Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2523-624/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-04
Bylos Nr.: eA-2523-624/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00726-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: R. G.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

7.5.3Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos

Administracinė byla Nr. eA-2523-624/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00726-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir Fondo valdybos Panevėžio skyrius) 2021m. spalio 6 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-704 (toliau – Panevėžio skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8395 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 24 metus 11 mėnesius ir 29 dienas stažo pareigūno pensijai skirti ir mokėti, o nepripažinus šio fakto, pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 23 metus, 3 mėnesius ir 5 dienas pareigūno pensijai skirti ir mokėti bei įpareigoti atsakovus mokėti pareigūno pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

2. Pareiškėjas, be kita ko, prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria nenustato, jog buvusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, paskirtiems į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d., turi būti įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti šie laikotarpiai iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 1) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas; 2) laikotarpiai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir ar taip buvusių Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d. nediskriminuoja buvusių Valstybės saugumo departamento pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu, kuriems minėti laikotarpiai įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Taip pat prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo užduodant šiuos klausimus: ar Direktyvos 2000/78 1 straipsnį ir 2 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu pagal nacionalinės teisės nuostatas, iš esmės vienodo teisinio statuso buvusiems valstybės pareigūnams nustatomos skirtingos valstybinės pensijos mokėjimo sąlygos, įtvirtina tiesioginę diskriminaciją dėl profesijos ir teisinio statuso, ir ar galima tvirtinti, kad nacionaliniuose teisės aktuose numatytos skirtingos valstybinės pensijos mokėjimo sąlygos iš esmės vienodo statuto buvusiems pareigūnams, negali būti laikomos būtinomis priemonėmis buvusių valstybės pareigūnų teisių ir laisvių apsaugai, kaip tai suprantama pagal minėtos Direktyvos 2 straipsnio 5 dalį, nei konkrečiomis priemonėmis, skirtomis nepatogumams dėl pareigūno statuso skirtingose institucijose kompensuoti, kaip tai suprantama pagal šios Direktyvos 7 straipsnio 1 dalį.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš Veiklos administravimo valdybos viršininko pavaduotojo pareigų ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 24 metus pareigūno stažo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6 ir 16 straipsniuose. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. prašymu ir tos pačios dienos prašymo papildymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir prašė skirti ir mokėti jam pareigūno pensiją. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-704 atsisakė tenkinti jo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka pareigūno pensijai skirti nustatytų sąlygų. Papildomai pažymėjo, kad pareigūno pensiją pareiškėjas galės gauti jam suėjus 60 metų, t. y. išėjimo į atsargą amžiui. Pareiškėjas 2021m. spalio 16 d. skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri išnagrinėjusi skundą, 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8395 paliko galioti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-704 neskirti pareigūno pensijos, tačiau pažymėjo, kad minėto sprendimo antrojoje pastraipoje neteisingai nurodytas išleidimo į atsargą amžius, todėl šią sprendimo pastraipą panaikino.

4. Pareiškėjo teigimu, priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai pareigūno pensijos skyrimo ir mokėjimo reglamentuojančiuose teisės aktuose pateiktas pareigūno pensijos skyrimo sąlygas ir sąvoką – ištarnavimo vidaus tarnybos sistemoje laiką, aiškino pareiškėjo, kaip buvusio pareigūno, nenaudai ir nepagrįstai paneigdami minėtus teisės aktus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 5-TE-557 (priedas prie STT pažymos apie stažą) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. TE-49 (priedas prie 2021 m. rugsėjo 16 d. prašymo Sodrai) nurodytus ir pagal tuo metu galiojusį reguliavimą apskaičiuotus vidaus tarnybos laiko stažus.

