- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-303-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11106-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Mineraliniai vandenys“
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Kategorijos
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą ir atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ bei UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1122-871/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Mineraliniai vandenys“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3 452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ 96 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat proporcingai priteistos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-01-16 apie 07:40 val. Vilniaus r. kelyje Vilnius-Utena, 16-ame km 630 m, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovui UAB „Mineraliniai vandenys“ ir vairuojama trečiojo asmens A. Š., partrenkė kelio važiuojamąja dalimi ėjusį ieškovą V. B.. 2011-03-30 buvo priimtas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriame konstatuota, jog minėto eismo įvykio metu transporto priemonės Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š., kuris vairavo UAB „Mineraliniai vandenys“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nepadarė Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Minėto eismo įvykio metu ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ieškovas tapo nedarbingas 45 proc. dydžiu, dėl sunkaus kūno sužalojimo ieškovas išgulėjo ligoninėje tris su puse mėnesių. Be to, eismo įvykio metu ieškovui buvo sunkiai sužalota galva, galvos traumos pasekmės yra iki šiol, taip pai įvyko du kojos lūžiai, kurių vienas atviras kojos lūžis, koja buvo praktiškai visiškai sumaitota, dėl ko ieškovas ypatingai sunkiai vaikšto iki šiol. Savarankiškas ieškovo gyvenimas ir darbas tapo neįmanomas. Be to, ieškovo sveikata po eismo įvykio pašlijo, ieškovas priverstas vartoti papildomus medikamentus. Ieškovas nuolat buvo priverstas prašytis motinos ir brolio pagalbos kasdieninėje ruošoje. Ieškovui ypatingai sunkiai gijo kojų kaulų lūžiai, todėl buvo reikalinga atliki papildomas operacijas, itin ūmūs galvos skausmai ieškovui atsiranda iki šiol. Ieškovas teigė, kad eismo įvykio metu jis patyrė neturtinę žalą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo bei liekamųjų pasekmių, kurios yra ypatingai sunkios. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonės Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“, taip pat į tai, kad transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“, prašė priteisti neturtinę žalą iš abiejų atsakovų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo važiavo priešinga kelio juosta ir viršijo leistiną greitį, o ieškovo atstovė nurodė, kad yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, teismui nustatyti teisingą žalos dydį, bet neatmesti reikalavimo visiškai. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kuris praleistas dėl svarbių priežasčių (T. 1, b. l. 2-5, 144-145, 160-162).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra, ištyrusi minėtą eismo įvykį, nutarime nustatė, kad automobilio „Renault Megane“ v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), o eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo asmens (ieškovo neteisėtų veiksmų ir didelio neatsargumo). Šioje byloje nėra būtinų įstatyme nustatytų civilinė atsakomybės sąlygų – vairuotojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nutarime taip pat konstatuota, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo ieškovo KET pažeidimas, t. y. žala atsirado dėl paties ieškovo kaltės, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Ieškovo išdėstyti teiginiai dėl jo sveikatos sutrikdymo neatitinka tikrovės bei kartu su ieškiniu pateiktų gydymo įstaigų išvadų, kadangi medicinos įstaigos, kurioje ieškovas buvo gydomas po eismo įvykio, išraše nėra informacijos apie ieškovo minimą patirtą galvos traumą, sunkiai sužalotą galvą. Ieškovas turėjo labai sunkių sveikatos sutrikimų dar iki eismo įvykio, buvo nuolat stebimas medikų, ne kartą gulėjo ligoninėje dėl psichinės ligos, gėrė medikamentus, o darbingumo lygio pažymoje DL-1 N 0585577 nurodyta nedarbingumo priežastis paranoidinė šizofrenija - sveikatos sutrikimas, kuris ieškovui buvo diagnozuotas dar iki eismo įvykio. Neturtinės žalos ieškovas nepagrindžia jokiais argumentais ar įrodymais, todėl ieškovo nurodytas neturtinės žalos dydis yra absoliučiai nepagrįstas, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą, kuri atsirado dėl eismo įvykio, kuris įvyko 2008-01-16, tuo tarpu ieškinį teismui ieškovas pateikė 2011-12-09, t. y. pasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui dėl žalos atlyginimo. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 30-35, 71-72).
