Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Lomonienės ir nuteistojo R. B. (toliau – Apeliantas) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. B. pripažintas kaltu padarius 3 (tris) nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. B. skirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, R. B. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri prilyginama 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmei ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. sausio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Š. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kad jis nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. 16.40 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su bendravykdytoju T. K., iš anksto susitarę, išstūmus negyvenamo namo duris, įsibrovė į svetimą V. K. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą: 4 vienetus ketaus radiatorių, bendros 800 eurų vertės ir skalbimo mašiną, 100 eurų vertės, viso pagrobė bendros 900 eurų vertės V. K. priklausantį turtą.

2. T. K. ir R. B. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 4 d. 10.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, veikdami kartu, iš anksto susitarę, išlaužę namo duris, įsibrovė į svetimą V. D. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą V. D. priklausantį turtą: akumuliatorinį suktuką „(duomenys neskelbtini)“, 115 eurų vertės, elektrinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“, 120 eurų vertės, siaurapjūklį „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės, elektrinį smūginį grąžtą, 60 eurų vertės, 7 kg naminių dešrų, bendros 60 eurų vertės, 3 vnt. 30 litrų statinaičių, bendros 200 eurų vertės, kirvį „(duomenys neskelbtini)“, 15 eurų vertės, 50 metrų ilgio kabelį, 50 eurų vertės, trifazio baltos spalvos kabelį 30 metrų ilgio, 50 eurų vertės, 2 vnt. ričių su kabeliais, bendros 80 eurų vertės, kelioninį lagaminą, 60 eurų vertės, peilį, 10 eurų vertės, galąstuvą „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės, kirvį „(duomenys neskelbtini)“, 17 eurų vertės, vandens hidroforo siurblį „(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės, 15 metrų prailginimo laidą, bendros 20 eurų vertės, 2 pakelius kavos „(duomenys neskelbtini)“, saldainius „(duomenys neskelbtini)“, arbatą, 6 vnt. skardinių kačių maisto „(duomenys neskelbtini)“, 5 vnt. pakelių vaistų „(duomenys neskelbtini)“, bendros 15 eurų vertės, bei pagrobė svetimą bendros 280 eurų vertės E. K. priklausantį turtą: muzikinį grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, 200 eurų vertės, muzikinį grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, 30 eurų vertės, filmavimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės. Toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, pagrobė svetimą V. D. priklausantį turtą: prie tvenkinio buvusią elektrinę oraputę „(duomenys neskelbtini)“, 70 eurų vertės, geltonos spalvos kabelį, bendros 40 eurų vertės, oro paskirstytoją su pajungtais vamzdeliais, bendros 20 eurų vertės, t. y. pagrobė svetimą V. D. priklausantį bendros 1092 eurų vertės turtą.

3. Be to, R. B. ir asmuo, dėl kurio baudžiamasis procesas nutrauktinas jam mirus, nuo 2020 m. sausio 4 d. 12 val. iki 2020 m. sausio 19 d. 14.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami kartu, iš anksto susitarę, sugadinę du negyvenamo namo verandų langų rėmus, įsibrovė į svetimą S. L. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą S. L. priklausantį turtą: du elektrinius virdulius, bendros 40 eurų vertės, elektrinį ventiliatorių, 30 eurų vertės, du televizoriaus priedėlius su dvejais pulteliais „(duomenys neskelbtini)“, bendros 60 eurų vertės, magnetolą „(duomenys neskelbtini)“, 100 eurų vertės, keturis arbatinius puodelius, bendros 20 eurų vertės, keturis elektros ilgintuvus, bendros 40 eurų vertės, stalinį šviestuvą, 10 eurų vertės, kelioninį lagaminą, 40 eurų vertės, peilių rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, bendros 30 eurų vertės, lempą nuo mašalų, 10 eurų vertės, šiupeliuką su šepečiu, bendros 10 eurų vertės, du telefonų įkrovėjus, bendros 10 eurų vertės, viso pagrobė bendros 400 eurų vertės svetimą S. L. priklausantį turtą.