5. Pareiškėjo tvirtinimu, į Valstybės saugumo departamento pareigūnų, priimtų į tarnybą iki iki 2012 m. gruodžio 31 d., stažą pensijai įskaičiuojami ir laikotarpiai, kai asmenys iki tapdami Valstybės saugumo departamento pareigūnais mokėsi aukštosiose mokyklose ar ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl atsakovai netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6 ir 16 straipsnių nuostatas ir daro išvadą, jog į pareiškėjo stažą pareigūno pensijai gauti yra įskaičiuojamas tik faktinis tarnybos pareigūno pareigose laikas. Nors tokia sąlyga numatyta įstatymo 3 straipsnyje, tačiau, įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į tarnybos laiką pensijai skirti <...> įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, prokuratūros, valstybės saugumo sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir tarnybos vidaus tarnybos, krašto apsaugos, prokuratūros, valstybės saugumo sistemose bei Specialiųjų tyrimų tarnyboje laikas nuo 2019 m. sausio 1 d. Ši teisės norma, pareiškėjo vertinimu, yra platesnė ir nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nurodo, kas yra priskiriama minėtiems tarnybos laikams. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad į pareigūno pensijos stažą įskaičiuojamas ne vien tik faktinis darbo pareigūno pareigose laikas, tačiau ir kiti susiję laikotarpiai, taip kaip jie apibrėžiami pareiškėjo minimose teisės aktuose, ir šie teisės aktai suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad ne tik laikas, kurį pareiškėjas ėjo pareigūno pareigas, bet ir mokymosi Lietuvos policijos akademijoje, vėliau Lietuvos Teisės akademijoje, laikas, kai ėjo valstybės karjero tarnautojo pareigas bus įskaičiuoti į pareigūno pensijai stažą.

6. Pareiškėjo įsitikinimu, į jo stažą pareigūno pensijai skaičiuoti turėjo ir turi būti įskaičiuojami šie laikotarpiai: mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. birželio 26 d. (Lietuvos policijos akademijos 1997 m. birželio 30 d. pažyma Nr. 218, priedas prie 2021-09-16 prašymo Sodrai), viso 10 mėnesių ir 15 dienų. Tarnybos Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pietvakarių rinktinės Trumpalių ir Reketijos užkardose laikas nuo 1997 m. rugpjūčio 21 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. (Policijos departamento prie VRM 2007 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 5-3-PAZ-19, priedas prie STT 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-01-5934 pažymos apie R. G. stažą), viso 1 metai ir 11 dienų. Mokymosi Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos teisės akademijoje ir Lietuvos teisės universitete laikas nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. sausio 14 d. (Lietuvos teisės universiteto Policijos fakulteto 2002 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 23-01-44-598, priedas prie 2021-09-16 prašymo Sodrai), viso 3 metai, 4 mėnesiai ir 14 dienų. Tarnybos Policijos departamento prie VRM Teisės skyriaus karjeros valstybės tarnautojo pareigose laikas nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. (Policijos departamento prie VRM 2007 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 5-3-PAZ-19, priedas prie STT 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-01-5934 pažymos apie R. G. stažą), viso 1 metai, 5 mėnesiai ir 11 dienų. Tarnybos Policijos departamento prie VRM Teisės skyriaus, Teisės valdybos statutinio valstybės tarnautojo laikas nuo 2003 m. birželio 26 d. iki 2008 m. sausio 2 d. (Policijos departamento prie VRM 2007 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 5-3-PAZ-19, priedas prie STT 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-01-5934 pažymos apie R. G. stažą), viso 4 metai, 6 mėnesiai ir 8 dienos. Tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno pareigose laikas nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. (STT 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 4-01-5934 pažyma apie R. G. stažą), viso 13 metų ir 7 mėnesiai. Taigi iš viso pareigūno pensijai skaičiuoti stažas šiuo atveju sudaro – 24 metai 11 mėnesių ir 29 dienos. Pareiškėjo teigimu, jo, kaip pareigūno, pensijos stažas turi būti skaičiuojamas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvusiems Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau tinkamam normų taikymui reikalingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir (arba) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad skiriant pareigūnų pensijas vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas). Pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos nustatytos Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pareigūnų pensijų skyrimo sąlygos tiems pareigūnams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų. Pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies punktą, pareigūnams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų, taikomas 23 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti reikalavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pareigūnų pensija skiriama pareigūnams, sukakus įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžiui (jeigu toks amžius nenustatytas – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų. Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos.

