Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑6136‑512/2011, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-09 sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimas ir ieškinys atmestas; palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovės A. V. ieškinys tenkintas ir pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja sužinojo 2017 m. kovo 3 d. gavusi L. Z. (atsakingos už VKSĮ Stakla žinybinių butų privatizavimą) rašytinį patvirtinimą apie ieškovės šeimos dokumentų, reikalingų buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūroms pradėti pateikimą, taip pat 2017 m. kovo 9 d. gavusi UAB ,,Klaipėdos būstas“ rašytinį paaiškinimą, dėl UAB ,,Pempininkų vados“ 2015 m. gruodžio 8 d. rašto, kuriuo Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi atmesdamas ieškinį, taip pat gavusi laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 9 d. archyvų atsakymus, iš kurių matyti, jog jokių ginčo buto privatizavimo dokumentų nėra išlikę.Taip pat nurodė, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nei šalims, nei bylą nagrinėjantiems teismams nebuvo žinomos, šiais duomenimis teismai nesivadovavo ir šių duomenų nevertino bei dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, nors apeliacinės instancijos teismas ir sprendė, jog ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovė ar jos tėvas, kaip buvo teigiama, buvo pateikę prašymus dėl teisės privatizuoti patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-28 nutartimi netenkino pareiškėjos A. V. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, A. V., dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011. Nurodė, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Taip pat nurodė, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėja su šeima kreipėsi bei pateikė dokumentus BŪT siekdami privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo privatizavimo procedūrą, buvo įrodinėjimo dalyku išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tačiau išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėja neteikė įrodymų ar duomenų apie tai, kad L. Z. gali paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog pareiškėja, teigdama, jog šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nepateikė jokių objektyvių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų.Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, pripažinti, jog šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokių duomenų pateikimas priklausė nuo pareiškėjos aktyvių veiksmų civilinės bylos įrodinėjimo procese, pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie asmenis, galinčius paaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes. Manė, jog pareiškėja, teigdama, jog dokumentus pateikė, negalėjo nežinoti apie galimai tokius dokumentus tvarkiusius ar priėmusius asmenis.Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai buvo žinoma, jog Klaipėdos valstybinė komercinė statybos įmonė ,,Stakla“ ir valstybinė butų ūkio eksploatavimo įmonė Nr. 7 Savivaldybės administracijos Archyvui registracijos žurnalų, kuriuose buvo registruojami prašymai dėl leidimo privatizuoti butus, neperdavė, tokių žurnalų saugojimo terminas buvo penkeri metai. Pažymėjo, jog šiuos duomenis pareiškėja teikė teismui, teismas nurodytus rašytinius įrodymus vertino.Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, rėmėsi klaidingu 2005 m. gruodžio 8 d. UAB ,,Pempininkų valda“ raštu Nr. 654, o šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nei bylos šalims, nei bylą nagrinėjusiems abiejų instancijų teismams nebuvo žinomos. Pažymėjo, kad vienas iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių yra tas, kad tokia aplinkybė nėra žinoma ir negali būti žinoma pareiškėjui, o ne bylą nagrinėjusiam teismui.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus bylos duomenis, pripažinti, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti priimtų teismo spendimų teisėtumu ir pagrįstumu, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, sprendimą priėmė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, o ne rėmėsi konkrečiu vieninteliu rašytiniu įrodymu, kurio teisingumą ginčija pareiškėja. Pareiškėjos pateikti duomenys, kuriuos pareiškėja laiko naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-6136-512/2011 procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo pareiškėjos naujai pateiktų 2017-03-03 L. Z. rašytinio patvirtinimo bei vėlesnių šio asmens papildomų paaiškinimų bei neanalizavo 