Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-20 · Administracinė byla Nr. eI2-649-541/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
eI2-649-541/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01311-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Vėgelienė (pirm.), Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. M.
Trečiasis asmuo
D. A.
Atsakovas
Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba
Administracinė byla Nr. eI2-649-541/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01311-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Teismo eksperto veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo D. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti 2021 m. kovo 18 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimą Nr. KT-107 (toliau – ir Sprendimas); 2) perduoti Tarybai iš naujo nagrinėti Pareiškėjos skundą.

Teigia, kad Sprendimas dalyje dėl D. A. (toliau – ir Teismo ekspertė) kvalifikacijos, grindžiamas išimtinai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT) nuomone. Paaiškina, jog iš Sprendimo matyti, kad Taryba pati savarankiškai apskritai neatliko teismo ekspertės kvalifikacijos vertinimo.

Nurodo, kad ir pati Teismo ekspertė savo 2021 m. sausio 19 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog „rašydama ekspertizės aktą, nevertino ir nepasisakė apie tai, ar vienas, ar kitas rinkos dalyvis yra UAB „Ecoil“ potencialus klientas, tiesiog atsakė į teismo pateiktus klausimus vadovaudamiesi Vilniaus apygardos teismo pateiktais dokumentais“. Pažymi, kad iš šio paaiškinimo akivaizdu, jog pats ekspertizės aktas, kuriame pateikti Teismo ekspertės atsakymai – net nebuvo vertintas, o išvados akte teiktos netiriant užduoto klausimo, t. y. kokie klientai yra potencialūs klientai.

Pažymi, kad Teismo ekspertė, visų pirma, turėjo nustatyti UAB „Ecoil“ potencialius klientus, tačiau atkreipia dėmesį, jog teismo pateiktoje bylos medžiagoje – nėra jokių duomenų apie potencialius UAB „Ecoil“ klientus. Iš to daro išvadą, kad Teismo ekspertė neturėdama duomenų – neturėjo kompetencijos, žinių ar patirties, nustatyti, jog vieni ar kiti asmenys, buvo UAB „Ecoil“ potencialūs klientai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Taryba visiškai neatsižvelgusi į Teismo ekspertės turimą kvalifikaciją, kad klausimai apie potencialius klientus nepatenka į teismo ekspertės specialių žinių ribas, Teismo ekspertei pateiktuose dokumentuose nebuvo duomenų iš kurių buvo galima spręsti apie UAB „Ecoil“ potencialius klientus, o svarbiausia, Tarnyba visiškai neatsižvelgė į esančius prieštaringus įrodymus, t. y. tai, kad Teismo ekspertė atsakydama į 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pateiktus klausimus apie UAB „Ecoil“ potencialius klientus, juos įvardino: (duomenys neskelbtini)., nors pati 2019 m. sausio 19 d. rašte nurodė: „<...> nevertino ir nepasisakė apie tai, ar vienas, ar kitas rinkos dalyvis yra UAB „Ecoil“ potencialus klientas, tiesiog atsakė į teismo pateiktus klausimus <...>“.

Atkreipia dėmesį, jog minėtus juridinius asmenis Teismo ekspertė įvardijo kaip esamus UAB „Ecoil“ klientus ir potencialius. Teigia, kad vertinant lingvistiškai, potencialus žodžio reikšmė yra galimas, galintis pasireikšti, o esamas – faktiškai esančius dabar. Todėl akivaizdu, jog teismo suformuluoti klausimai apie potencialius klientus išėjo iš Teismo ekspertės kompetencijos ir specialių žinių ribų.

Pažymi, kad iš 2020 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akto Nr. 20/08/70 E (toliau – ir Ekspertizės aktas) 2.8.2 punkto matyti, jog Teismo ekspertė nurodė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau kuo remiantis Teismo ekspertė nustatė veiksmų neteisėtumą – nenurodyta nei Ekspertizės akte, nei Tarybos Sprendime.

Atkreipia dėmesį, jog Teismo ekspertė viršijo savo kompetencijos ribas, patvirtina ir Taryba savo Sprendime, nurodydama, kad „<...> teismo ekspertė šiuos žodžius atkartoja ekspertizės akto išvadose“. Pareiškėjos nuomone, Tarybai turėjo kilti pagrįsta abejonė ar Teismo ekspertė galėjo remdamasi savo kompetencija atsakyti į jai pavestus klausimus.