9. Atsakovas iš pareiškėjo pareigūnų pensijos bylos duomenų nustatė, kad nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. pareiškėjas dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju), todėl pareiškėjo darbo nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. laikotarpis (1 m. 5 mėn. 11 d.), remiantis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsniu, į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti neįskaitytinas, nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso. Pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti 19 metų 5 mėnesiai 22 dienos yra apskaičiuotas teisingai, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos 202 m. rugsėjo 23 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu Nr. L-01-8639. 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų (13 m. 10 mėn. 20 d.). Atsakovas vertino, kad reikalaujamo 23 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti pareiškėjas neištarnavo, todėl jis neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos pareigūnų pensijai skirti. Atsakovas remdamasis tuo, kas išdėstyta, teigė, jog Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021m. spalio 6 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-704 ta apimtimi, kuria vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nuspręsta pareiškėjui neskirti pareigūnų pensijos, yra teisėtas ir pagrįstas. Minėto sprendimo antrojoje pastraipoje buvo neteisingai nurodytas pareiškėjo išleidimo į atsargą amžius, todėl šią sprendimo pastraipą Fondo valdyba panaikino, o skundo reikalavimus panaikinti visą minėtą sprendimą bei įpareigoti Panevėžio skyrių priimti sprendimą paskirti pareiškėjui nuo 2021m. rugpjūčio 3 d. pareigūnų pensiją atmetė kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad prašomas panaikinti Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar Fondo valdybos Panevėžio skyrius sprendimu, kuriam pritarė Fondo valdyba, pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Paaiškino, jog skiriant pareigūnų pensijas vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Fondo valdyba, patikrinusi pareiškėjo pareigūnų pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. pareiškėjas dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju), todėl pareiškėjo darbo laikotarpis nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. (1 m. 5 mėn. 11 d.), remiantis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsniu, į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti neįskaitytinas, nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso.

12. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam pensijos stažas turi būti skaičiuojamas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvusiems Valstybės saugumo departamento pareigūnams ir, kad atsakovai netinkamai aiškina Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6 ir 16 straipsnių nuostatas ta apimtimi, kad daro išvadą, jog į stažą pareigūno pensijai gauti yra įskaičiuojamas tik faktinis tarnybos pareigūno pareigose laikas, pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės tarnybos laikas ir tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti sąvokos nėra tapačios. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad apskaičiuojant pareigūnų tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pareigūnų pensijų įstatymu, ir kad kiti įstatymai nėra specialiosios teisės normos Pareigūnų pensijų įstatymo atžvilgiu. Taip pat išaiškino, jog tarnybos laikas pareigūnų valstybinei pensijai skirti bei kituose norminiuose teisės aktuose numatytas tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams.

Atsiliepimas

13. Atsakovas nurodė, kad skundžiami ir prašomi panaikinti sprendimai priimti vadovaujantis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą reglamentuojančiais teisės aktais ir tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis, dėl to, nėra jokio pagrindo juos naikinti.

II.

14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kad:

15.1. Pareiškėjas nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. birželio 26 d. mokėsi Lietuvos policijos akademijoje (Lietuvos policijos akademijos 1997 m. birželio 30 d. pažyma Nr. 218). Pareiškėjas nuo 1997 m. rugpjūčio 21 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirtas Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pietvakarių pasienio policijos rinktinės Reketijos užkardos sargybų grandies vadu (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo valdybos 2007 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 5-3-PAZ-19). Nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. sausio 14 d. pareiškėjas mokėsi Lietuvos teisės universiteto policijos fakultete (2002 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 23-01-44-598). Nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. pareiškėjas dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu ( karjeros valstybės tarnautoju ) (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo valdybos 2007 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 5-3-PAZ-19 ). Pareiškėjas nuo 2003 m. birželio 26 d. iki 2008 m. sausio 2 d. dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus komisaro inspektoriumi, vyriausiuoju specialistu (statutiniu valstybės tarnautoju) (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo valdybos 2007 m. spalio 16 d. pažyma Nr. 5-3-PAZ-19 ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. 4-01-5934 ). Nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno pareigose (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2021m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. 4-01-5934).

15.2. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. P-201 „Dėl R. G. atleidimo iš tarnybos“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš Veiklos administravimo valdybos viršininko pavaduotojo pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai pareigūnas atsistatydina savo noru).