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo neatsakingas dėl įvykio pasekmių. Įvykis įvyko dėl paties nukentėjusiojo itin didelio neatsargumo. Palaikė bendraatsakovo atsikirtimus, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senatį, nėra pagrindo ieškinio senaties eigos pradžią skaičiuoti nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos (T. 1, b. l. 39-40, 163-164).
Trečiasis asmuo A. Š. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-16 eismo įvykis įvyko tik dėl to, jog ieškovas V. B. tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, ėjo kelio važiuojamąja dalimi tamsiai apsirengęs, be atšvaitų ar žibinto, neįsitikinęs, jog važiuojamąją kelio dalį pereiti yra saugu, jog jis netrukdys keliu važiuojančioms transporto priemonėms, ir sudarė sunkiai pastebimą neišvengiamą kliūtį trečiajam asmeniui, automobilio „Renault Megane“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. Š.. Tik paties ieškovo veiksmai buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi. Ieškovas nenurodė dar vienos labai svarbios aplinkybės, t. y. tai, jog jis 2008-01-16 įvykusio eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pats ieškovas nevykdė savo pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kaip toje situacijoje turėjo elgtis kiekvienas apdairus, atidus bei rūpestingas pėsčiasis, ir tokie jo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis jo neatsargumas. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo patirtos žalos ir ją padariusio asmens neteisėtų veiksmų, tačiau šiuo atveju faktinio priežastinio ryšio tarp 2008-01-16 įvykusio eismo įvykio ir šiuo metu esančio ieškovui nustatyto netekto darbingumo lygio akivaizdžiai nėra, kadangi atsakovas ir anksčiau sirgo paranoidine šizofrenija, dėl kurios galimai ieškovui ir buvo nustatytas netektas darbingumo lygis. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (T. 1, b. l. 43-48).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-01 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ 6 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – 3 452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų, abiejų kojų lūžių, teko ilgą laiką gydytis, į tai, kad ieškovas turėjo ir tam tikrų psichinės sveikatos negalių, o savo pažeistas teises aktyviai ginti galėjo tik tuomet, kai jam buvo paskirta teisinė pagalba, ieškovas kryptingai siekė savo teisių po 2008-01-16 įvykio gynybos, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus rajono apylinkės teisme pareikšdamas priešieškinį, kurį teismas atsisakė priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad visa apimtimi neigiamos pasekmės ieškovui paaiškėjo daug vėliau, spendė, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių (patirtų sužalojimų, jų gydymo, ligos, neraštingumo), kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, todėl teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad dėl vairuotojo A. Š. neteisėtų veiksmų, jam nesilaikant eismo dalyvio bendrų pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, jo vairuojamas automobilis partrenkė kelyje netikėtai atsiradusią kliūtį – ieškovą V. B., dėl ko pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp A. Š. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsirado deliktinė atsakomybė ir pareiga atlyginti padarytą žalą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio pagrindu. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas V. B., esant sudėtingoms klimatinėms sąlygoms (eismo įvykis buvo žiemą, ryte, tamsiu paros metu, kelio dangai būnant šlapiai bei esant blogam matomumui), kirsdamas važiuojamojoje dalyje kelią, būdamas tamsiu paros metu be atšvaitų ar žibinto, elgėsi neatsargiai. Atsižvelgdamas į bylos įrodymus, ieškovo ir trečiojo asmens A. Š. veiksmus eismo įvykio metu, teismas nustatė tokią neatsargumo paskirstymo proporciją: V. B. 90 procentų neatsargumo (kaltės), o A. Š. -10 procentų, į kurią atsižvelgė mažindamas ieškovo prašomą priteisti žalą. Teismas sprendė, kad dėl patirtų sužalojimų, jų gydymo ieškovas patyrė fizinį skausmą, šoką, skausmingus išgyvenimus bei didelius nepatogumus. Kadangi pagal Transporto priemonių savininkų ir jų valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009-12-10 yra 1 000 eurų dėl neturtinės žalos, iš transporto priemonę apdraudusio draudiko AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai teismas priteisė 3 452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ ieškovo naudai – 6 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.270, 6.264 straipsniai) (T. 1, b. l. 200-204).
