Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-08-20 · Civilinė byla Nr. e2-3195-559/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-20
Bylos Nr.
e2-3195-559/2024
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00446-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3195-559/2024Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00446-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.2; (S) 3.2.4.3; 3.2.4.4; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 20 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei R. M.,atsakovui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – atsakovas) 1 441,78 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nepataisomai sugadino dabar jau buvusios savo sutuoktinės, t. y. ieškovės, fotoaparatą. Šalys susitarė, kad atsakovas geranoriškai atlygins ieškovės patirtus nuostolius, todėl atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Norvegijos kalėjime, raštu pripažino esąs skolingas ieškovei 17.000 NOK (septyniolika tūkstančių Norvegijos kronų), kas šiai dienai sudaro 1 441,78 Eur ir įsipareigojo šią sumą sumokėti ieškovei, kai atsakovas bus paleistas iš kalėjimo, papildomai nurodant, kad atsakovui pageidaujant nurodyta suma gali būti grąžinta ieškovei mėnesinėmis įmokomis per 17 mėnesių nuo to, kai atsakovas bus paleistas iš kalėjimo. Ieškovės žiniomis, atsakovas iš kalėjimo buvo paleistas (duomenys neskelbtini) (tai patvirtinančio dokumento ieškovė neturi, tačiau kartu su pareiškimu pateikė teismui atsakovo darbo sutartį, patvirtinančią, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas jau pradėjo dirbti Lietuvoje), taigi atsakovas dalimis mėnesinėmis įmokomis 1 441,78 Eur ieškovei privalėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 1 d., tačiau ieškovė iki šiol iš atsakovo negavo nei visos skolos sumos, nei jos dalies. Atsakovas skolos nepadengė ir šiuo atveju laikomas pažeidusiu prievolę, kas sąlygoja ieškovės pagrįstą kreipimąsi į teismą.

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilnai ir paaiškino, kad tuo metu, kai atsakovas buvo kalėjime, ji su atsakovu nebendravo. Tačiau jai paskambino atsakovo advokatas ir pasakė, kad atsakovas labai nori pamatyti vaiką, prašė atvežti vaiką į pasimatymą kalėjime. Tada ji per pirmą pasimatymą su atsakovu, jam pasakė, kad jei jis nori bendrauti, turi atlyginti žalą, kurią padarė ir ją suskaičiavo. Pasimatymo metu susitarė dėl žalos atlyginimo, kad atsakovui išėjus į laisvę ir pradėjus dirbti, skolą atsakovas po truputį mokės dalimis. Atsakovas tuo metu buvo Norvegijos kalėjime, todėl jo advokatas parengė skolos raštelį, o atsakovas pasirašė. Advokatas rengė raštelį norvegų kalba, nes ji galvojo, kad gyvens Norvegijoje, o atsakovui neišmokėjus skolos, ji kreipsis į Norvegijos teismą. Šį dokumentą dėl skolos jai padavė atsakovo advokatas, pas kurį ji buvo nuvažiavusi. Dokumentas, kurį ji pateikia teismui kaip skolos raštelio originalą, yra faksuotas dokumentas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, šį dokumentą atsakovas pasirašė, o po to šį dokumentą su atsakovo parašu nuskanavo. Raštelis pasirašytas 2015 m. kovo 2 d. Šia taikos sutartimi bendru sutarimu buvo išspręstas klausimas dėl jos sudaužyto fotoaparato ir negrąžinto vaiko paso. Atsakovas sudaužė jos brangų fotoaparatą Canon 2013 m. vasarą. Ji šį fotoaparatą pirko gal 2010-2011 m. Norvegijoje, tuo metu ji dar nebuvo pažįstama su atsakovu, kiek už fotoaparatą mokėjo, ji neatsimena, fotoaparato pirkimo dokumentų neturi. Atsakovas taip pat paėmė vaiko pasą, jo negrąžino ir jai sukėlė finansinių problemų, nes tuo metu dokumentus darė pagal registracijos vietą ir jai reikėjo važiuoti iš Jonavos į Žemaitiją. Santuokos nutraukimo metu jos ir atsakovo santykiai nebuvo konfliktiški. Santuokos nutraukimo metu ji negalėjo šio raštelio įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes atsakovas skolą žadėjo grąžinti išėjęs iš kalėjimo, o 2018 m. jam buvo likę atlikti keturis metus bausmės. Susitarimas dėl skolos atlyginimo yra bendras draugiškas susitarimas, nesvarbu, dėl ko ta skola, nes čia išspręsta ir draugiškai susitarta. Ji negali nurodyti, kiek buvo susitarta atlyginti už pasą, kiek už fotoaparatą, nes praėjo daug metų. Ši skola gali būti už bet ką, bet esmė, kad atsakovas jai skolingas ir jis įsipareigoja gražinti skolą. Jos žiniomis atsakovas su advokatu yra draugai, todėl atsakovas ir nepateikia susirašinėjimo su advokatu. Atsakovas laiške, rašytame jai iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, patvirtino, kad pasirašė susitarimą, šį laišką atsakovas parašė 2015 m. kovo 5 d., todėl sutampa datos.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nenurodė teismui jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas jos aparatas, kas dėl to kaltas ir kaip galėjo atsirasti 1 441,78 Eur skola. Nežinant ieškovės nurodytos skolos atsiradimo aplinkybių, nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, fotoaparato įsigijimo kainos, negalima šioje byloje patikrinti jos atsiradimo teisinio pagrindo ir apskritai ieškovės pareikštų reikalavimų teisėtumo. Ieškovės pateiktame 2015 m. kovo 2 d. raštelyje, kuriame, jos teigimu, pasirašė atsakovas, nieko nėra nurodyta apie kokį nors fotoaparato sugadinimą.