Šalies argumentai

15.3. Pareiškėjas Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2021m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, prašydamas skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. bei reikalingus dokumentus pensijai skirti (Lietuvos teisės universiteto policijos fakulteto 2002m. birželio 11 d. pažymą „Apie darbo stažą vidaus reikalų įstaigose“ Nr. 23-01-44-598, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. vasario 10 d. įsakymą „Dėl R. G. tarnybos stažo patvirtinimo“ Nr. TE-49, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymą „Dėl komisaro inspektoriaus R. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 5-TE-557 su apskaičiuotu tarnybos stažu).

15.4. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-704, nusprendė neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neištarnavo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto laiko – 23 metų ir 6 mėnesių. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 19 metų, 5 mėnesiai ir 22 dienos. Vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsniu, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. (1 m. 5 mėn.11 d.), kai pareiškėjas dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju).

15.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8395, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Fondo valdyba sprendime nurodė, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius, neįskaitydamas laikotarpio nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso, teisingai nustatė, jog pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 19 metų, 5 mėnesiai ir 22 dienos. Kadangi pareiškėjas neturi reikalaujamo 23 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, jis neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos pareigūnų pensijai skirti. Konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-8395 ta apimtimi, kuria, vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nuspręsta pareiškėjui neskirti pareigūnų pensijos, yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi skundžiamo sprendimo antrojoje pastraipoje Fondo valdybos Panevėžio skyrius neteisingai nurodė pareiškėjo išleidimo į atsargą amžių, todėl Fondo valdyba šią sprendimo pastraipą panaikino.

15.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Fondo valdybos sprendimais, pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti Fondo valdybos Panevėžio skyrių pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 24 metus 11 mėnesius ir 29 dienas stažo pareigūno pensijai skirti ir mokėti, o nepripažinus šio fakto, pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 23 metus, 3 mėnesius ir 5 dienas pareigūno pensijai skirti ir mokėti ir įpareigoti mokėti pareiškėjui pareigūno pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

16. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą dėl pareigūnų pensijų skyrimo, ir jų sąlygų taikymo, nurodė, kad valstybės tarnybos laikas ir tarnybos laikas pareigūnų pensijai gauti sąvokos nėra tapačios. Pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu numatyta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą yra viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo priemonių, papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma statutiniams valstybės tarnautojams ir kariams, ir šiuo požiūriu įstatymais išskiria juos iš kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų tokiu būdu kompensuodama už tarnybos ypatumus. Akcentavo, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatytas tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nėra specialioji teisės norma Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio atžvilgiu. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Vidaus tarnybos statutu.

17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti. Teismui nekylus abejonių dėl pareiškėjo nurodytų įstatymų dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo atmestas. Teismas, be kita ko, neįžvelgė reikalingumo kreiptis ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

III.

18. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo sustabdyti šią administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl to, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria nenustato, jog buvusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, paskirtiems į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d., turi būti įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti šie laikotarpiai iki 2012 m. gruodžio 31 d.: 1) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) ir karo mokyklose laikas; 2) laikotarpiai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir ar taip buvusių Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d. nediskriminuoja buvusių Valstybės saugumo departamento pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu, kuriems minėti laikotarpiai įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su šiais klausimais: 1) ar Direktyvos 2000/78 1 straipsnį ir 2 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu pagal nacionalinės teisės nuostatas, iš esmės vienodo teisinio statuso buvusiems valstybės pareigūnams

