Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Visagino prekybos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visagino prekybos centras“ ieškinį atsakovams UAB „Yglė“, UAB „Masyvas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Masyvas“ tripliku (b.l. 99-101) bei atsakovas UAB „Yglė“ tripliku (b.l. 102-104) palaikė savo procesinę poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovo reikalavimas pakeisti 2008-03-04 statybos subrangos sutartį Nr. S 08 08 yra sąlygotas pasikeitusių faktinių aplinkybių, turint tikslą atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovo garantinis įsipareigojimas negali būti laikomas garantija CK 6.90 str. prasme, nes ieškovas garantavo už UAB „Masyvas“ prievolės neįvykdymą tik todėl, kad nebuvo įsipareigojęs sumokėti generaliniam rangovui tiesiogiai. Vėliau pakeitus rangos sutartį, t.y. papildžius ją darbais, kuriuos UAB „Yglė“ įsipareigojo atlikti subrangos sutartimi, susidarė situacija, kai ieškovas įpareigotas sumokėti du kartus už tuos pačius darbus. Tai neatitinka sutarties šalių realių ketinimų bei teisingumo principų. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atsiskaitė su UAB „Masyvas“, t.y. laikėsi sutartinių įsipareigojimų. Ieškovui nebuvo pagrindo manyti, jog UAB „Masyvas elgsis nesąžiningai ir nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį UAB „Yglė“. Pažymi, jog verslo partnerio nesąžiningumas nėra ta aplinkybė, kurią ieškovas yra pajėgus kontroliuoti ir prognozuoti, ypač tada, kai faktinė situacija rodė, jog UAB „Masyvas“ gali atsiskaityti pagal subrangos sutartį. Šalių sudarytų sandorių seka ir turinys akivaizdžiai nuostolingas ir nelogiškas verslo požiūriu. Joks verslo subjektas nesudarytų sandorių, pagal kuriuos įsipareigotų atsiskaityti už tas pačias paslaugas du kartus, todėl būtina pakeisti subrangos sutartį. Aplinkybė, jog atsakovui UAB „Masyvas“ iškelta restruktūrizavimo byla, nėra priežastimi netenkinti ieškovo reikalavimo dėl subrangos suties pakeitimo. Pažymi, jog pagal UAB „Masyvas“ restruktūrizavimo planą UAB „Yglė“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą, su įmone planuojama atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio atmesti, o nusprendęs, jog jis negali būti patenkintas, turėjo jį palikti nenagrinėtą. Ieškovas neturi galimybių pateikti įrodymų, jog žodžiu kreipėsi į atsakovus dėl sutarties pakeitimo, taigi nebuvo įrodytas ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas bylą išnagrinėjo teisingai, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nesudaro (CPK 320 str. 1 d.).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliantas tvirtina, jog jo sutartinis įsipareigojimas nėra garantija CK 6.90 str. prasme, jis yra įpareigotas sumokėti du kartus už tuos pačius darbus, nors tokios aplinkybės, kaip verslo partnerio nesąžiningumas, yra nekontroliuojamos, neprognozuojamos. Todėl, apelianto nuomone, susidariusi situacija yra akivaizdžiai nuostolinga ir nelogiška verslo požiūriu, kas ir apsprendžia subrangos sutarties pakeitimo būtinumą. Taigi pirmiausiai kolegija pasisako dėl šio skundo argumento – ar siekiama pakeisti subrangos sutarties sąlyga atitinka CK 6.90 str. nurodytos garantijos sampratą ir ar ji gali būti pakeista tokiu būdu, kaip to reikalauja apeliantas.

Byloje nustatyta, kad tarp apelianto UAB „Visagino prekybos centras“ (užsakovo) ir atsakovo UAB „Masyvas“ (rangovo) 2007-10-01 rangos sutarties Nr. 24/2007 (b.l. 17-35) bei šios sutarties 2008-03-27 pakeitimo (b.l. 36-40) pagrindu yra susiklostę rangos teisiniai santykiai. Prievolėms, kylančios iš rangos teisinių santykių įvykdymui, atsakovas UAB „Masyvas“ (rangovas) pasitelkė subrangovą – atsakovą UAB „Yglė“. 2008-03-04 trišale subrangos sutartimi Nr. S 0808 (b.l. 4-16) šalys sulygo, jog atsakovo UAB „Masyvas“ – generalinio rangovo objekte statybos darbus atliks subrangovas UAB „Yglė“, o užsakovas - apeliantas UAB „Visagino prekybos centras“ įsipareigojo garantuoti, jog generalinis rangovas - atsakovas UAB „Masyvas“ tinkamai ir laiku įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus (3.1. p.; 3.2. p.). Suteiktą apelianto (užsakovo) garantiją detalizuoja 2008-03-04 subrangos sutarties Nr. S 0808 13 p. nuostatos, iš kurio turinio matyti, jog generaliniam rangovui UAB „Masyvas“ neatsiskaičius pagal subrangos sutartį, su subrangovu UAB „Yglė“ įsipareigojo atsiskaityti pats užsakovas UAB „Visagino prekybos centras“.

