, todėl nutarė, kad yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnis). 2025-03-03 nutarime Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dar išsamiau išanalizavo turėtą medžiagą, papildomai išdėstė esminius aspektus, kurie buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-6899-821/2016, pažymėjo, kad prokurorė minėtoje byloje jau buvo pateikusi pareiškimą atsisakyti prašymo dėl viešojo intereso gynimo, ginčijant Kauno apskrities viršininko 2005-01-07 įsakymą Nr. 02-05-51 ir 2005-01-07 sprendimą Nr. 52/18865. Prokurorė motyvuotai atmetė pareiškėjos argumentus apie tai, kad jai nebuvo žinomos viešojo intereso gynimo aplinkybės nurodytoje byloje. Prokurorė pažymėjo, kad minėtoje byloje pareiškėja R. B. dalyvavo kaip suinteresuotasis asmuo ir žinojo (turėjo žinoti), kokia apimtimi buvo nagrinėta byla, ginant viešąjį interesą. Prokurorė padarė išvadą, kad viešojo intereso pažeidimas, susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu ne į valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nėra faktas, dėl kurio netaikomi teisės normose nustatyti naikinamieji terminai. Prokurorė taip pat nustatė, kad nėra pradėti baudžiamieji procesai, susiję su prašomų ginčyti administracinių sprendimų priėmimu.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo surinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie išanalizuoti ir įvertinti. Kauno apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjos R. B. nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas patenka į viešojo intereso sritį. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimas yra neteisėtas.
III. Atskirojo skundo esmė
11. Apeliantė (pareiškėja) R. B. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-09-11 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimus iš esmės.
12. Apeliantės vertinimu, suinteresuotieji asmenys ir pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar nurodyti administraciniai aktai (dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypą, į kurį patenka pareiškėjos statiniai) neprieštarauja imperatyvams (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jei aktas akivaizdžiai neatitinka imperatyvių normų, teismų praktikoje toks aktas laikytinas niekiniu, o vien dėl terminų suėjimo jo neteisėtumo toleruoti negalima, priešingai – prokuroras privalėjo tirti ir pagrįstai pasisakyti dėl niekinio akto požymių, ko nebuvo padaryta.
13. Nurodo, jog pagal 2005-01-17 Kauno apskrities viršininko įsakymą D. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kas reiškia, kad iki atkūrimo šis žemės sklypas priklausė valstybei. Valstybinė žemė perleista privačion nuosavybėn, nesant tam teisinio pagrindo. Šiuo atveju turėjo būti ginamas valstybės turtinis interesas – nuosavybės teisė į turtą, kuriuo valstybė gali disponuoti teisės aktų reikalavimų ribose. Valstybės turtinis interesas yra viešasis interesas ir jis ginamas, taikant viešojo intereso institutą. Nagrinėjamu atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į žemės dalį jos įgaliotam pareigūnui, t. y. Kauno apskrities viršininkui priėmus administracinius aktus (jų dalį) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis Nr. 3K-3-518/2011). Taigi, panaikinus administracinius aktus (jų dalį) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentui natūra grąžintą žemės sklypą ir nuosavybės teisių atkūrimo jam klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
14. Apeliantės vertinimu, suinteresuotieji asmenys formaliai pritaikė naikinamuosius terminus, nors atstovaudami valstybei ir jos interesams, privalėjo ginti viešąjį interesą bei dėti visas pastangas, kad būtų išnaudotos visos galimybės apginti viešąjį interesą, nes būtent dėl institucijų kaltės buvo praleistas terminas, o pirmosios instancijos teismas pritarė suinteresuotųjų asmenų argumentams.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2025-09-11 nutartį nepakeistą.
16. Suinteresuotojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti prokurorės 2025-01-06 nutarimą Nr. 3VI-1. Prokuratūros pareigūnų veiksmus kontroliuoja aukštesnės grandies prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę skųsti teismui prokuroro atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016. Kasacinis teismas akcentavo, kad aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus, o asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, o reikalavimas panaikinti prokurorės 2025-01-06 nutarimą Nr. 3VI-1 yra nenagrinėtinas teisme.
17. Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsiliepime pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tokio pobūdžio bylose prokuroro veiksmų teisėtumas tikrinamas tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75- 916/2016). Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau neprivalo nagrinėti pareiškėjos skundo argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotasis asmuo nurodė, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdami pareiškėjos prašymą ir skundą, prokurorai atliko visus būtinus veiksmus.
19. Apeliantė siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Prokuroras sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Jei prokuroras nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.
20. Suinteresuotojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų, kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl 2025-01-06 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 3VI-1 panaikinimo ir atmestas pareiškėjos skundas dėl 2025-03-03 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12.-20 panaikinimo, teisėtumo.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas, analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuotojo asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir pažeisdamas prokuroro diskreciją, nurodytų jam pareigą kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 501/2012).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012-11-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 nuostatas prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami, pirmiausia, aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Reikalavimai pripažinti administracinius aktus niekiniais, netaikyti naikinamųjų terminų peržengia teismo diskrecijos, nagrinėjant skundus dėl prokuroro veiksmų, ribas, todėl pareiškėjos skundas buvo pagrįstai atmestas.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024-12-23 kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl to, kad, jos vertinimu, nuosavybės teisių atkūrimo į 0,38 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), procese valstybinė žemė 2005 m. nepagrįstai buvo perleista privačion D. P. nuosavybėn, nes žemės sklype D. P. statinių neturi, o į jį patenka du statiniai: šulinys ir ūkinis pastatas, kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Tiriant pareiškėjos prašymą, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. susipažino ne tik su pareiškėjos pateiktais duomenimis, bet ir su prokuratūroje turima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016-03-10 prašymo Nr. 3-AP-1735 ir inicijuoto teisminio proceso nagrinėjimo medžiaga Nr. 11-12-16. Prokurorė nustatė, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo yra praėję daugiau kaip 20 metų, dėl ko yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai, todėl, vadovaudamasi Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. 1-218, 24 punktu, pareiškėjos pateiktų teisinių argumentų neanalizavo ir 2025-01-06 priėmė nutarimą Nr. 3VI-1. Pareiškėja Generalinei prokuratūrai pateikė 2025-02-05 skundą dėl prokurorės 2025-01-06 nutarimo Nr. 3VI-1. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą, remdamasis tyrimo medžiaga (prašymo nagrinėjimo medžiaga Nr. 16.95-3-1-25 ir teisminio nagrinėjimo medžiaga Nr. 11-12-16) bei teisiniu reguliavimu, prokurorės 2025-01-06 nutarimą Nr. 3VI-1, kuriuo atsisakyta taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones, pripažino pagrįstu. Aukštesnysis prokuroras 2025-03-03 nutarime Nr. 13.12.-20 išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl prokurorės 2025-01-06 nutarimo, argumentavo savo išvadas (pasisakė dėl nustatytų faktinių aplinkybių, prokuroro pateiktų prašymų administracinėje byloje Nr. eI-6899-821/2016 ir priimtų procesinių sprendimų, ginčo šalių teisinių santykių, taikytinų teisės aktų nuostatų, naikinamojo termino, teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu ir kt.). Taip pat pažymėjo, kad medžiagoje nėra duomenų, kad būtų pradėti baudžiamieji procesai, susiję su prašomų ginčyti administracinių sprendimų priėmimu, ir nenustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis) nustatytą naikinamąjį terminą.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apskųstuose prokurorų nutarimuose buvo atsakyta į pareiškėjos klausimus, argumentuotai padarytos pagrįstos išvados ir pateikti atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdami pareiškėjos prašymą ir skundą, prokurorai atliko visus būtinus veiksmus: surinko ir išanalizavo faktinius duomenis dėl nurodytų aplinkybių, procesiniuose sprendimuose įvertino ir nurodė argumentus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo panaikinimo, kadangi pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones skundas gali būti paduodamas aukštesniajam prokurorui. Tiesiogiai teismui prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones negali būti apskųstas. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad taikytinos CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatos ir pagrįstai nutraukė atitinkamą bylos dalį.
28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025-09-11 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025-09-11 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.