nustatomos skirtingos valstybinės pensijos mokėjimo sąlygos, įtvirtina tiesioginę diskriminaciją dėl profesijos ir teisinio statuso; 2) ar galima tvirtinti, kad nacionaliniuose teisės aktuose numatytos skirtingos valstybinės pensijos mokėjimo sąlygos iš esmės vienodo statuto buvusiems pareigūnams, negali būti laikomos būtinomis priemonėmis buvusių valstybės pareigūnų teisių ir laisvių apsaugai, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 5 dalį, nei konkrečiomis priemonėmis, skirtomis nepatogumams dėl pareigūno statuso skirtingose institucijose kompensuoti, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio skyriaus sprendimą ir Fondo valdybos sprendimą ta apimtimi, kuria atsisakyta skirti ir mokėti pareiškėjui pareigūno pensiją. Pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 24 metus 11 mėnesius ir 29 dienas stažo pareigūno pensijai skirti ir mokėti. Nepripažinus šio fakto, pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareigūno stažo pensijai skirti ir mokėti turėjo 23 metus, 3 mėnesius ir 5 dienas, atitinkamai, kad 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjo stažas pareigūno pensijai gauti buvo 16 ir daugiau metų (reikalavimas neatsiejamai susijęs su pareikštais reikalavimais); įpareigoti atsakovus paskirti ir mokėti pareiškėjui pareigūno pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. bei priteisti valstybei teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje kilusius teisės aktų aiškinimo ir taikymo neaiškumus aiškino valstybės naudai, taip nepagrįstai paneigdamas valstybės teisės aktais pareiškėjui, kaip buvusiam Lietuvos policijos akademijos ir Lietuvos teisės akademijos absolventui, policijos pareigūnui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui, teisėtus lūkesčius gauti valstybinę pensiją.

20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus. Teismas, be kita ko, nepagrįstai nesikreipė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ir netaikė 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyvos 2000/78/EB nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus nuostatų.

21. Pareiškėjo tvirtinimu, nepagrįstos teismo išvados, kad: buvusiems Valstybės saugumo departamento pareigūnams gali būti suteikiama daugiau socialinių garantijų, skiriant valstybinę pensiją, nei buvusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams; pareiškėjas savo reikalavimus grindė įstatymais, kurie nereglamentuoja pareigūnų pensijų skyrimo buvusiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams; nors teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika konstatavęs, kad valstybės tarnybos laikas ir tarnybos laikas nėra tapačios sąvokos, tačiau šiuo atveju šis išaiškinimas šioje byloje negalėjo būti taikomas, nes byloje nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad valstybės tarnybos laikas būtų tiesiog įskaičiuojamas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai gretino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatytą tarnybos stažą, nes byloje buvo keliamas klausimas dėl tarnybos laiko, kaip jis aptartas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6 ir 16 straipsniuose, o ne vien Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje bei Vidaus tarnybos statuso 37 straipsnyje. Teismas taip pat nepagrįstai netaikė byloje Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. I-1311 „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuso“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. VIII-603 “Dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo”.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas nurodo, kad valstybės valdžios institucijos privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek ir valstybės valdžios institucijoms. Fondo valdybai ar Fondo valdybos teritoriniams skyriams taip pat nesuteikta teisė skirti valstybines pensijas kitaip, nei nustatyta Pareigūnų pensijų įstatyme ir nuostatose.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai bei pakankamai gausi teismų suformuota praktika ginčytinu klausimu nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reglamentavimo atitikimu Konstitucijai, todėl ir kreiptis išaiškinimo nėra teisinio pagrindo.

25. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareikštų reikalavimų ribose, teisingai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės ir procesinės teisės aktų nuostatas bei tinkamai išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

27. Atsakovo nuomone, pareiškėjo išdėstyti abstraktaus pobūdžio argumentai, nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai, todėl teismas pagrįstai ir motyvuotai netenkino pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-704 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-8395 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 24 metus 11 mėnesius ir 29 dienas stažo pareigūno pensijai skirti ir mokėti, o nepripažinus šio fakto, pripažinti, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. turėjo 23 metus, 3 mėnesius ir 5 dienas pareigūno pensijai skirti ir mokėti, bei įpareigoti atsakovus mokėti pareigūno pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, STT direktoriaus 2021 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. P-201 „Dėl R. G. atleidimo iš tarnybos“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleistas iš Veiklos administravimo valdybos viršininko pavaduotojo pareigų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu numatytu pagrindu (kai pareigūnas atsistatydina savo noru), Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, kuriuo prašė skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