Be viso to nurodo, kad Teismo ekspertė pasisakė ir dėl UAB „Ecoil“ komercinės paslapties turinio. Ar tam tikra informacija yra komercinė paslaptis, taip pat yra priskirtina teisės klausimams ir yra vertinamojo pobūdžio teisės aktų atitikimui. Teigia, kad šiuo atveju Teismo ekspertė, pažeisdama reikalavimą atlikti pavestą užduotį remdamasi tik savo srities specialiomis žiniomis, išvadoje pasisakė dėl veiksmų teisėtumo ir leido sau informaciją vertinti kaip UAB „Ecoil“ komercinę paslaptį.

Apibendrinus nurodo, kad tam, jog nustatyti ar tam tikros pajamos yra žala turi būti atliktas yra teisinis vertinimas, kaip ir ar veiksmai teisėti ar ne, galima pasakyti tik atlikus teisinį vertinimą, analogiškai ar tam tikra informacija yra komercinė paslaptis yra išimtinai teisės kausimas. Parėžia, kad Teismo ekspertė neturėdama tinkamos kompetencijos, išeidama už jos specialių žinių, neturėdama medžiagos – pati nustatė apie UAB „ECOIL“ potencialius klientus. Mano, jog tokiu būdu, Teismo ekspertė, sutikdama duoti išvadas teisiniais klausimais, pažeidė sąžiningumo principą, be kita ko reikalaujantį, eksperto atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus.

Taryba su Pareiškėjos skundu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad skunde iš esmės keliami tie patys klausimai, dėl kurių buvo pasisakyta skundžiamame Sprendime.

Nesutinka su Pareiškėjos argumentais, kad tiek AVNT, tiek Taryba nevertino Teismo ekspertės turimos kvalifikacijos išsamiai, arba ją vertino paviršutiniškai ir neįsigilino į jai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi pateiktų klausimų turinį. Taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Teismo ekspertė, neturėdama duomenų, neturėjo kompetencijos, žinių ar patirties nustatyti, jog vieni ar kiti asmenys buvo UAB „Ecoil“ potencialūs klientai.

Pažymi, jog Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, išsamiai ištyrė tiek Pareiškėjos 2020 m. gruodžio 16 d. skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą medžiagą, tiek ir Teismo ekspertės 2021 m. sausio 19 d. surašytus paaiškinimus. Nustačiusi, jog Pareiškėja skunde kelią klausimą dėl Teismo ekspertės kompetencijos ribų peržengimo, Taryba pagrįstai 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. KT-S-05(21) kreipėsi į AVNT, prašydama pateikti informaciją, ar Teismo ekspertės kvalifikacija leido jai atsakyti į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. bei 2019 m. spalio 21 d. nutartimis administracinėje byloje N r. e2-1423-603/2017 (e2-69-603/2020) užduotus klausimus.

Taryba teigia, kad skundžiamame Sprendime pateikė argumentus, kodėl vadovavosi AVNT pateiktu atsakymu. Pabrėžia, jog būtent minėtos įstaigos išduotų kvalifikacijos pažymėjimų pagrindu Teismo ekspertė yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Remdamasi AVNT pateikta informacija, o būtent, kad Teismo ekspertės turima turto vertintojo kvalifikacija suteikė jai teisę atsakyti į Tarybos 2021 m. sausio 18 d. rašte Nr. KT-S-05(21) ir Ekspertizės akte nurodytus klausimus, įskaitant ir 5-ąjį bei 6-ąjį, Taryba neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Teismo ekspertė būtų viršijusi turimų specialiųjų žinių ribas.

Pažymi, kad 2020 m. gruodžio 16 d. skunde Pareiškėja nekėlė klausimo dėl teismo ekspertės atliktų tyrimų ir trūkstamos medžiagos atsakant į 5- ąjį bei 6-ąjį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. bei 2019 m. spalio 21 d. nutartimis jai pateiktus klausimus. Be kita ko nurodo, jog, Taryba skundžiamame Sprendime pažymėjo, kad nenustatyta, jog skundžiamo Sprendimo priėmimo metu būtų priimtas ir įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-69-603/2020, kuriame būtų pateiktas Teismo ekspertės procesinių veiksmų vertinimas.

Taryba atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju peržiūrėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės aktą Nr. 20/08/70 E formaliuoju aspektu ir nenustatė, jog šio dokumento išvadose iš esmės būtų atliktas teisinis situacijos vertinimas.

Taryba skundžiamame Sprendime argumentavo savo poziciją, akcentuodama, jog nenustatyta, kad Teismo ekspertė Ekspertizės akto išvadose būtų nagrinėjusi proceso šalies veiksmų atitikimą teisės normoms, pasisakiusi dėl taikytinų normų turinio, dariusi išvadas dėl proceso šalių teisių, pareigų ar atsakomybės, taip pat nėra duomenų, jog būtų pateiktas vertinimas dėl informacijos priskyrimo komercinės paslapties kategorijai. Be kita ko, Taryba atsižvelgė į Teismo ekspertei pavestos atlikti Teismo ekspertizės tikslą.

Priešingai nei skunde teigia Pareiškėja, atsakydama į 9-ąjį bei 10-ąjį Teismo ekspertė neanalizavo, kokie duomenys yra laikytini komercine paslaptimi, nepasisakė dėl komercinės paslapties turinio. Nustačiusi, jog Teismo ekspertė Ekspertizės akto išvadose, atsakydama į 9-ąjį bei 10-ąjį klausimus, pavartojo terminus „neteisėtai pasinaudojo“ bei „komercinėmis paslaptimis“, kurie taip pat buvo vartojami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. bei 2019 m. spalio 21 d. nutartimis pateiktuose klausimuose, Taryba sprendė, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Teismų ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimo, tačiau atkreipė Teismo ekspertės dėmesį, jog ateityje atlikdama ekspertinius tyrimus tokių atsakymų formuluočių vengtų, kas neleistų kilti abejonėms.

Nurodo, kad Pareiškėja skunde taip pat nesutinka su Tarybos Sprendime nurodytu argumentu, jog Pareiškėja skunde nurodytais teiginiais dėl galimai padarytų Etikos kodekso pažeidimų, kvestionuoja ekspertizės akto išvadų pagrįstumą. Šiuo atveju Tarybai teigia, kad jai nėra suteikti įgaliojimai nagrinėti skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei aktualia Lietuvos teismų praktika, Taryba mano, kad šią skundo dalį pagrįstai paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. kovo 18 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimo Nr. KT-107, kuriuo Pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarybos įpareigojimo išnagrinėti Pareiškėjos skundą iš naujo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1423-603/2017 Vilniaus apygardos teismas nutarė paskirti verslo ir turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei D. A.. Nutartyje buvo nurodyta Teismo ekspertei atsakyti į teismo užduotus klausimus.

2017 m. gruodžio 28 d. Teismo ekspertė parengė teismo ekspertizės aktą, kuriuo atsakė į dalį klausimų.

2019 m. spalio 21 d. nutartimi teismas nutarė pavesti Teismo ekspertei atsakyti į klausimus, susijusius su ,,Afford Trade“ OU, t. y. į tuos klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta pateikus ekspertizės aktą Nr. 1711/56 E.

2020 m. rugsėjo 30 d. Teismo ekspertė parengė teismo Ekspertizės aktą, atsakydama į klausimus, kurie nebuvo atsakyti pateikus Ekspertizės aktą Nr. 1711/56 E.

Pareiškėja, nesutikdama su Teismo ekspertės pateiktu ekspertizės aktu, 2020 m. gruodžio 16 d. su skundu kreipėsi į Tarybą, prašydama įvertinti Teismo ekspertės veiksmus ir nustačius pažeidimus, skirti atitinkamas poveikio priemones.

Taryba, išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, 2021 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. KT-107, kuriuo Pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja nesutikdama su tokiu Tarybos Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau – ir Teismo ekspertizės įstatymas), Etikos kodeksas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 patvirtinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas).

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Konkrečių teismo ekspertų veiklos principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse.

Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu Reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Minėta nuostata detalizuojama Reglamento 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienerius metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.

Pareiškėja teigė, kad Sprendime Taryba netinkamai vertino Teismo ekspertės etiką. Nurodė, jog Taryba pati savarankiškai neatliko Teismo ekspertės kvalifikacijos vertinimo. Pažymėjo, kad Teismo ekspertė pažeidė Teismo ekspertizės įstatymą, neatsisakydama spręsti ne jos kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Pridūrė, kad Teismo ekspertė, sutikdama duoti išvadas teisiniais klausimais, pažeidė sąžiningumo principą.

Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis.

Etikos kodekso 5 punktas nustato, kad profesionalumo principas, kaip teismo eksperto profesinės veiklos principas, reiškia, jog teismo ekspertas privalo: atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti (5.1 papunktis); būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ekspertinių tyrimų atlikimą, naudoti moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, tinkamą įrangą ir medžiagas (5.2 papunktis); kelti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias (5.3 papunktis); savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų (5.4 papunktis).