4. Be to, T. K., R. B. ir asmuo, dėl kurio baudžiamasis procesas nutrauktinas jam mirus, nuo 2020 m. sausio 19 d. 15.00 val. iki 2020 m. sausio 21 d. 10.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami kartu, iš anksto susitarę, sugadinę ūkinio pastato durų du užraktus ir apgadinę ūkinio pastato medinį lango rėmą, įsibrovė į svetimą S. L. priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą S. L. priklausantį turtą: motorinę žoliapjovę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 155 eurų vertės, motorinę krūmapjovę, 100 eurų vertės, rankinius įrankius, t. y. 3 vnt. replių ir 5 vnt. atsuktuvų, bendros 20 eurų vertės, aliuminines kopėčias, 200 eurų vertės, penkis ilgintuvus, bendros 100 eurų vertės, elektrinį siaurapjūklį „(duomenys neskelbtini)“, 50 eurų vertės, elektrinį grąžtą „(duomenys neskelbtini)“, 100 eurų vertės. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, sugadinę du negyvenamo namo kambario langų medinius rėmus, įsibrovė į svetimą S. L. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą S. L. priklausantį turtą: suvenyrus – drambliukus, 100 eurų vertės, elnio ragus, 100 eurų vertės, galąstuvą, 50 eurų vertės, viso pagrobė bendros 975 eurų vertės S. L. priklausantį turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Dėl R. B. skundo

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo apygardos teismo peržiūrėti baudžiamąją bylą, kurioje jis (R. B.) pripažintas kaltu padarius 3 (tris) nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog, šiuo atveju, ginčas kyla dėl nusikalstamos veikos įvykdytos V. D. atžvilgiu.

6)Informacija apie R. B. ir T. K. telefonų prisijungimus patvirtina, kad vagystės laikotarpiu abu kaltinamieji tarpusavyje bendravo, jų telefonai veikė teritorijoje, kuri apima ir vagystės vietą, ir jų abiejų gyvenamąsias vietas, t. y. jie nebuvo kažkur išvykę. (4 t., b. l. 30–34).

6. Taigi, aptartų duomenų kontekste paminėtina, jog pas T. K. ir R. B. gyvenamosiose vietose buvo rasta iš V. D. sodybos pagrobtų daiktų. Pas R. B. kratos metu rasti iš V. D. sodybos pagrobti daiktai: kirvis, kamera „(duomenys neskelbtini)“, o pjūklas „(duomenys neskelbtini)“ rastas per kratą namuose, kuriuose gyveno T. K. ir A. U.. Iš to matyti, kad šios vagystės, kaip ir kitų vagysčių (iš S. L.) atveju, asmenys pagrobtus daiktus pasidalindavo tarpusavyje. Kamerą R. B. siūlė įsigyti degalinės darbuotojui liudytojui D. M., be to, šiam liudytojui buvo siūloma įsigyti ir nemažai metrų kabelio, o būtent iš V. D. sodybos buvo pavogta nemažai kabelių. (5 t., b. l. 147–156).

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013).

8. Analizuojamu atveju paminėtina, kad išvada, jog svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Taigi veikos kvalifikavimui svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai.

9. Aptartų duomenų kontekste apygardos teismo teisėjų neturi pagrindo abejoti dėl Apelianto kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Be kita ko apeliaciniu skundu nepateikiami jokie argumentai, kuriuos teisėjų kolegija galėtų vertinti ar svarstyti, kaip galimus R. B. teisinančius duomenis, o tai, kad R. B. nurodo, jog nepažįsta V. D. ir nėra buvęs jo namuose nesuteikia pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip patikimų ir paneigiančių R. B. kaltę bei kitus jau aptartus bylos įrodymus. Priešingai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nors dėl šios vagystės įvykdymo T. K. ir R. B. kaltės nepripažino, tačiau vertinant nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius liudytojų parodymus ir apžiūros protokolo duomenis akivaizdu, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina jų abiejų dalyvavimą įvykdant vagystę iš V. D. sodybos į ją įsibraunant.

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina R. B. skunde nurodytas aplinkybes dėl kirvio suradimo pakelėje. Visiškai pritartina skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad jis tikrai nebuvo rastas atsitiktinai pravažiuojant keliu pakelės žolėse. Automobilyje buvę R. B. ir T. K., dalyvavę įvykdant vagystę, neabejotinai žinojo apie pakelėje paliktą kirvį ir dėl to prašė E. B. ten sustoti jo paimti. (10 t., b. l. 121-124).