Ieškovė ir atsakovas civilinėje byloje Nr. 2YT-23579-559/2018 nutraukė savo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies nuostata vadovavosi Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-23579-559/2018, kuriuo patvirtino abiejų šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas patvirtino, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko bei kitų asmenų teisėtų interesų, todėl ji patvirtinta su visomis joje nurodytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nutraukęs ieškovės ir atsakovo santuoką bendru šalių susitarimu, patvirtino aplinkybę, kad visos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos išspręstos.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7. punkte ieškovė nereikalavo jokių asmeninių atsakovo piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitoje, kas reiškia, kad jokių piniginių reikalavimų 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovė atsakovui neturėjo. Tos pačios sutarties 4.1. punkte abi sutarties šalys pareiškė ir patvirtino, kad pasidalino visą turtą, įskaitant kilnojamąjį turtą natūra, vienas kitam jokių turtinių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su turtu, neturi ir nereiškia. Prievolinė teisė sudaro vieną iš turtinių teisių (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), kas taip pat reiškia turtą (CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės ir teisiniai pagrindai patvirtina ieškovės ieškinio nepagrįstumą.

Šalies argumentai

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad 2013 m. ieškovė nurodė, kad buvo paimtas vaiko pasas, taip pat ieškovė parašė policijai pareiškimą, kad jis šampano buteliu trenkė jai per galvą. 2013 m. jis taip pat parašė policijai pareiškimą, nes ieškovė buvo paėmusi jo dokumentus, raktus ir pabėgusi, todėl buvo užvestos bylos ir tai užfiksuota Šilutės prokuratūroje. Sėdėdamas kalėjime, jis nepasirašinėjo jokių dokumentų su ieškove. Raštelyje yra ne jo parašas, nes neatitinka parašo užbaigimas, „K“ raidės parašymas, paraše turi būti penki pagaliukai, o raštelyje parašas su trimis pagaliukais. Jis su trimis pagaliukais niekada nepasirašo, visur pasirašo su penkiais pagaliukais. 2015 m. jis nemokėjo norvegiškai, todėl negalėjo pasirašyti po norvegiškai parašytu tekstu, jis turi atestatus, kada jis baigė norvegų kalbos kursus. Su ieškove buvo pykčiai ir bus, ji bando jį sugniuždyti, ji išvežė vaikus, grasina susidoroti su juo, jokios kameros jis nedaužė ir jos nematė. Jis su ieškove buvo pirkę karavaną, t. y. 12 metrų ilgio pastatomą namelį, kuris buvo pastatytas Šilutėje, jo turėtoje žemėje. Jam patekus į įkalinimo įstaigą, ieškovė reikalavo to namelio. Jis ieškovei atidavė tą namelį, kurį ji parsivežė į Jonavą. Ieškovė vėliau žemės sklypą su tuo nameliu pardavė, o namelio suma buvo kaip kompensacija už vaikų vežiojimą į kalėjimą. Po praeito posėdžio (2024 m. sausio 17 d.) jis kalbėjosi su advokatu M. W., kuris jį atstovavo Norvegijos teisme, parašė jam žinutę ir advokatas atrašė, kad jis nieko