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo: 1) sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-2047-565/2012 Vilniaus apygardos teisme; 2) byla nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą panaikinti dalyje ir priimti naują sprendimą dalyje – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ 90 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) paskirti eismo įvykio techninę teismo ekspertizę tikslu nustatyti, ar vairuotojas eismo įvykio metu turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę, jei pėsčiasis būtų dėvėjęs ar prisisegęs atšvaitą, ir ar yra priežastinis ryšys tarp pėsčiojo atšvaito nedėvėjimo ir kilusio eismo įvykio; 5) perskirstyti ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti valstybės naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo, kad:
1. Teismas ne visiškai tinkamai aiškino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo kaltės (neatsargumo) laipsnio, todėl neproporcingai sumažino ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Ieškovas kirto važiuojamąją kelio dalį manydamas, jog yra saugu. Teismas išvadą, jog toks ieškovo sprendimas kirsti kelią konkrečiu metu buvo ganėtinai neatsargus, padarė atsižvelgdamas į vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartą, tačiau ieškovas neatitinka šio standarto, nes turi psichikos negalią (į tai teismas neatsižvelgė). Teismas negalėjo konstatuoti, jog ieškovo kaltės laipsnis dėl eismo įvykio sudaro 90 proc. dalį, kadangi tik specialių žinių turintis ekspertas galėjo įvertinti ieškovo galimybes suvokti ir valdyti savo veiksmus eismo įvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė KET reikalavimus, nes kirto važiuojamąją dalį nedėvėdamas atšvaito ar žibinto, tačiau šią išvadą teismas padarė neišsiaiškinęs, ar vairuotojas eismo įvykio sąlygomis turėjo ir galėjo pastebėti pėsčiąjį ieškovą, pastarajam turinti žibintą ar atšvaitą. Byloje turėjo būti skirta eismo įvykio techninė teismo ekspertizė, kurios metu ekspertams būtų pateikti klausimai tikslu nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovo galimai neteisėtų veiksmų (atšvaito nenešiojimo) ir kilusio eismo įvykio. Tik esant šioms ekspertinėms išvadoms, teismas galės daryti išvadą, kokia kaltės dalis priskirtina ieškovui, o kokia atitinkamai – trečiajam asmeniui.
3. Bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje reikalinga nustatyti papildomas faktines aplinkybes: ar ieškovas eismo įvykio metu galėjo suprasti ir atlikti įstatymo reikalaujamą elgesį, be to, paskirti minėtą eismo įvykio techninę teismo ekspertizę (T. 2, b. l. 1-4).
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-2047-565/2012. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Nesutinka su teismo sprendimu šioje byloje atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovui nustatyta paranoidinė šizofrenija nėra ir negali būti eismo įvykio pasekmė, kadangi ši liga ieškovui diagnozuota dar iki eismo įvykio. Teismo nurodytas ieškovo profesinių galimybių praradimas taip pat nesietinas priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Ieškovo darbo santykiai nutrūko jo paties iniciatyva. Be to, ieškovui dar 2010-07-13 buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas, veikdamas kartu su teisines paslaugas teikiančia atstove, galėjo numatyti ieškinio senaties termino pabaigos momentą.