11. Atkreipiamas dėmesys, jog aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, kad paimti daiktų po vagystės iš netoli apvogtos sodybos esančių krūmų 2020 m. sausio 5 d. ryte vyko T. K. ir R. B., o juos pastebėjo nukentėjusysis, kurio aukščiau aptarti parodymai paneigia R. B. teiginius, kad daiktus nešėsi tik T. K., o pastarasis nežinojo, kas ten per daiktai. Nukentėjusysis nurodė, kad du vyrai nešėsi du maišus ir įdėję juos į automobilį išvyko (duomenys neskelbtini) pusės link. Pagal nukentėjusiojo matyto ir žentui apibūdinto automobilio požymius (duomenys neskelbtini) degalinėje E. K. išsiaiškino, kad tai gali būti R. B. automobilis, o tą dieną į degalinę buvo užsukę du vyrai su sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kurio vairuotojas žinomas R. vardu.

12. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina abiejų asmenų (T. K. ir R. B.) dalyvavimą įvykdant vadystę iš V. D. sodybos, į ją įsibraunant, t. y. T. K. ir R. B. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 4 d. 10.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, veikdami kartu, iš anksto susitarę, išlaužę namo duris, įsibrovė į svetimą V. D. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą V. D. priklausantį bendros 1092 eurų vertės turtą.

13. Nors R. B. siekia paneigti savo kaltę dėl vagystės (V. D. sodyboje), tačiau jo paties parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi, todėl laikomi paneigtais remiantis kitais byloje surinktais įrodymais, o apeliacinis nuteistojo skundas atmetamas.

14. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės nėra išsakomi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas pagrįstai, pažymi, kad bausmės klausimas išspręstas taip pat tinkamai. Žemesnės instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Tokia teismo paskirta bausmė yra proporcinga Apelianto padarytai nusikalstamiems veiksmams, nelaikytina per griežta ar netinkama.

Dėl Š. Š. kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

15. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Lomonienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje dėl Š. Š. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimti naują sprendimą, t. y. Š. Š. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nors remiantis skundžiamu nuosprendžiu Š. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, tačiau, anot prokurorės, tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio bei kaltinamojo akto turinio matyti, kad Š. Š. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. 16.40 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su bendravykdytoju T. K., iš anksto susitarę, išstūmus negyvenamo namo duris, įsibrovė į svetimą V. K. priklausantį negyvenamą namą esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą V. K. priklausantį turtą: 4 vienetus ketaus radiatorių bendros 800 eurų vertės ir skalbimo mašiną 100 eurų vertės, viso pagrobė bendros 900 eurų vertės V. K. priklausantį turtą.

17. Prokurorės skundas grindžiamas tuo, jog iš Š. Š. ir T. K. parodymų matyti, kad nei vienas nei kitas nenurodė, jog tarp jų būtų buvusi kokia nors pagalba prie sodybos, todėl skundžiamo nuosprendžio prielaida, kad Š. Š. metalo išvežimą iš sodybos galėjo suprasti, kaip metalo išvežimą savininkui apie tai žinant ir dėl to susitarus yra visiškai nepagrįsta.

18. Paminėtina, jog ši aplinkybė buvo plačiai išanalizuota pirmos instancijos teismo nuosprendyje, todėl apygardos teismas siekdamas nekartoti aptartų teismo motyvų šiuo aspektu atkreipia dėmesį į esminius bylos duomenis, t. y. visiškai pritaria prokurorės skundo teiginiui, jog šioje byloje įrodyta, kad Š. Š. vežė T. K. iki V. K. sodybos, o po to iš ten į jo automobilį pakrautą metalą kartu su T. K. nuvežė ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien ši aplinkybė neįrodo Š. Š. nusikalstamos veikos- t.y. įsibrovimo į negyvenamą namą esantį (duomenys neskelbtini) ir V. K. turto pagrobimą.

19. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino T. K. parodymus dalyje dėl vagystės iš V. D. sodybos, kur T. K. savo kaltę neigė, tačiau teismas padarė išvadą, kad jo ir bendrininko parodymai nėra nuoseklūs ir sprendė, kad T. K. nesakė tiesos duodamas parodymus. Kita vertus, kita jo parodymu dalimi teismas vadovavosi ir konstatavo, kad Š. Š. V. K. sodyboje buvo vieną kartą. Apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo motyvais.

20. Analizuojamu atveju atkreipiamas dėmesys, kad pro sodybą pravažiavęs liudytojas A. J. matė kieme sudėtus radiatorius ir atidarytas namo duris, bet nurodė, kad tuo metu automobilių ir žmonių kieme nebuvo (10 t., b. l. 121-124). Tuo tarpu V. K. nuvykus į sodybą radiatoriai jau buvo pagrobti. Būtent dėl šios priežasties T. K. ir Š. Š. parodymai, kad T. K. paprašė Š. Š. pagalbos išvežti metalą, bet jam apie tai nieko nepasakojo, laikytini nepaneigtais. Be kita ko, į sodybą dienos metu Š. Š. važiuoti pakvietė T. K., kuris nenurodė, dėl ko iš tos sodybos reikia išvežti metalą. Jokių įrodymų, kad Š. Š. būtų ne tik automobiliu vežęs iš sodybos kiemo pakrautus radiatorius į metalo supirkimo įmonę, bet ir būtų kartu su T. K. įsibrovęs į patalpą, radiatorius nupjovęs, iš ten juos išnešęs į kiemą ar bent matęs, kad tai daro T. K., nėra.

21. Iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, kad radiatoriai buvo išnešti į kiemą ir paruošti išgabenimui dar iki Š. Š. ir T. K. atvykstant jų paimti automobiliu. Tokia išvada grindžiama žemiau pateikiamais duomenimis:

1)T. K. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad dėl V. K. turto vagystės gali paaiškinti, kad kelios dienos prieš įvykį žvejojo netoli tos sodybos esančiame tvenkinyje, pamatė kiemo teritorijoje sukrautus radiatorius ir nusprendęs juos nuvežti į metalo supirktuvę paprašė Š. Š. pagalbos, kad jį pavežtų, bet nieko jam neaiškino. Anksčiau toje sodyboje nėra buvęs. Kadangi Š. tą dieną negalėjo, tai kitą dieną padėjo jam nuvežti metalą į supirktuvę. Š. atvažiavo pas jį po pietų ir jie kartu nuvažiavo į tą sodybą, jis sukrovė radiatorius į automobilio kėbulą, o Š. Š. tuo metu sėdėjo automobilyje, nuvežė radiatorius į metalo supirktuvę prie „(duomenys neskelbtini)“. Metalo supirktuvėje Š. Š. su automobiliu užvažiavo ant svarstyklių, po to jis (T. K.) viską iškrovė, ką buvo pakrovęs į automobilį, o Š. Š. vėl turėjo užvažiuoti ant svarstyklių. Kadangi reikėjo pateikti dokumentą, bet jis jo neturėjo (jo dokumentas paimtas, nes kitoje byloje jam taikoma tokia kardomoji priemonė), paprašė Š. pateikti savo dokumentą ir jis sutiko. Nepamena, koks svoris buvo ir kiek pinigų už metalą gavo, bet tuos pinigus pasiėmė jis, o Š. Š. tik nupirko kuro. (10 t., b. l. 77-83).