nežino ir nieko ieškovei netvirtino ir jai nieko nedavė. Visas susirašinėjimas su advokatu yra norvegų kalba jo telefone. Mokslus kalėjime jis pradėjo 2017 m. viduryje, nes be norvegų kalbos kursų negalėjo mokytis profesinėje mokykloje. Jis su ieškove gyveno iki 2023 m. sausio mėnesio. Dėl ieškovės pateiktame laiške jo nurodytos sutarties pasirašymo, jis paaiškinti dabartiniu metu negali, nes praėjo daug laiko. Dar buvo sutartis su ieškove ir dėl pastatomo namelio

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės pateikto paaiškinimo apie įsiskolinimus (toliau – Paaiškinimu) kopija (e. bylos t. 1, b. l. 34–35) nustatoma, kad žemiau pasirašęs E. K. pripažįsta esąs skolingas J. K. 1 700 kronų. Ši suma turi būti grąžinta, kai K. bus paleistas iš kalėjimo. K. pageidaujant aukščiau nurodyta suma gali būti grąžinta mėnesinėmis įmokomis per 17 mėnesių, kai jis bus paleistas iš kalėjimo. Palūkanos aukščiau nurodytai sumai netaikomos. Šis paaiškinimas surašytas (duomenys neskelbtini) kalėjime 2015 m. kovo 2 d.

Patvirtinimu iš kalėjimo, išduotu 2017 m. birželio 21 d., (e. bylos t. 1, b. l. 36–38) nustatoma, kad E. K. šiuo metu atlieka 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuriame jis yra nuo (duomenys neskelbtini). E. K. gali paduoti prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini). Bausmę jis atlieka iki (duomenys neskelbtini).

Darbo sutartimi (e. bylos t. 1, b. l. 47–48) nustatoma, kad E. K. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23579-559/2018 (e. bylos t. 1, b. l. 65–67) nutraukta santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 3, tarp E. K. ir J. K. (iki santuokos – S.), sutuoktinių bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė K., atsakovui palikta pavardė K.; patvirtinta sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis).

Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad šalys pareiškia, kad jokio kito dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino ir / ar neregistruotino kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto ir / ar turtinių teisių, išskyrus nurodytą šioje Sutartyje, neturi. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad pasidalino visą turtą, įskaitant kilnojamąjį turtą natūra, vienas kitam jokių turtinių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su turtu, neturi ir nereiškia.

Sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog visos piniginės lėšos, esančios kiekvieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko sąskaitose, nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos lieka šio sutuoktinio asmenine nuosavybe.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šiuo atveju susiklostė situacija, kai vienas iš buvusių sutuoktinių reiškia pretenzijas dėl jam kito sutuoktinio galimai padarytos žalos, kuri atsirado iki santuokos nutraukimo. Kadangi šis klausimas susijęs su turto ir prievolių (potencialių prievolių) padalijimu tarp sutuoktinių, šis klausimas turėjo būti išspręstas nutraukiant šalių santuoką.