2017-03-09 UAB Klaipėdos būstas rašytinio paaiškinimo Nr. KLB-RS-17-0133 turinio, nevertino juose užfiksuotų aplinkybių kitų įrodymų kontekste, o tik nurodė, kad šie įrodymai nėra nei naujai paaiškėjusios aplinkybės, nei įrodymai, turintys esminės reikšmės bylai.Taip pat nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas 2012-03-09 sprendimu atmesdamas pareiškėjos ieškinį konstatavo, jog nebuvo pateikta „nei vieno įrodymo", patvirtinančio ieškinyje nurodytas aplinkybes. Apelianto nuomone, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą ir pareiškėjai teikiant naujus įrodymus, atitinkančius apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus ir išvadas, kurie patvirtina ieškovės kreipimąsi dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, turėjo būti pripažinta, jog naujai teikiami įrodymai yra esminiai reikšmingi bylai ir keičiantys bylos aplinkybių vertinimą, įneša daugiau aiškumo dėl ginčo bei pašalina teismų iškeltas abejones dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Darė išvadą, jog šie duomenys, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas.Pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės dėl 2017-03-03 ir 2017-05-08 L. Z. rašytinių atsakymų bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau nebuvo žinomos, nei bylos šalims, nei teismui, o sužinotos visai atsitiktinai, todėl nedelsiant buvo pateiktos teismui. Teigia, jog tik nuo byloje atsakove esančios Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų ir sąžiningumo priklausė, ar pirmiau nurodyti duomenys (A. G. šeimos privatizavimo dokumentai) buvo išsaugoti, ar buvo prieinami ieškovei ir bylą nagrinėjusiam teismui.Mano, jog savivaldybės, kaip atsakovės, archyvuose nėra išlikę jokių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės teiginį, jog laiku buvo kreiptasi dėl buto privatizavimo lengvatine tvarka. Kadangi tokių dokumentų išlikę nėra, o šie yra būtini pagal anksčiau nurodytus Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimus, todėl akivaizdu, jog naujai pateikti duomenys - L. Z. rašytiniai paaiškinimai ir sutikimas šias aplinkybės patvirtinti teisme, esant byloje duomenų, jog iš tiesų L. Z. 1991-1993 m. laikotarpiu dirbo VKSJ „Stakla" inžiniere, turėtų būti vertinami kaip atitinkantys CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygas.Pareiškėjos vertinimu, labiau nei akivaizdu yra tai, jog pradinėje byloje teismas neturėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ar jos tėvas, buvo pateikę prašymus dėl teisės privatizuoti patalpas, tačiau naujai pateikti įrodymai tik patvirtinta, teisiškai reikšmingą ir esminę faktinę aplinkybę, jog ieškovė ar jos tėvas, buvo pateikę prašymus dėl teisės privatizuoti patalpas. Darė išvadą, jog prašant atnaujinti procesą pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės - faktiniai duomenys apie kitokias nei teismas nustatė faktines esminiai reikšmingas bylos aplinkybes, kiek tai susiję su buto privatizavimo pradžia, duoda pagrindą kitaip vertinti bylos aplinkybes ir priimti kitokį teismo sprendimą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartį. Nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-6136-512/2011 nagrinėjimas teisme vyko pakankamai ilgai, todėl ieškovė turėjo visas galimybes rinkti visus įrodymus, kviesti visus liudytojus tam, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės surinkti įrodymai būtų įvertinti, o ne pasibaigus bylai su ieškoti papildomų įrodymų ir siekti pakartotinio bylos išnagrinėjimo.Taip pat nurodė, kad ieškovė teigia, jog tariamai naujas ir reikšmingas aplinkybes sužinojo „visai atsitiktinai“, tačiau taip ir nenurodė, kaip konkrečiai tas atsitiktinumas pasireiškė. Ieškovės pateiktos formuluotės suponuoja mintį, jog tariamo atsitiktinumo iš esmės pasireiškė ieškovei parašius 2017-02-27 prašymą ir gavus L. Z. 2017-03-03 atsakymą. Atsakovė abejoja L. Z. galimybės prisiminti dokumentus teikusius asmenis prieš tris dešimtmečius. Teigia, jog pagal 1991 m. L. Z. asmens duomenų kortelę 1991-1993 m. ji dirbo inžiniere įmonėje „Stakla“, todėl daro išvadą, jog liudytoja įmonėje atlikdavo tik inžinerinį / techninį darbą, nesusijusį su sprendimų priėmimu, juo labiau dėl privatizacijos.Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad archyve netgi pati ieškovė taip ir nerado absoliučiai jokių savo dokumentų dėl buto privatizacijos suponuoja minti, jog tariama liudytoja arba klysta (sąžiningai arba ne), arba yra atsakinga už netinkamą pareigų atlikimą, dėl ko bylos šalys teisminiame procese patiria išlaidas / žalą.Taip pat pažymėjo, jog ieškovės teiginiai dėl dokumentų privatizavimui padavimo fakto neturi didelės reikšmės, nes pagal teismų praktiką, gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą.Atsakovei nesuprantama, kodėl buvo kreiptasi į UAB „Klaipėdos būstas“ dėl P. M. veiksmų prielaidų, o ne į pačią P. M., kuri šiuo metu vadovauja VšĮ „Klaipėdos butai“.Tretysis asmuo A. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-6136-512/2011 procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad nei 2005 m., kai buvo gautas UAB” Pempininkų valdos” raštas, nei 2010 m., kai buvo pradėtas teisminis procesas dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, apie L. Z., kaip svarbią liudininkę, ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes nei ieškovės šeimos privatizacijos dokumentų, nei archyvinių duomenų apie darbuotojus atsakingus už privatizaciją VKSĮ “Stakla” Butų-komunalinio ūkio valdyboje (toliau-VKSĮ “Stakla” BKŪV) nebuvo įmanoma surasti archyvuose jau nuo 1998 metų. Teigia, jog šie duomenys įrodo byloje pateiktos Klaipėdos regioninio valstybės archyvo ir Klaipėdos savivaldybės administracijos archyvo pažymos, kad jokių duomenų apie tai nėra perduota ir išsaugota.Taip pat nurodė, kad ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi VKSĮ "Stakla” BKŪV darbuotojai, kurie tvarkė žinybinių butų privatizacijos dokumentus. Todėl ir aplinkybės jos atžvilgiu yra naujai paaiškėjusios, kadangi ji asmeniškai neteikė dokumentų įmonės darbuotojams, tvarkiusiais buto privatizacijos klausimus. Teigia, jog nuo 2010 m. ieškovė, kreipdamasi į teismą, bando apginti savo ir mirusių tėvų pažeistą teisę privatizuoti butą, kurie pradėjo tvarkytis buto privatizacijos dokumentus, bet iki šiol neužbaigė privatizacijos lengvatinėmis sąlygomis ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovės, neišsaugojusios A. G. šeimos buto privatizacijos dokumentų, aplaidžių veiksmų.Tretysis asmuo paaiškino, jog ieškovė sužinojo apie L. Z. visiškai atsitiktinai, kai 2017 m. vasario mėn., ieškovei dirbant lauke prie namų, ją užkalbino ieškovei nepažįstama senyvo amžiaus moteris, kuri gyvena kaimynystėje. Sutiktoji moteris yra R. J., buvusi VKSĮ „Stakla“ BKŪV vyr. finansininkė. Išsišnekėjus su ja, paaiškėjo, kad ji pažinojo ieškovės mamą Z. G.. Paklausus, kaip sekasi ieškovės tėvams, ir ieškovei papasakojus apie tėvų neužbaigtą buto privatizaciją, ji pasiūlė kreiptis į buvusią VKSĮ „Stakla“ BKŪV inžinierę L. Z., kuri 1991-1993 m. įmonėje vykdė privatizavimo dokumentų tvarkymo funkciją, ir nurodė jos gyvenamąją vietą.Pažymėjo, jog dėl ginčijamų naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui trečiasis asmuo A. V. sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, pateiktais atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑6136-512/2011, teisėtumo ir pagrįstumo.Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-28 sprendimu tenkino ieškovės A. V. ieškinį bei pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą adresu (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-09 sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, savo sprendimą grindė tuo, kad byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovė ar jos tėvas, kaip buvo teigiama, buvo pateikęs prašymus dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Nurodytų duomenų nebuvimą Klaipėdos apygardos teismas vertino kaip pagrindą atmesti ieškinį. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių nurodė, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2017 m. kovo 3 d., gavusi L. Z. patvirtinimą apie ieškovės šeimos dokumentų, reikalingų buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūroms pradėti pateikimą, taip pat gavusi 2017 m. kovo 9 d. UAB ,,Klaipėdos būstas“ rašytinį paaiškinimą dėl UAB ,,Pempininkų valdos“ 2005 m. gruodžio 8 d. rašto, kuriuo Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi atmesdamas ieškinį, taip pat gavusi laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 9 d. archyvų atsakymus, iš kurių matyti, jog jokių ginčo buto privatizavimo dokumentų nėra išlikę. Pareiškėja byloje pateikė 2017 m. kovo 3 d. L. Z. pasirašytą, ranka rašytą patvirtinimą, kuriuo nurodytas asmuo patvirtina, jog 1992 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) buto šeima buvo atnešusi dokumentus dėl buto privatizavimo, 1993 m. visi buto (duomenys neskelbtini) dokumentai dėl privatizavimo buvo atiduoti į savivaldybės butų privatizavimo tarnybą (b. l. 93).Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas pirmiausia patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 str. 1 d.). Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 str. 2 d.). Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 str. 3 d.). Aiškinant šias teisės normas, svarbu pažymėti, jog teismas priėmęs prašymą atnaujinti procesą neanalizuoja pateiktų naujų įrodymų turinio. Šioje stadijoje yra svarbu įvertinti tik tas aplinkybes, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ar šios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, ar pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ar turi esminę reikšmę bylai.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje gali būti tik konkretūs juridiniai faktai, o ne pareiškėjos nurodytos prielaidos apie galimai klaidingus duomenis. Pareiškėja, teigdama, jog bylos nagrinėjimo metu P. M. galimai melagingai liudijo teisme, nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, pareiškėjos pateiktas UAB ,,Klaipėdos būstas“ raštas dėl 2005 m. gruodžio 8 d. UAB ,,Pempininkų valdos“ rašto ir jame nurodytu aplinkybių iš esmės yra grindžiamas tik UAB ,,Klaipėdos būstas“ prielaidomis apie rašto parengimo aplinkybes bei jame nurodytą informaciją, todėl negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateikti duomenys, kuriuos pareiškėja laiko naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos motyvai rodo, jog teismas spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, įvertino pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų turinį, t. y. praleisdama proceso atnaujinimo stadiją. Sprendė dėl pateiktų įrodymų esmės prašomo panaikinti teismo sprendimo atžvilgiu, nors šioje stadijoje tokio vertinimo atlikti negalėjo. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nesilaikė CPK 370 straipsnyje numatytos tvarkos, pažeidė procesines teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartis naikintina. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertindamas ar pateikti įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, kadangi tokių duomenų pateikimas priklausė nuo pareiškėjos aktyvių veiksmų civilinės bylos įrodinėjimo procese, o pareiškėjai negalėjo būti nežinoma apie asmenis, galinčius paaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės jai tapo žinomos atsitiktinai ir nors prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą nenurodė kokiu būdu šios aplinkybės jai tapo žinomos, tačiau pareiškėja atskiruoju skundu paaiškino, jog dėl privatizacijos proceso pradėjimo, visus dokumentus pateikė pareiškėjos tėvas, todėl pareiškėjai nebuvo žinoma, kokie asmenys juos priėmė ir kaip juos galima surasti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Akivaizdu, jog pareiškėja turėdama duomenų apie asmenis, kurie gali patvirtinti jos įrodinėjamas aplinkybes, būtų prašiusi teismo šiuos asmenis apklausti, todėl laikytina, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą, pareiškėjai nebuvo žinoma, kas priėmė pareiškėjos tėvo galimai pateiktus dokumentus dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, todėl šie įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiais.Pažymėtina, jog pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, be kitą ko rėmėsi liudytojos L. Z. paaiškinimu apie ieškovės šeimos dokumentų, reikalingų buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūroms pradėti pateikimą. CPK 189 straipsnio 1 dalis nustato, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Liudytoju laikomas bylos baigtimi teisiškai nesuinteresuotas fizinis asmuo, jis yra įrodymų šaltinis, o liudytojo parodymai (paaiškinimai) yra įrodinėjimo priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog teismo posėdyje apklausus liudytoją L. Z. ir jeigu pasitvirtintų jos nurodytos aplinkybės, tai tokiu atveju jos parodymai galėtų paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-09 sprendime nurodytas aplinkybes, todėl darytina išvada, jog šis naujai paaiškėjęs įrodymų šaltinis turi esminę reikšmę bylai. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartis naikintina bei klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 39 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011 tenkinti.

Atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6136-512/2011 pagal pareiškėjos A. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo, trečiasis asmuo A. V., CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.