2)Š. Š. pirmos instancijos teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su T. K. yra pažįstami. Neatsimena, kada tai buvo, bet atsimena, jog jam paskambino K. ir paprašė pagalbos, nurodydamas, kad jam reikia metalą nuvežti į supirkimo punktą parduoti, bet nenurodė, kokį metalą. Kadangi turėjo krovininį automobilį galėjo jam padėti. Atvyko pas T. K. į (duomenys neskelbtini), kuris jam nurodė, kur toliau važiuoti, abu atvažiavo į mišką prie apgriuvusio namo. Jam pačiam ta vietovė nebuvo žinoma, anksčiau ten nebuvo buvęs, nežinojo, į kokią sodybą nuvažiavo, bet nieko T. K. ir neklausinėjo. Pats liko sėdėti automobilyje, o T. K. pasikrovė tą metalą, nelabai žiūrėjo, iš kur ėmė metalą, atrodo, kad viskas buvo kieme, bet nematė, kur tiksliai ir nematė, kokį metalą krovė. Kadangi T. K. neturėjo asmens dokumento, paprašė, kad jis „suformintų“ tą pardavimą savo vardu. Taigi metalą pridavė su savo dokumentu, gautą apie 60–80 Eur išmoką atidavė T. K., kuris vežant jį atgal į (duomenys neskelbtini) nupirko jam dyzelino už 10 Eur. T. K. prie namų daugiau nieko nepasiėmė iš automobilio, nes automobilis buvo tuščias. (10 t., b. l. 77-83).

3)Nukentėjusioji V. K. pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad viskas vyko balandžio 22 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, į kurią retkarčiais nuvažiuodavo pasižiūrėti. Vykdama link sodybos pamatė automobilį, kurį kažkas vairavo (gal Š. Š., bet jo veido gerai nematė), o T. K. sėdėjo šalia vairuotojo. Tą automobilį yra mačiusi stovintį prie T. K. namų. Mašinos numeriai (duomenys neskelbtini) T. K. žino, nes jis gyvena netoliese. Susitiko juos tik išvažiavusius iš sodybos. Jeigu būtų minute anksčiau atvažiavusi, būtų radusi juos kieme tos sodybos, iš kurios pavogė radiatorius. (10 t., b. l. 102-109).

4)Liudytojas A. J. parodė, kad žino, jog miške esančioje sodyboje anksčiau gyveno žmogus, kuris dabar jau miręs. Sodybą prižiūrėjo V. K., kurią pažįsta. Važiavo pro šalį, pamatė duris praviras ir prie jų gulėjo radiatoriai, žmonių ar automobilių sodybos kieme nebuvo.. Pamatęs radiatorius užvažiavo pas V. ir pasakė, kad radiatoriai mėtosi kieme. Pašnekėjo ir ji išvažiavo pažiūrėti. V. K. nežinojo, kad radiatoriai kieme. Nebuvo sustojęs prie sodybos, pravažiavo 30–50 metrų atstumu nuo jos. (10 t., b. l. 121-124).

5)Liudytoja J. L. parodė, kad į jų įmonę du vyriškiai pristatydavo metalo laužą automobiliu. Datų neprisimena. Vienas iš jų svorį pasižiūrėdavo, sandėlininkas parodydavo, kur išsikrauti, tada jie vėl užvažiuodavo ant svarstyklių, pasisverdavo, o kitas, kuris vairuodavo (Šukys), formindavo dokumentus. Jis visada sėdėdavo mašinoje, nebent išsikrauti padėdavo. Jis užvažiuodavo, nuvažiuodavo, o kitas atnešdavo lapelį, paduodavo, o Š. Š. prieidavo suforminti metalo laužą, kurį atvežė. Surašo pirkimo–pardavimo aktą, nurodo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, kokį metalą pristatė, kas pristatė, asmuo pasirašydavo, kad metalas priklauso jam. Jokių įtarimų nesukėlė, kol policija neatvažiavo su moterimi, kuri atpažino radiatorius. Parodė vaizdo įrašą. Moteris matė vaizdo įrašą, atpažino automobilį ir suprato, iš kur atvežtas metalas, atpažino automobilį ir sužinojo, kas vežė tą metalą. Asmenys pasirašo ant pirkimo–pardavimo sutarties akto ir kasos išmokėjimo kvito. Pateikė tuos dokumentus tyrėjai. Š. Š. visada pasirašydavo ant akto. Jis buvo dar 2016 m. ar 2017 m. pridavęs metalą. Sistemoje pagal programą mato, kada vežė. (10 t., b. l. 121-124).

6)2020 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas tirti pateiktoje pastos „(duomenys neskelbtini)“ išliejoje, rastas 2020 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš V. K. negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), yra paliktas įtariamojo T. K. dešinės rankos bevardžiu pirštu (3 t., b. l. 98–102).