Ieškovė iš esmės laiko save atsakovo kreditoriumi, įrodinėdama, kad nuostolių atlyginimo klausimas kildinamas iš delikto, t. y. atsakovo tyčinių, neteisėtų veiksmų atlikimo, sukėlusių turtinę žalą (nuostolius) asmeniškai ieškovei. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė santuokos nutraukimo metu žinojo apie šioje byloje ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Nepaisant to, ieškovė, laikydama save potencialia atsakovo kreditore, santuokos nutraukimo byloje klausimo dėl atsakovo galimos prievolės ir jos vykdymo nekėlė. Ieškovė nurodo, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo pasibaigęs terminas skolai atlyginti, nes santuokos nutraukimo metu atsakovas buvo kalėjime Norvegijoje, o šiuo metu naikinamasis proceso atnaujinimo terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovės ieškinys nagrinėjamas pagal bendrąsias taisykles.

Ieškovė prašo priteisti skolą iš atsakovo ir šią skolą grindžia atsakovo pasirašyto Paaiškinimo (e. bylos t. 1, b. l. 34–35) kopija, kurios lapo viršuje nurodytas fakso numeris, matosi pusė raidžių, įrašų Atsakovas nurodo, kad Paaiškinimo kopijoje esantis parašas yra ne jo, nes jis taip nepasirašinėja, be to yra teismui pateikęs savo dokumentų, kuriuose yra jo parašai, kopijas ir ten esantys jo parašai skiriasi nuo Paaiškinimo kopijoje esančio parašo, nes ne taip parašyta „K“ raidė ir paraše nėra penkių pagaliukų, kaip paprastai jis pasirašinėja, o yra tik trys pagaliukai.

Bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023, 59 punktas).

Ieškovė sutiko ir prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę, tačiau Lietuvos teismo ekspertizių centro skelbiamose metodinėse rekomendacijose ekspertinių tyrimų užsakovams (https://ltec.lrv.lt/uploads/ltec/documents/files/Metodin%C4%97s%20rekomendacijos_%20Ra%C5%A1ysena.pdf) dėl rašysenos ekspertizių yra nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria. Ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti Paaiškinimo originalą, tačiau teismui šio Paaiškinimo originalo ieškovė nepateikė, todėl teismas neturėjo galimybės paskirti rašysenos ekspertizę tikslu nustatyti, ar Paaiškinime pasirašė atsakovas.

Atsakovas nurodo, kad jo parašas, skiriasi nuo Paaiškinime esančio parašo „K“ raidės parašymu ir pagaliukų skaičiumi, nes jis pasirašo su penkiais pagaliukais, o Paaiškinime yra tik trys pagaliukai. Atsakovas pateikė dokumentus, kuriuose yra jis pasirašęs, t. y. pateikė vairuotojo pažymėjimą (e. bylos t. 1., b. l. 152), asmens tapatybės kortelę (e. bylos t. 1, b. l. 153), Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą (e. bylos t. 1, b. l. 154). Šiuose atsakovo pateiktuose dokumentuose atsakovo parašas galimai vizualiai skiriasi nuo Paaiškinimo kopijoje esančio parašo, tačiau teismas negali padaryti kategoriškos išvados ir teismui kyla pagrįstų abejonių, ar teismui pateiktoje Paaiškinimo kopijoje yra atsakovo parašas. Be to, atsakovo pateikti dokumentai su jo parašais, yra išduoti 2021 m., o Paaiškinimo kopijoje nurodoma data 2015 m. kovo 2 d., t. y. tarp šių parašų parašymo yra daugiau kaip šešerių metų skirtumas, o asmens raštas, atsižvelgiant į amžių, kinta. Esant tokiai situacijai ir nesant galimybės byloje paskirti rašysenos ekspertizę, nėra galimybės nustatyti, ar Paaiškinimą pasirašė atsakovas.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodo, kad šią Paaiškinimo kopiją jai perdavė atsakovo advokatas M. W.. Atsakovas nurodo, kad jam advokatas M. W. parašė žinutę, kad jis ieškovei nieko nerašė ir nieko neperdavė, tačiau atsakovas nepateikė teismui savo susirašinėjimo su advokatu, o ieškovė teismui nepateikia Paaiškinimo originalo.