2. Teismo išvada, kad trečiasis asmuo turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į meteorologines važiavimo sąlygas, kelio būklę, matomumą ir kita, padaryta neturint jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog trečiasis asmuo vairavo nesaugiai, t. y. neatsižvelgdamas į minėtas aplinkybes. Teismas sprendė, jog trečiasis asmuo vairavo neatidžiai, nes negalėjo sustabdyti automobilio iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tačiau iš anksto numato kliūtis yra ta, kuri turi būti nuspėjama prieš tam tikrą laiką. Šiuo atveju trečiasis asmuo negalėjo numatyti ieškovo kaip kliūties dėl to, kad buvo tamsus paros metas, prastos meteorologinės sąlygos, ieškovas buvo tamsiai apsirengęs, be atšvaitų ir eismo įvykis įvyko ne perėjoje. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad trečiasis asmuo būtų pažeidęs KET, ir atvirkščiai nustatyta, kad būtent ieškovo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti. Šios aplinkybės laikytinos ieškovo dideliu neatsargumu ir yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui. Žalą sąlygojo paties ieškovo veiksmai. Trečiajam asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.
3. Kai apdraustos transporto priemonės valdytojui nekyla civilinė atsakomybė, nėra pagrindo reikalauti, kad draudikas vykdytų transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi prisiimtas prievoles, todėl AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu ieškinys yra visiškai atmestinas.
4. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Ieškinys tenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisto lygiomis dalimis (T. 2, b. l. 9-12).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Atlikto tyrimo metu nustatytas faktas, kad trečiasis asmuo nepažeidė eismo įvykio metu galiojusių KET. Pats ieškovas pažeidė eismo įvykio metu galiojusių KET 86 ir 87 punktuose nustatytus reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu 2008-05-14 atliktos apklausos metu ieškovas paaiškino, kad „Automobiliai važiavo iš abiejų pusių. <...> Aš mačiau, kad važiuoja automobiliai, tačiau norėjau greičiau kirsti kelią. Aš ėjau normaliu greičiu, tačiau neapskaičiavau atstumo iki atvažiuojančio automobilio“. Būtent ieškovas elgėsi itin neapdariai, sukeldamas pavojų sau ir kitiems asmenims. Be to, ieškovas buvo stipriai apsvaigęs – jo kraujyje rasta 2,59 promilės etilo alkoholio. Prokuroro nutarime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados neturi prejudicinės galios, tačiau šis nutarimas yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl turi didesnę įrodomąją galią. Nenustatyta nei vienos priemonės, galėjusios užkirsti kelią įvykiui, kurios trečiasis asmuo būtų galėjęs ir turėjęs imtis, tačiau to nepadarė. Atvirkščiai, Lietuvos teismo ekspertizės 2011-11-07 išvadoje nurodyta, kad trečiasis asmuo neturėjo techninės galimybės išvengti kliūties ir pats ieškovas sudarė sunkiai pastebimą ir neišvengiamą kliūtį vairuotojui. Todėl turi būti pripažinta, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ veiksmai nebuvo neturtinės žalos priežastimi net ir 10 porc.
2. Ieškovo darbingumo lygis šiai dienai nėra eismo įvykio pasekmė, nes paranoidine šizofrenija ieškovas serga nuo 1987 m. Ta aplinkybė, kad ieškovas nedirba, nėra susijusi su eismo įvykiu, nes iš paskutinės darbovietės ieškovas išėjo savo noru.
3. Ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagrįstai, nes paranoidine šizofrenija ieškovas serga nuo 1987 m. ir tai negali būti laikoma vėliau paaiškėjusia aplinkybe, esančia pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovas kvalifikuota teisine pagalba naudojosi nuo 2010-07-13 (T. 2, b. l. 19-25).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepimu į ieškovo ir kito atsakovo apeliacinius skundus prašo: 1) tenkinti atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą; 2) atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Papildomai be savo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pažymi, kad:
1. Ieškovo veiksmams įvertinti taikytinas objektyvus protingo asmens testas (kriterijus). Ieškovo psichikos būklės klausimas neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes ieškovo galėjimas ar negalėjimas suvokti savo veiksmų reikšmės eismo įvykio metu nedidina automobilio valdytojo atsakomybės. Todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas privalėjo išsiaiškinti ieškovo psichikos būklę.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nepagrįstai prašo skirti ekspertizę, nes ekspertizės, kurių išvados pateiktos į bylą, nustatė, kad ieškovo veiksmai, įskaitant ir atšvaitų nedėvėjimą, buvo vienintele eismo įvykio priežastimi.