7)2020 m. balandžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu, liudytojas R. L. pateikė: 3 ketaus radiatorius, po 8 sekcijas, baltai melsvos spalvos, ir dokumentų kopijas, iš kurių matoma, kad metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis 2020 m. balandžio 21 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Š. Š., 2020 m. balandžio 22 d. buvo atvežta 580 kg metalo, išmokėta 82,65 Eur (3 t., b. l. 145–146, 155–159).

8)2020 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad piliečiui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Įtariant, kad jis galėjo dalyvauti įvykdant nusikalstamą veiką, buvo atlikta analizė, kaip minėtas asmuo laikosi kardomosios priemonės sąlygų ir kokiose vietose būna. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. nuo 11.49 val. iki 13.28 val. ir 2020 m. balandžio 22 d. nuo 10.24 val. iki 12.37 val. buvo (duomenys neskelbtini) esančioje nuošalioje vietoje – sodyboje. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 14.45 val. ir 2020 m. balandžio 22 d. apie 16.45 val. buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio pranešimo pridedami priedai: T. K. fiksuojamos buvimo vietos bei planas–schema, kur pažymėta apvogta sodyba (4 t., b. l. 1–8).

22. Teisėjų kolegijai įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų Š. Š. kaltę įvykdžius V. K. turto vagystę.

23. Apeliaciniu skundu prokurorė teigia, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad Š. Š. geležies ir plieno laužą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio mėnesį pardavė 2 kartus ir jokio kito metalo pridavimo kaip nurodė T. K. nebuvo.

24. Atsakant į šią skundo dalį pabrėžtina, kad toks skundo teiginys neatitinka faktinių bylos duomenų, t. y. iš aukščiau aptartų liudytojos J. L. parodymų, matyti kad į jų įmonę du vyriškiai pristatydavo metalo laužą automobiliu. Vienas iš jų svorį pasižiūrėdavo, sandėlininkas parodydavo, kur išsikrauti, tada jie vėl užvažiuodavo ant svarstyklių, pasisverdavo, o kitas, kuris vairuodavo (Š.), formindavo dokumentus. Jis visada sėdėdavo mašinoje, nebent išsikrauti padėdavo. Š. Š. visada pasirašydavo ant akto. Jis buvo dar 2016 m. ar 2017 m. pridavęs metalą. Sistemoje pagal programą mato, kada vežė.

25. Kita vertus Š. Š. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dieną iki įvykio dirbo sode ir demontavo šiltnamį pas L. M., o T. K. jam padėjo. T. K. taip pat parodė, kad toje pačioje metalo supirktuvėje buvo prieš kelias dienas iki įvykio, nes su Š. Š. vežė iš sodo nereikalingą metalą. Iš liepos 8 d. apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti vaizdai apžiūrėti CD laikmenoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2020 m. balandžio 21 d. 14.43 val. į UAB teritoriją įvažiuoja automobilis valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir sustoja ties aikštės viduriu. Iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipa T. K. ir moteris juodais plaukais, kuri plaukus susisukusi į kuodą. Ji stovi ir laukia, o kai automobilis nuvažiuoja moteris išeina iš teritorijos, į teritoriją moteris grįžta 13.50 val.( 3 t.b.l.177-179). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad Š. Š. 2020 m. kovo 19 d. pridavė 54 kg metalo, 2020 m. kovo 25 d. 32,30 kg metalo, 2020 m. kovo 30 d. 7,70 kg , 2020 m. balandžio 21 d. pridavė 66 kg metalo. ( 12 t. b.l.7).

26. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegija prokurorės skundo motyvus, kad T. K. melavo jog buvo ir daugiau metalo pridavimų ir kad jokio kito metalo kelios dienos prieš 2020 m. balandžio 22 d. „iš sodo“ kaip jis teigė nebuvo atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nes akivaizdu, kad tiek Š. Š. tiek ir T. K. parodymai apie 2020 m. balandžio 21 d. metalo pridavimą iš Š. Š. nurodytos L. M. sodo nėra paneigti, o priešingai, iš pateiktų duomenų matyti, kad Š. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo ir balandžio mėn. iki įvykio metalus pridavė ne vieną kartą.