Etikos kodekso 7 punktas nustato, kad sąžiningumo principas, kaip teismo eksperto profesinės veiklos principas, reiškia, jog teismo ekspertas privalo: dorai ir atidžiai atlikti savo funkcijas (7.1 papunktis); neteikti melagingų ekspertinių tyrimų išvadų (7.2 papunktis); atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (7.3 papunktis); nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ar nežinojimu (7.4 papunktis).

Etikos kodekso 8 punktas nustato, kad nešališkumas, kaip teismo eksperto profesinės veiklos principas, reiškia, kad teismo ekspertas privalo: būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas (8.1 papunktis); elgtis teisėtai, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas savo įgaliojimus naudoti nešališkai (8.2 papunktis); vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (8.3 papunktis).

Atsižvelgus į tokį reglamentavimą ir bylos aplinkybes Teismas pritaria Tarybos pozicijai ir daro išvadą, kad teismo ekspertė D. A., nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų. Pirma, Taryba ištyrė ir nustatė visas ginčijamam epizodui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisingai įvertino. Teismas sutinka su Tarybos nuomone, kad šiuo atveju buvo tikslinga remtis AVNT nuomone, kadangi būtent minėtos įstaigos išduotų kvalifikacijos pažymėjimų pagrindu Teismo ekspertė buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Tarybai teisę gauti informaciją, kuri reikalinga jos funkcijų, susijusių su skundų nagrinėjimu, atlikimui numato teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 4 dalis.

Nagrinėjamu atveju akcentuoti reikia ir tai, kad Teismo ekspertė Ekspertizės aktą pateikė vykdydama 2019 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties įpareigojimą. Nutartimi teismas pavedė Teismo ekspertei atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, susijusius su ,,Afford Trade“ OU, t. y. į tuos klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta pateikus Ekspertizės aktą Nr. 1711/56 E. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Teismo ekspertė rašydama Ekspertizės aktą, nevertino ir nepasisakė apie tai, ar vienas, ar kitas rinkos dalyvis yra UAB „Ecoil“ potencialus klientas, tiesiog atsakė į Teismo jai pateiktus klausimus, taip neperžengdama savo kompetencijos ribų.

Dėl Teismo ekspertės teisinės situacijos vertinimo, teismas taip pat sutinka su Tarybos pozicija, jog nenustatyta, kad Ekspertizės akto išvadose iš esmės būtų atliktas teisinis situacijos vertinimas, t. y. kad Teismo ekspertė būtų nagrinėjusi proceso šalies veiksmų atitikimą teisės normoms, pasisakiusi dėl taikytinų normų turinio, dariusi išvadas dėl proceso šalių teisių, pareigų ar atsakomybės, taip pat nėra duomenų, jog būtų pateiktas vertinimas dėl informacijos priskyrimo komercinės paslapties kategorijai. Peržiūrėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. bei 2019 m. spalio 21 d. nutartimis pateiktus klausimus lingvistiniu aspektu, nevertinant jų turinio, matyti, jog Teismo klausimuose yra vartojamos „komercinės paslapties“ bei „neteisėto pasinaudojimo“ sąvokos, o Teismo ekspertė šiuos žodžius tiesiog atkartojo Ekspertizės akto išvadose. Be kita ko, Tarnyba atkreipė ekspertės dėmesį, jog ateityje, atlikdama ekspertinius tyrimus tokių atsakymų formuluočių vengtų, kas nes neleistų kilti abejonėms.

Pažymėtina ir tai, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir ji vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas (Civilinio proceso kodekso 218 straipsnis).

Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civilinė byla, kurioje ekspertė D. A. teikė ekspertizės akto išvadas, yra išnagrinėta ir priimtas 2021 m. birželio 15 d. sprendimas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, paliktas nepakeistas. Šios nutarties 51 punkte konstatuota, kad teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės D. A. kompetencija ir ekspertizės akte padarytomis išvadomis (civilinė byla e2A-267-912/2022).

Įvertinus šias aplinkybes teismas sutinka su Tarybos Sprendime padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Teismo ekspertės veiksmuose Etikos kodekso pažeidimas nekonstatuotinas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 336/2011).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Taryba išsamiai išanalizavo susiklosčiusią ginčo situaciją, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Diana ButrimienėArūnas KaminskasJolanta Vėgelienė