- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-4565-910/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- L. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 551,13 Eur skolos, kurią sudaro 133,30 Eur negrąžintas kreditas, 50,38 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos, 12,79 Eur palūkanos, 4,66 Eur delspinigiai, 350 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, 93,26 procentus metinių sutartinių palūkanų nuo 133,30 Eur kredito sumos skaičiuojant nuo 2015-12-17 iki visiško prievolių įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovui tinkamai darbovietės administracijai. Teismo pranešimu atsakovas informuotas, kad per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu L. P. 2015-04-13 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 24915, pagal kurią suteikė atsakovui 150 Eur dydžio kreditą 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo nustatytu terminu ir tvarka grąžinti ieškovui kreditą, sumokėti 85,44 Eur vartojimo kredito kainą ir vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Tačiau atsakovas prievolės pagal sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas ieškovui 133,30 Eur negrąžinto kredito, 50,38 Eur nesumokėtos vartojimo kredito kainos ir 12,79 Eur ieškovo paskaičiuotų palūkanų.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 133,30 Eur negrąžintas kreditas, 50,38 Eur nesumokėta dalis bendros vartojimo kredito kainos ir 12,79 Eur palūkanos (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1, 7.5 punktai, Sutarties specialiosios sąlygos).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4,66 Eur delspinigių.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktą sutartinės palūkanos, aptartos sutarties specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 93,26 procento. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindo mažinti šalių sutartas palūkanas. Pažymėtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas taip pat atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 93,26 procento sutartines palūkanas nuo kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 133,30 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-12-17 iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 punktas), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (59,79 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 8,97 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą, kurios laikytinos bylinėjimosi išlaidomis.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto, 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 yra nurodyta, jog CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Nagrinėjamu atveju ieškovui teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, tačiau UAB „Krajonas”. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl advokato ar advokato padėjėjo, o UAB „Krajonas” teiktos teisinės pagalbos, teismas neturi teisinio pagrindo priteisti ieškovui 350 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Krajonas” už suteiktą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) atsakovo L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 133,30 Eur negrąžintą kreditą, 50,38 Eur nesumokėtą kredito kainą, 12,79 Eur palūkanas, 4,66 Eur delspinigius, 18,25 procento dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 133,30 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-12-17 iki visiško kredito grąžinimo ir 8,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.