30. Fondo valdybos Panevėžio skyrius ginčijamu 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-704 nusprendė neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas, kurio tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 19 metų, 5 mėnesiai ir 22 dienų, kadangi, vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. (1 m. 5 mėn. 11 d.), kai pareiškėjas dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju), neištarnavo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto laiko – 23 metų ir 6 mėnesių. Fondo valdyba, kuriai pareiškėjas apskundė minėtą Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą, 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8395 skundo netenkino, pasisakydama tik dėl jo motyvo, susijusio su pareiškėjo išleidimo į atsargą amžiaus, nepagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad: pagal Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatas, pareigūnams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų, taikomas 23 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti reikalavimas; pareiškėjo laikotarpiu 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d., kada jis dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju), stažas valstybės tarnyboje (1 m. 5 mėn. 11 d.) į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti neįskaitytinas, nes šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso; 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjo turėtas tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti buvo 13 ir daugiau metų (13 metų 10 mėn. 20 d.) , bet mažiau negu 14 metų, todėl pareiškėjas įstatymo reikalaujamo 23 metų ir 6 mėnesių tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti nebuvo ištarnavęs, t. y. neatitiko Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos pareigūnų pensijai skirti; nesant ginčo dėl pareiškėjo stažo pareigūno pensijai apskaičiavimo atitinkamais laikotarpiais teisingumo, o taip pat – pagrindo abejoti Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatomis, kuriomis grindžiamas atsakovo sprendimas, atitikimu Konstitucijai, taip pat neįžvelgęs būtinybės kreiptis dėl prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų, taikytinų byloje, aiškinimo ar galiojimo, pareiškėjo skundą atmetė.

32. Pareiškėjas, paduotame apeliaciniame skunde, grįsdamas reiškiamus reikalavimus, teigia teismą visus byloje kilusius teisės aktų aiškinimo ir taikymo neaiškumus aiškinus vien valstybės naudai, taip nepagrįstai paneigiant jo, kaip buvusio Lietuvos policijos akademijos ir Lietuvos teisės akademijos absolvento, policijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, teisėtus lūkesčius gauti valstybinę pensiją, taip pat nepagrįstai nesikreipus į Konstitucinį Teismą ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei byloje taikius Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus, taip pat netaikius 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatų.

33. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų: ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso, neįskaitė laikotarpių, kai jis: mokėsi Lietuvos policijos akademijoje (nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. iki 1997 m. birželio 26 d., t. y. 10 mėnesių ir 15 dienų), Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos teisės akademijoje ir Lietuvos teisės universitete (nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. sausio 14 d., t. y. 3 metų 4 mėnesių ir 14 dienų); dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautojo pareigose) (nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d., t. y. 1 m. 5 mėn. 11 d.). Pažymėtina, kad atsakovai neginčija, kad, esant pagrindui konstatuoti, kad minėti laikotarpiai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti neįskaityti nepagrįstai, ginčijami sprendimai negalėtų būti laikomi teisėtais.

34. Vertindamas pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pagrindų suabejoti dėl Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatų, reikšmingų nagrinėjamoje byloje, atitikimo Konstitucijos nuostatoms, stokos: šiuo aspektu primintina, kad oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje, aiškinant teisės aktų, reglamentuojančių valstybines pensijas, inter alia (lot. be kita ko) – pareigūnų ir karių valstybines pensijas, be kita ko, pažymima, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas); valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą); įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą; 2012 m. vasario 6 d. nutarimą).

35. Aiškindamas įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad „ <...> įstatymų leidėjas, naudodamasis savo diskrecija, galėjo pasirinkti, nustatyti ar nenustatyti, kad <...> tam tikras pareigas ėjusiems pareigūnams būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat kokiomis sąlygomis ši pensija skiriama. <...> įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, turėjo teisę nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo <...> tam tikras pareigas tebeeinantiems pareigūnams. <...> įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai, gali, tačiau neprivalo nustatyti, kad šios pensijos bus skiriamos ir anksčiau atitinkamoje tarnyboje dirbusiems, bet po įstatymo, kuriuo tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai nustatoma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įsigaliojimo nebedirbantiems asmenims. <...>“.

36. Taigi, valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas, be kita ko, skirtingą teisinį reguliavimą dėl mokymosi tam tikroje įstaigoje ar tarnybos tam tikrose pareigose laiko įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, dėl ko pareiškėjo argumentacija dėl teisinio reguliavimo, analogiško valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, paskirtiems į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d., kuriems į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai, iki Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo įskaityti į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą pagal galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnį (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-2301 redakcija), nustatymo, Konstitucijos normų bei principų, poreikio ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, juo labiau – valstybės tarnautojams, neturėjusiems pareigūno statuso, nėra pagrįsti.

37. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindė jos aktualumo ginčo teisiniams santykiams: kaip nustatyta šios direktyvos 1 straipsnyje, jos tikslas — nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą, o 3 straipsnyje, kuris skiriamas jos (direktyvos) taikymo sritims, expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta, kad ši direktyva netaikoma bet kokios rūšies išmokoms, mokamoms pagal valstybines ar panašias sistemas, įskaitant valstybinio socialinio draudimo ar socialinės apsaugos sistemas.

38. Kita vertus, nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1864 redakcija) nustato, kad į tarnybos laiką, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnyje, taip pat įskaitomi šie laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.: Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose.

39. Bylos duomenimis, pareiškėjas, Fondo valdybos Panevėžio skyriui 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktame prašyme dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, nurodydamas duomenis apie tarnybos laiką ir (ar) tarnybos laikui prilyginamus laikotarpius, patvirtino, kad: laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. mokėsi Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų ar Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų dieniniame skyriuje; mokymosi laikotarpiu saugojo viešąją tvarką arba vykdė kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu; nenurodė kokioje įstaigoje ir kokiu laikotarpiu (prašymo 9 dalis). Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-704, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, priėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies punktu (Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje ištarnauja 23 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 13 ir daugiau metų, bet mažiau negu 14 metų), nustatęs, kad pareiškėjo tarnybos laikas iki 2016 m. sausio 1 d. – 13 metų 10 mėnesių 20 dienų, tarnybos laikas po 2016 m. sausio 1 d. – 5 metų 7 mėnesių 2 dienos, bendras laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 19 metų 5 mėnesiai ir 22 dienos, dėl ko pareiškėjas nėra ištarnavęs įstatyme nustatyto laiko.

40. Ginčijamame Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021m. spalio 6 d. sprendime Nr. VPE_SP5-704 nėra duomenų, motyvų ar nuorodų į kitus aktus, iš kurių būtų galima spręsti, kokie pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktame prašyme dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo nurodyti tarnybos laiko ir (ar) tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai įskaičiuoti į jo tarnybos laiką iki 2016 m. sausio 1 d. (13 metų 10 mėnesių 20 dienų), juo labiau – kokiu pagrindu (faktiniu ir teisiniu) dalis pareiškėjo nurodyto tarnybos laiko ar jam prilyginamo, nėra įskaičiuotas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, tokio pobūdžio trūkumas nebuvo ištaisytas Fondo valdybos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8395, kuriame šiuo aspektu tik papildyta, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti pareiškėjui neįskaitytas laikotarpis nuo 2002 m. sausio 15 d. iki 2003 m. birželio 25 d. (1 m. 5 mėn. 11 d.), kai pareiškėjas dirbo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyresniuoju specialistu (karjeros valstybės tarnautoju). Pažymėtina, šiame sprendime minimas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. L-01-8639 teismui nėra pateiktas.

41. Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Kaip minėta, dalies byloje ginčijamo administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, dalies administracinio sprendimo motyvų nėra nurodyta. Nagrinėjamoje byloje pašalinti minėto Sprendimo trūkumų nėra galima, kadangi administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-502/2022, 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020 ir kt.).

42. Pažymėtina, kad teismas turi pareigą ex officio (lot. pagal pareigas) vertinti tai, ar individualus administracinis aktas (ne) atitinka VAĮ reikalavimus, nustatytus administracinio sprendimo turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-552/2015). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).

43. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021m. spalio 6 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-704, yra naikintinas dėl neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, dėl ko apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies: skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimas keičiamas, naikinant ginčijamus VSDF Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-704 ir VSDFV 2021m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8395.

44. Byloje ginčijamų atsakovo Sprendimų panaikinimas savaime suponuoja pareigą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo priimti sprendimą dėl pareiškėjo Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikto prašymo „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, dėl ko atskiras įpareigojimas nėra reikalingas. Pažymėtina, kad patenkinti kitos dalies pareiškėjo prašymo nėra galima: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012 ir kt.).

45. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui nebuvo reiškiamas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-704 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8395.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasMilda Vainienė