Garantija yra vienas iš CK 6.70 str. 1 d. nustatytų prievolių užtikrinimo būdų. CK 6.90 str. 1 d. nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui (kreditoriui), jeigu pats skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, taip pat esant tam tikroms sąlygoms (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) atlyginti kreditoriui nuostolius. Garanto prievolė yra subsiadiari. Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs jokių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-97/2012). Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 str. 3 d.). Dar daugiau, įstatymų leidėjo valia garanto prievolė kreditoriui yra asmeninė, ji visiškai nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, netgi tuomet, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (minėtos teisės normos 2 d.). Toks nustatytas garantijos teisinis reglamentavimas reiškia, kad, esant garantijai, pakanka nustatyti tokias aplinkybes: skolininkas neatsiskaitė su savo kreditoriumi; už skolininką kreditoriui yra garantavęs kitas asmuo (garantas). Nagrinėjamos bylos atveju abi šios aplinkybės egzistuoja, t.y. atsakovas UAB ‚Masyvas“ nėra įvykdęs savo prievolės atsakovui UAB „Yglė“, o už jį pastarajam garantavo apeliantas. Tokia aplinkybė, kaip garantija užtikrintos prievolės įvykdymas tiesiogiai pačiam asmeniui, už kurį buvo garantuota, garantijos kontekste yra teisiškai nereikšminga ir negali apspręsti kreditoriaus padėties pablogėjimo, nes garantija yra nustatyta būtent to asmens, kuriam garantuojama (kreditoriaus), o ne skolininko ar garanto interesais. Kitoks apelianto pareikšto ieškinio reikalavimo vertinimas apskritai paneigtų garantijos egzistavimą, reikštų garantijos, kaip garanto asmeninės prievolės kreditoriui, modifikavimą (jos pakeitimą visiškai kita prievole) ar apskritai tokios prievolės nebuvimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad šioje situacijoje CK 6.204 str. įtvirtinto sutartinių įsipareigojimų vykdymo pakeitimo instituto taikymas, papildant garantiją jos taikymo išlyga ir siejant ją su apelianto prievolės pagal garantiją įvykdymu pačiam skolininkui, o ne jo kreditoriui, reikštų ne ką kitą, kaip garantijos eliminavimą iš sutartinių santykių, apelianto prievolės pabaigą kreditoriui UAB „Yglė“, o ne sutarties pakeitimą. Pastebėtina, kad jokių reikalavimų dėl garantijos negaliojimo šioje byloje nebuvo pareikšta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis ar prisiimdami vienas kito atžvilgiu atitinkamus įsipareigojimus, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ir nors šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) kai kuriais atvejais leidžia sutartį pakeisti šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.) ar, joms nesusitarus, teismo sprendimu, visais atvejais toks pakeitimas turi būti pateisinamas įstatymu, objektyviai susiklosčiusiu būtinumu ir aplinkybėmis, kurių, sudarant sutartį, nebuvo galima iš anksto protingai numatyti (prognozuoti) ir/ar kontroliuoti (CK 6.204 str.). Kartu sutartinių įsipareigojimų vykdymo pakeitimas negali reikšti įpareigoto asmens visiško atleidimo nuo prievolės. Sandorio padariniai neretai priklauso nuo aplinkybių, kurių sandorio šalys negali iš anksto numatyti. Be to, daugelio sandorių padariniai susiję su įprasta rinkos ar gyvenimo rizika. Atsakovui UAB „Yglė“, atliekančiam darbus subrangos sutarties pagrindu, apmokėjimas pagal šią sutartį buvo užtikrintas apelianto garantija (CK 6.70 str. 1 d., 6.90 str., 1 d.), reiškiančia, kad šis sąmoningai prisiėmė riziką dėl to, kad rangovas gali neatsiskaityti su subrangovu, įskaitytinai ir dėl jo nemokumo ar nesąžiningumo, tuomet tokia pareiga tektų pačiam užsakovui (apeliantui). Todėl akivaizdu, jog apeliantas, subrangos sutartimi prisiėmęs garanto prievoles, turėjo įvertinti potencialios savo pareigos subrangovui atsiradimą, į tai atsižvelgti tiek sudarant paskesnius sandorius su rangovu (rangos sutarties pakeitimus), tiek atliekant rangovo naudai konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, sumokant rangovui, o ne tiesiogiai subrangovui už atliktus subrangos darbus. To nepadaręs, negali remtis sutartinių prievolių tarp jo ir subrangovo disproporcija ar reikalauti pabloginti subrangovo padėtį, atšaukiant garantiją, nes būtent tokio teisinio rezultato, kaip minėta, ir yra siekiama šiuo ieškiniu. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir priežastys, dėl kurių su subrangovu neatsiskaitė rangovas (pastarojo nesąžiningumas, nemokumas ar kita), kadangi garantiją riboja tik garantijoje nustatyta suma (CK 6.92 str. 1 d.). Tačiau išsamiau dėl tokių klausimų kolegija nepasisako, nes prievolė pagal garantiją nėra šios bylos dalykas. Susiklosčius tokiai situacijai pripažintina, jog apelianto skunde įvardintos aplinkybės neįtakojo jo prisiimtų sutartinių įsipareigojimo įvykdymo galimybių, o pats šis reikalavimas neatitinka įstatyme įtvirtintų sutarties pakeitimo sąlygų (CK 6.204 str.).

Kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog apeliantas, sumokėjęs už UAB „Yglė“ atliktus subrangos darbus rangovui UAB „Masyvas“ bei pagal garantiją sumokėdamas pačiam subrangovui, turės atsiskaityti už tas pačias paslaugas du kartus. Kaip minėta, tai nėra tapačios prievolės ir kolegija jau nurodė argumentus. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas pagal įstatymą įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.90 str. 3 d.). Todėl aplinkybė, kad atsakovui UAB „Masyvas“ iškeltoje restruktūrizavimo byloje UAB „Yglė“ yra įtraukta į kreditorių sąrašą, sudaro šalims galimybę išspręsti universaliųjų (materialiųjų) ir procesinių teisių restruktūrizavimo byloje perleidimo apeliantui klausimą, šiam įstojant į kreditorių sąrašą vietoje UAB „Yglė“.

Apeliantas įvardina ir dar vieną nesutikimo su teismo sprendimu argumentų grupę – pasak jo, teismas turėjęs palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi jis neįgyvendino teisės aktais numatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Pasisakant dėl ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos būtina pastebėti, kad teismas gali pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo (CK 6.204 str. 3 d.). Pagal CPK 6.223 str. 3 d. keliamus reikalavimus, ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Nei viena iš aptartų teisės normų nedetalizuoja, kokia forma turėtų būti pateiktas toks pasiūlymas dėl sutarties pakeitimo, nenustato privalomos rašytinės formos, nors pripažintina, kad rašytinio pasiūlymo buvimas palengvintų įrodinėjimo pareigos teisme įgyvendinimą, jeigu dėl to kiltų suinteresuotų asmenų ginčas. Tačiau, viena vertus, pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog ne kartą kreipėsi žodžiu į atsakovus, prašydamas pakeisti subrangos sutarties sąlygas, su atsakovais buvo vedamos derybos, o jam pačiam UAB „Yglė“ pareikštą teisme ieškinį vertina kaip atsisakymą pakeisti sutarties sąlygą (b.l. 93). Taigi tokiu būdu pats apeliantas laikė, jog prieš kreipiantis į teismą dėl subrangos sutarties sąlygos pakeitimo, ginčo išsprendimas ne teismo tvarka buvo inicijuotas. Manydamas kitaip, jis vėlgi turėjo procesinę galimybę kur kas anksčiau, nelaukdamas, kaip šį ginčą išspręs teismas, atsisakyti pareikšto ieškinio būtent dėl ikiteisminės procedūros nesilaikymo, kas nebūtų sukliudę po to kreiptis į teismą. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme šiuo aspektu pasikeitusi apelianto pozicija yra teisiškai nekorektiška ir leidžia vertinti paties apelianto elgesį kaip nesąžiningą kitų proceso dalyvių atžvilgiu, piktnaudžiavimą teise, juolab, kad dėl šios civilinės bylos prieš dvejus metus buvo sustabdyta kita civilinė byla, kurioje jam pareikšti reikalavimai dėl prievolės pagal garantiją vykdymo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo c.b. 2-1426-258/2012).

Kita vertus, net ir konstatavus formalų CK 6.223 str. 3 d. nuostatų nesilaikymą, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtina atsižvelgti į šalių susiklosčiusių sutartinių santykių turinį. Iš atsakovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos matyti, kad jie nesutiko pakeisti subrangos sutarties sąlygas, iš esmės eliminuojančios garanto atsakomybę prieš subrangovą, nesiekė pasinaudoti įstatyme numatyta procesine galimybe šalims susitarti dėl taikaus šios civilinės bylos išsprendimo (CPK 140 str. 3 d.), priešingai, subrangovas iniciavo garantui (apeliantui) teisme bylą dėl sutartinės garantijos įvykdymo. Konstatuotina, jog šiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuomet tokia aplinkybe remiasi asmuo, anksčiau tvirtinęs pasinaudojęs ikiteisminėmis derybomis, o savo poziciją pakeitęs tik esant nepalankiai jam ginčo baigčiai, kuomet akivaizdu, kad šalims susitarti nepavyksta, ieškinio palikimas nenagrinėtu prieštarautų tiek protingumo, tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 str., 4 d., CPK 7 str.). Kolegija pažymi ir tai, kad netinkamas procesinių normų pritaikymas sąlygotų teismo sprendimo panaikinimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo pati byla būtų išspręsta neteisingai, o tokiai išvadai padaryti teisinės prielaidos nesusiklostė (CPK 329 str. 1 d.). Analogiškos nuostatos dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos neformalizavimo, sprendžiant sutarties pakeitimo klausimus, laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 c.b. Nr. 3K-3-265/2007).

Apeliacinio skundo netenkinimas suponuotų priešingą teisinį suinteresuotumą turinčios ginčo šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau atsakovai, atsiliepimuose į skundą prašydami priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Todėl tokios išlaidos jiems nekompensuotinos (CPK 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 138), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.