27. Viena vertus pritartina skundo motyvui, jog iš T. K. intensyvios priežiūros duomenų matyti, kad jis V. K. sodyboje 2020-04-21 išbuvo beveik dvi valandas, o 2020-04-22 išbuvo daugiau nei 2 valandas, o tai akivaizdžiai paneigia Š. Š. parodymus, kad sodyboje jis praleido 5 minutes, kol T. K. krovė metalą į automobilį. Nors prokurorė skunde labai detaliai analizuoja T. K. apykojės kontrolės duomenis ir jo judėjimą 2020 m. kovo 21 ir 22 dienomis, tačiau intensyvioji priežiūra buvo taikoma išimtinai T. K., t.y. buvo vykdoma tik jo judėjimo kontrolė, kas matyti iš 2021 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl T. K. ir judėjimo schemos (4 t., b. l. 1–8). Tačiau tai savaime neįrodo, kad kartu su T. K. tuo metu visose tose pačiose vietose 2020 m. balandžio 21 d. nuo 11:49 val iki 13:25 val. ir nuo 13:50 iki 14:15 val. V. K. sodyboje (duomenys neskelbtini) buvo ir Š. Š..

28. Kita vertus, kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012).

29. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Š. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinas išvadas, jog būtent Š. Š. kartu su T. K. įsibrovė į svetimą V. K. priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė V. K. priklausantį turtą. Tai, kad byloje nustatytas faktas, jog 2020-04-21 užfiksuotas ištisinis tiesus važiavimas būtent į metalo supirktuvę iš V. K. sodybos, o metalo supirktuvėje nufilmuotas Š. Š. automobilis ir pats Š. Š. su T. K. savaime nereiškia, kad būtent Š. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t.y. įsibrovė į svetimą V. K. priklausantį negyvenamą namą, nes nei vienas iš jau aptartų bei pirmos instancijos teismo įvertintų įrodymų nepatvirtina Š. Š. įsibrovimo į svetimą turtą fakto ar fakto, kad Š. Š. žinojo, kad T. K. įsibrovė ir neteisėtai užvaldė V. K. turtą ir suprato, kad padeda jį realizuoti.

30. Išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Š. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai, nes byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinas išvadas, kad Š. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Prokurorės apeliacinio skundo motyvai ir išvados pagrįstos prielaidomis, todėl negali būti laikomi nepaneigiamais asmens kaltės įrodymais.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2014).

32. Paminėtina, kad T. K. ir Š. Š. tvirtina, kad radiatorius į Š. Š. automobilį pakrovė ir iškrovė metalo supirktuvėje vienas T. K.. Viena vertus, tokie jų parodymai nepaneigti, nes liudytojas R. L. parodė, kad ir vienas žmogus, jeigu jis yra stiprus, gali pakelti ir įkrauti tokio dydžio radiatorius. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad buvo priduota 580 kg, o 4 radiatoriai tiek negalėjo sverti, tai turėjo būti priduota dar ir kito metalo. Iš tikrųjų nenustatyta, koks kitas metalas, be radiatorių, buvo priduotas Š. Š. vardu 2020 m. balandžio 22 d.: tai galėjo būti tiek metalas iš tos pačios sodybos, kuris nėra kaltinime inkriminuotas, nes nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad dingo ir daugiau metalo (loviai iš tvarto, prikabinamos akėčios), tiek ir kitas metalas (tai atitiktų kaltinamųjų parodymus).

33. Kita vertus, net jeigu ir būtų nustatyta, kad Š. Š. padėjo T. K. pakrauti (iškrauti) iš sodybos paruoštą išvežti metalą, tai savaime neįrodytų Š. Š. kaltės dėl įvykdytos vagystės, nes metalas buvo vežamas dieną, jiems atvykus radiatoriai buvo sukrauti kieme ir paruošti gabenti. Nepaneigta, kad šios aplinkybės galėjo būti išteisintojo suprastos kaip metalo išvežimas savininkui apie tai žinant ir dėl to susitarus.

34. Esant aptartoms aplinkybėms, visos abejonės dėl Š. Š. kaltės įvykdant vagystę vertinamos jo naudai, todėl spręstina, kad neįrodyta, kad Š. Š. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Lomonienės ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.