3. Ieškovas neįrodė patyręs neturtinę žalą, kuri galėtų būti įvertinta 100 000 Lt.
4. Nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
5. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra pakankamai pagrįstas (T. 2, b. l. 40-45).
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovo ir kito atsakovo apeliacinius skundus prašo: 1) ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti; 2) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Papildomai be savo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pažymi, kad:
1. Net ir nustačius, kad ieškovas negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, trečiojo asmens kaltė nepadidėtų, priešingai, už eismo įvykio metu padarytą žalą turėtų atsakyti asmenys, atsakingi už rūpinimąsi ieškovu. Ieškovas pagal savo, turinčio psichikos negalią asmens, supratimo ribas priėmė sprendimą kirsti kelią, todėl negali būti laikoma, kad vidutinis, protingas, atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo numatyti tokią staiga atsiradusią kliūtį, kuri negali būti laikoma numatoma ir tikėtina. Ieškovas į važiuojamąją kelio dalį įžengė visiškai neblaivus.
2. Nėra tikslinga skirti ieškovo prašomą teismo ekspertizę, nes šioje byloje yra aiškus loginis ryšys tarp apsaugos priemonių, reikalingų apšviesti pėstyjį tamsiu paros metu esant blogoms meteorologinėms sąlygoms ir eismo įvykio atsiradimo.
3. Teismas turi 100 proc. kaltės dalį nustatyti ieškovui.
4. Nėra poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes procesiniuose dokumentuose yra pateikti visi žinomi šalių paaiškinimai, nauji įrodymai nėra tiriami (T. 2, b. l. 48-51).
Ieškovas V. B. atsiliepimu į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti visus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus. Papildomai be savo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pažymi, kad:
1. Teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškovo patirta neturtinė žala dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus kūno sužalojimo tęsėsi visą ieškovo aktyvaus gydymo, reabilitacijos laikotarpį. Atsakovas itin formaliai vertina ieškovo darbo santykių pasibaigimo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas negalėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dėl neturtinės žalos teisinio pagrindo ir nurodyti tinkamų atsakovų, kadangi ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas.
2. Atsakovas netinkamai aiškina aplinkybę, jog ieškovas staiga įžengė į važiuojamąją dalį. Teismas konstatavo, jog vairavimo sąlygos buvo sudėtingos, todėl vairuotojo greitis, kuris nebuvo tiksliai nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti saugus, t. y. esant blogam matomumui, intensyviam eismui, tamsai, žiemos metui, šlapiam asfaltui ir kt., saugus ir atidus vairuotojo greitis turėjo būti mažesnis nei maksimalus tame ruože leistinas greitis, kuris taip pat buvo nustatytas tik po dviejų metų. Vairuotojo paaiškinimai patvirtina, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas (T. 2, b. l. 53-57).
Ieškovas V. B. atsiliepimu į atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti visus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus. Papildomai be savo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pažymi, kad:
1. Trečiasis asmuo pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
2. Ieškovas iki eismo įvykio pas psichiatrą nuo šizofrenijos nuolat nesigydė, nuolatinis gydymas prasidėjo po to, kai eismo įvykio metu ieškovui buvo sumušta galva. Ieškovas paaiškino, kad iki eismo įvykio nuo šios ligos nevartojo jokių medikamentų, o šiuo metu yra priverstas kasdien vartoti vaistus, nes liga paūmėjo po galvos sumušimo eismo įvykio metu. Visa tai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas neteko darbingumo po eismo įvykio dėl eismo įvykio metu patirto kūno sužalojimo (T. 2, b. l. 59-64).
Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1064-565/2013, nagrinėjamojoje Vilniaus apygardos teisme pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo (T. 2, b. l. 67-69).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2A-666-565/2014 (seni civilinės bylos Nr. 2A-1064-565/2013 ir 2A-2047-565/2012) Vilniaus apygardos teismas 2014-03-10 priėmė nutartį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimą palikti nepakeistą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-01 nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (T. 2, b. l. 71-72).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Ieškovas atsakovams, t. y. automobilio valdytojui ir jo draudikui, byloje pareiškė reikalavimą dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad 2008-01-16 apie 07:40 val. kelyje Vilnius-Utena 16-ame km 630 m trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį „Renault Megane“, kurio teisėtas valdytojas įvykio metu buvo atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“, partrenkė kelio važiuojamąją dalį bandžiusį pereiti tamsiu paros metu be atšvaitų ar žibinto tamsiai apsirengusį pėsčiąjį V. B. (ieškovą), kuriam įvykio metu padaryti įvairūs kūno sužalojimai buvo kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
Abu atsakovai prašo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą atnaujindamas ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą. Atsakovai pažymi, kad ieškovui dar 1987 m. nustatyta paranoidinė šizofrenija nėra ir negali būti eismo įvykio pasekmė, be to, tai negali būti laikoma vėliau paaiškėjusia aplinkybe, esančia pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą; pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovo profesinių galimybių praradimas taip pat nesietinas priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu; ieškovo darbo santykiai nutrūko jo paties iniciatyva; ieškovui dar 2010-07-13 buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas, veikdamas kartu su teisines paslaugas teikiančia atstove, galėjo numatyti ieškinio senaties termino pabaigos momentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei paranoidinė šizofrenija, nei ieškovo po eismo įvykio prarastos profesinės galimybės, nebuvo pagrindinėmis priežastimis, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovui po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų, abiejų kojų lūžių teko ilgą laiką gydytis, į tai, kad ieškovas turėjo ir tam tikrų psichinės sveikatos negalių, o savo pažeistas teises aktyviai ginti galėjo tik tuomet, kai jam buvo paskirta teisinė pagalba, ieškovas kryptingai siekė savo teisių po 2008-01-16 įvykio gynybos, prašydamas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus rajono apylinkės teisme pareikšdamas priešieškinį, kurį teismas atsisakė priimti, taip pat į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad visa apimtimi neigiamos pasekmės ieškovui paaiškėjo daug vėliau, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas spęsti, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių (patirtų sužalojimų, jų gydymo, ligos, neraštingumo), kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad visos kartu anksčiau nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą ir teisėtą pagrindą pirmosios instancijos teismui atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovų argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl vairuotojo A. Š. (trečiojo asmens) neteisėtų veiksmų, jam nesilaikant eismo dalyvio bendrų pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai, jo vairuojamas automobilis partrenkė kelyje netikėtai atsiradusią kliūtį – ieškovą V. B., dėl ko pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; tarp A. Š. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsirado deliktinė atsakomybė ir pareiga atlyginti padarytą žalą CK 6.270 straipsnio pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, esant sudėtingoms klimatinėms sąlygoms (eismo įvykis buvo žiemą, ryte, tamsiu paros metu, kelio dangai būnant šlapiai bei esant blogam matomumui), kirsdamas važiuojamojoje dalyje kelią, būdamas tamsiu paros metu be atšvaitų ar žibinto, elgėsi neatsargiai, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė tokią neatsargumo paskirstymo proporciją: ieškovui 90 procentų neatsargumo (kaltės), o trečiajam asmeniui (vairuotojui) – 10 procentų, į kurią atsižvelgė mažindamas ieškovo prašomą priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymu. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, trečiasis asmuo, kaip padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) vairuotojas, privalėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į meteorologines važiavimo sąlygas, kelio būklę, matomumą ir kita, tam, kad, iškilus netikėtai kliūčiai, jis galėtų laiku ir efektyviai, nesukeliant padarinių kitiems eismo dalyviams, sustabdyti automobilį, tačiau trečiasis asmuo nesilaikė KET 53, 172 punktų reikalavimų, dėl ko eismo įvykio metu jo vairuojama transporto priemonė partrenkė netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį – pėstyjį V. B.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, vairuodamas transporto priemonę sudėtingomis eismo sąlygomis, turėjo būti atsargesnis, pasirinkti saugų greitį, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį pastebėjęs netikėtą kliūtį. Teisėjų kolegija nekvestionuoja CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, kuria taip pat vadovavosi pirmosios instancijos teismas, įtvirtintos teisės normos galiojimo, t. y. kad civilinė atsakomybė atsiranda taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo būtų pažeidęs minėtą pareigą. Įvykio metu galiojusių KET 53 punkte buvo nustatyta, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių“, o 172 punkte buvo nustatyta, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Tam, kad įvertinti, ar trečiasis asmuo nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, svarbu išanalizuoti žemiau nurodytas faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis, kurio metu nuketėjo ieškovas, įvyko žiemą, tamsiu paros metu, esant blogam matomumui ir šlapiai kelio dangai. Į minėtas sąlygas turėjo atsižvelgti tiek trečiasis asmuo, tą dieną vairuodamas automobilį, tiek ieškovas, norėdamas tą dieną kirsti kelio važiuojamąją dalį ne perėjoje. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad tikėtinas trečiojo asmens greitis įvykio metu buvo 60-70 km/h. Ieškovas savo argumento, kad trečiasis asmuo važiavo didesniu nei 60-70 km/h greičiu, nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), taigi duomenų apie kitokį trečiojo asmens vairuojamo automobilio greitį byloje nėra. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad maksimalus tame ruože leistinas greitis buvo nustatytas tik po dviejų metų, negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios atsiradimo atsakomybę turi prisiimti trečiasis asmuo ar atsakovai, nes nei vienas iš minėtų subjektų nėra ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas trečiojo asmens vairuojamo automobilio buvo partrenktas kelio važiuojamojoje dalyje, kuria važiavo šis automobilis kryptimi Utena – Vilnius. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo argumento, kad ieškovo teiginiai, jog jis buvo partrenktas trečiajam asmeniui išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, nėra pagrįsti byloje surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo eigoje 2008-05-14 atliktos apklausos metu paaiškino, kad „<...> Aš praleidau iš kairės važiuojantį automobilį ir ėjau, o tada mane partrenkė automobilis iš dešinės. Aš ėjau per gatvę neįsitikinęs, kad yra saugu. Vairuotojui pretenzijų neturiu“. Taigi ieškovas jau buvo perėjęs kelio važiuojamąją dalį kryptimi Vilnius – Utena ir buvo patrenktas kitoje kelio dalyje kryptimi Utena – Vilnius, kuria važiavo trečiojo asmens vairuojamas automobilis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykio metu dėvėjo tamsius drabužius, neturėjo prisisegęs (užsidėjęs) šviesą atspindinčių apsaugos priemonių (atšvaito), kartu su savimi nesinešė šviečiančio žibinto, buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (ieškovo kraujyje rasta 2,59 promilės etilo alkoholio), be to, tikėtina pavargęs po naktinės pamainos darbe. Aplinkybė, kad ieškovui nuo 1987 m. diagnozuota paranoidinė šizofrenija ieškovo elgesiui eismo įvykio momentu įtakos neturėjo, nes 2013-10-08 – 12-05 teismo psichiatrijos ekspertizės akte duota išvada, kad V. B. eismo įvykio metu buvo paprasto girtumo būklėje ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (duomenys iš Vilniaus apygardos teismo 2014-03-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-666-565/2014, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla). Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju objektyviai neįmanoma nustatyti, kokių iš visų protingai įmanomų atsargumo priemonių privalėjo imtis trečiasis asmuo eismo įvykio metu, kad nepartrenktų priešais jo vairuojamą automobilį staiga (o ne iš anksto, nes ieškovą trečiasis asmuo pamatė vos prieš kelis metrus, važiuodamas 60-70 km/h greičiu) kelio važiuojamojoje dalyje atsiradusį ieškovą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ pozicija, kad laikantis pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytos argumentacijos, turėtų būti pripažinta, kad kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, kokios yra eismo įvykio priežastys, vairuotojas bus atsakingas (bent jau iš dalies), nes pats eismo įvykio faktas suponuos išvadą, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir eismo įvykio metu sukeltos žalos. Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta viena iš trijų privalomų sąlygų, t. y. neteisėti veiksmai, deliktinei civilinei atsakomybei be kaltės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsirasti, todėl ieškovo vienintelis ieškinio reikalavimas taikyti šią atsakomybės rūšį, prašant priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai aiškino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo kaltės (neatsargumo) laipsnio, teisėjų kolegija papildomai, be to, kas jau pasakyta, pažymi, jog minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-03-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-666-565/2014, buvo nustatytas šiai bylai prejudicinis faktas, t. y. V. B. veiksmai eismo įvykio metu buvo įvertinti kaip didelis neatsargumas. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo“. Ieškovo argumentas, kad jam negali būti taikomas vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens standartas, nes jis turi psichikos negalią, nereiškia, kad ieškovo negalėjimas suvokti savo veiksmų reikšmės eismo įvykio metu automatiškai sukuria ar padidina automobilio valdytojo atsakomybę už šio įvykio metu ieškovo patirtą žalą. Kaip teisingai nurodė atsakovas UAB „Mineraliniai vandenys“, vertinant šią situaciją priešingai, būtų pripažinta, kad tai, ar padidinto pavojaus šaltinio valdytojui kyla civilinė atsakomybė, priklauso ne nuo jo paties neteisėtų veiksmų buvimo, o nuo eismo įvykį sukėlusio asmens psichikos būklės.
Ieškovo prašymas paskirti eismo įvykio techninę teismo ekspertizę tikslu nustatyti, ar vairuotojas eismo įvykio metu turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę, jei pėsčiasis būtų dėvėjęs ar prisisegęs atšvaitą, ir ar yra priežastinis ryšys tarp pėsčiojo atšvaito nedėvėjimo ir kilusio eismo įvykio, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra būtina skirti ekspertizę tam, kad nustatyti, jog pėsčiasis su dėvimu ar prisegtu atšvaitu yra labiau matomas link tokio pėsčiojo važiuojančiai transporto priemonei. Juk tuo tikslu ir yra KET 86 punkte (eismo įvykio metu galiojusi teisės akto redakcija) numatytas reikalavimas, kad „Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą“. Be to, pastebėtina, kad tokio prašymo nei ieškovas, nei jo atstovė advokatė nereiškė pirmosios instancijos teisme, todėl šis prašymas taip pat atmestinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ieškovo argumentas, jog bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje reikalinga nustatyti papildomas faktines aplinkybes: ar ieškovas eismo įvykio metu galėjo suprasti ir atlikti įstatymo reikalaujamą elgesį, be to, paskirti minėtą eismo įvykio techninę teismo ekspertizę, atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, o atsakovams ir trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos, atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo reikalavimus, bylos sudėtingumą (byla nėra priskirtina prie sudėtingų, kuriose keliami nauji teisiniai klausimai) ir sunkią ieškovo turtinę padėtį, sumažintos atsakovų ir trečiojo asmens pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovo atsakovui UAB „Mineraliniai vandenys“ priteisiant 753 Lt, iš ieškovo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant 52 Lt, iš ieškovo trečiajam asmeniui A. Š. priteisiant 513 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 ir 4 dalys, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Mineraliniai vandenys“ (į. k. 121702328) naudai 753 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai 52 Lt (penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 513 Lt (penkis šimtus trylika litų) bylinėjimosi išlaidų.