Ieškovė teismui pateikė atsakovo jai rašytą laišką (e. bylos t. 2, b. l. 44–47), kuriuo nustatoma, kad laiškas skirtas ieškovei, laiško pabaigoje atsakovas parašo datą „5.03.15“ ir savo vardą ir pavardės pirmąją raidę. Laiško antrosios pastraipos antroje-ketvirtoje eilutėse nurodyta, kad „Beja sutarti pasirašiau kaip ir žadėjau, tikiosi būsi ramesne ir nustosi man zysti, man tavų pinigų nereike ir niekada jų nereikėjo“ (kalba netaisyta). Laiškas išsiųstas iš (duomenys neskelbtini), ant voko yra antspaudas su data „6 03 15“. Ieškovė nurodo, kad atsakovas šiame laiške patvirtino, kad jis pasirašė skolos raštelį.

Laiške (e. bylos t. 2, b. l. 44–47), kurį pateikė teismui ieškovė, atsakovas nurodo pasirašęs sutartį, kurią žadėjo pasirašyti, nurodo, kad jam nereikia ir niekada nereikėjo ieškovės pinigų. Laiške nurodyta data 2015 m. kovo 5 d., Paaiškinimo kopijoje nurodyta data 2015 m. kovo 2 d., t. y. šios datos neprieštarauja ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl Paaiškinimo surašymo datos. Tačiau iš laiško turinio negalima suprasti, kokią sutartį pasirašė atsakovas, ar sutartimi jis sutiko pinigus mokėti, ar jis sutartimi atsisakė kažkokių pinigų, nes nurodo, kad jam ieškovės pinigų nereikia. Atsakovas nurodo, kad jis neprisimena, apie kokią sutartį rašė ieškovei dėl to, kad praėjo daug laiko, tačiau nurodo, kad buvo su ieškove ir sutartis dėl kemperio, t. y. namelio.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovė neturi ir negali pateikti teismui Paaiškinimo, kurio pagrindu prašo priteisti skolą iš atsakovo, originalo. Teismui pagrįstų abejonių kelia ieškovės paaiškinimas, kad Paaiškinimą paruošė atsakovo advokatas, kuris jai į rankas perdavė tik dokumento kopiją, nes Paaiškinimas yra skirtas ieškovei, o ir kreipiantis į teismą, ieškovei turi būti žinoma, kad visada reikia pateikti dokumentų originalus, o pateikiamos teismui dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Teismui pateikto Paaiškinimo kopijos tikrumas taip pat nėra patvirtintas to advokato, kuris ruošė šį dokumentą, ar kito įgalioto pareigūno. Atsakovas byloje neigia savo parašo tikrumą ir nurodo parašo detales, dėl kurių mano, kad parašas yra ne jo. Kadangi byloje nepateiktas Paaiškinimo originalas, todėl nustatyti, ar Paaiškinimą pasirašė atsakovas, kuris ginčija savo parašą, nėra galimybių. Kiti byloje ieškovės pateikti įrodymai, t. y. laiškas, rašytas atsakovo, nepatvirtina Paaiškinimo aplinkybių, nes laiške rašoma apie sutartį ir neaišku, ar atsakovas sutiko pinigus mokėti, ar atsakovas pinigų atsisakė. Tokiu būdu teismas laiko, kad ieškovė neįrodė ir byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovas pasirašė Paaiškinime ir įsipareigojo jai sumokėti skolą, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas dėl skolos sumokėjimo, netiesioginiai įrodymai nepatvirtina skolos fakto, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 93, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė