Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu kreipėsi su skundu dėl antstolio A. B. veiksmų ir prašė nutraukti jo atžvilgiu vykdomą priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui. Skunde nurodo, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, areštuotino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tai yra jis yra nemokus ir tokiu pagrindu nėra pagrindo teigti, kad jis siekia išvengti baudos mokėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsniu yra taikoma įstatymo ir teisės analogija. Administracinėse bylose baudai taikomas vykdymo senaties terminas pagal analogiją su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje nustatytu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminu, t. y. baudai administracinėje byloje išieškoti negali būti taikomas ilgesnis vykdymo senaties terminas nei areštui baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, kai pasibaigia įstatymu nustatytas išieškojimo terminas, t. y. antstoliui nėra suteikta jokia diskrecija šiuo klausimu. Bet kokie vykdymo veiksmai, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, yra neteisėti. Toks pat neteisėtas šiuo atveju yra vykdymo lėšų, tai yra išlaidų išieškojimas pagal kažkada galimai vykdytą vykdomąjį dokumentą. Antstolis A. B. 2018 m. balandžio 30 d. patvarkymu skundą atsisakė tenkinti ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje nuo 2011 m., kai buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui, iki pat 2018 m. teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, Sodrai - dėl pareiškėjo darbovietės, bei tikrino duomenis VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėse dėl skolininkui priklausančio turto, priėmė patvarkymus dėl sąskaitų arešto, patvarkymai buvo siunčiami į skolininko darbovietes ir į įkalinimo įstaigą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. O baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 (dvejų) metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Byloje gautas išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas (nuomonė) dėl skundo, kuriuo prašoma nustatyti, ar vykdomojoje byloje paskirtos baudos išieškojimui yra suėjęs senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama.Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo turinio bei civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarimą dėl 86,89 Eur skolos (300 Lt) (skolos likutis 2018 m. sausio 3 d. 86,89 Eur ir 288,89 Eur vykdymo išlaidos).Pagal vykdymo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas, nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-182/2010, jog dėl administracinės baudos vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT), kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. LVAT yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312 - 316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (LVAT 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (išskyrus ATPK 314 str., kai yra išdėstomas skolos mokėjimas dalimis ir pan.), esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (LVAT 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (LVAT 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007), tačiau vykdymo senatis taikytina tik esant nurodytoms sąlygoms.Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje antstoliui A. B. pateiktas 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir antstolio 2011 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu priimtas vykdyti (v. b. b. l. 3). Taigi, šioje vykdomojoje byloje trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti yra nepažeistas.Nustatyta, kad antstolis, 2011 m. rugpjūčio 3 d. atlikęs užklausas apie skolininko S. V. duomenis Gyventojų registre, jo sąskaitas kredito įstaigose (v. b. b. l. 5, 6), 2011 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymais areštavo S. V. pinigines lėšas jo banko sąskaitose ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. b. l. 12, 13, 14). Taip pat tą pačią dieną antstolis A. B. priėmė patvarkymus patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą (v. b. b. l. 15-17). Be to, antstolis 2014 m. spalio 7 d., patikrinęs įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, nustatė, jog S. V. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (v. b. b. l. 34) ir 2014 m. spalio 8 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei paskaičiavo vykdymo išlaidas (v. b. b. l. 35, 36). 2014 m. spalio 21 d. Marijampolės pataisos namai informavo antstolį, jog S. V. atlikęs bausmę yra paleistas į laivę (v. b. b. l. 41).Taip pat iš vykdomosios bylos nustatyta, jog baudos išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškojimo laikotarpiu vykdomojoje byloje antstolis atliko eilę vykdymo veiksmų : tikrino VĮ Registrų centro duomenis (v. b. b. l. 22, 32, 39), reguliariai atliko pakartotines užklausas apie pareiškėjo sąskaitas kredito įstaigose (v. b. b. l. 24-25, 28, 30, 54, 64), tikrino LR transporto priemonių registro duomenys apie pareiškėjo turimas ir jo vardu registruotas transporto priemones (v. b. b. l. 26, 33, 57), buvo teiktos užklausos apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo fonui (toliau - Sodrai) apie draudėją, periodus, draudžiamąsias pajamas (v. b. b. l. 27, 29, 31, 40, 55, 65). Skolininkas S. V. skunde nurodo, jog šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, areštuotino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tai yra jis yra nemokus ir tokiu pagrindu nėra pagrindo teigti, kad jis siekia išvengti baudos mokėjimo. Su šiais pareiškėjo nurodytais argumentais teismas negali sutikti. Priešingai, iš vykdomosios bylos matyti, jog skolininkas S. V. siekė, jog jo atžvilgiu nebūtų taikomas piniginių lėšų areštas. Gaudamas, nors ir menkas pajamas (socialinę išmoką), jis nepadengė nė vieno euro skolos, o asmeniškai dar 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. sausio 7 d. per „Carito“ darbuotoją pateikė antstoliui prašymus dėl arešto panaikinimo jo turimai banko sąskaitai, leidžiant disponuoti gaunama socialine pašalpa (v. b. b. l. 43, 49). Antstolis geranoriškai reaguodamas į prašymus 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. sausio 7 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, bet leidžiant pasiimti lėšas, pervedamas iš Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyriaus (v. b. b. l. 46, 52). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas S. V., įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 27 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriame nurodė, jog įsiskolinimą dengs dalimis (v. b. b. l. 59). Tačiau iš vykdomosios bylos matyti, jog skolininkas S. V. skolos geranoriškai nemokėjo, darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė savo iniciatyva, o antstolio apie tai neinformavo (v. b. b. l. 69). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog skolininkas vengė ir vengia atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti jam paskirtą baudą.Be to, antstolis atsižvelgdamas, į tai, kad skolininkas S. V. ir toliau geranoriškai skirtos baudos nemokėjo, ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų 2015 m. – 2017 m. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, paskaičiavo vykdymo išlaidas, pakartotinai teikė užklausą apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau - Sodrai) apie draudėją, periodus, draudžiamąsias pajamas (v. b. b. l. 74, 75, 77-78, 79, 80), 2018 m., patikrinęs įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (v. b. b. l. 81) ir nustatęs, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. b. l. 82-83).Nutarties 10-13 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolis vykdomojoje byloje atliko visus galimus vykdymo veiksmus, siekiant užtikrinti lėšų išieškojimą iš skolininko, tačiau to padaryti nepavyko iš dalies dėl paties skolininko kaltės. Kadangi jis, būdamas baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, ir antstoliui vykdant išieškojimą, žinojo apie pradėtą priverstinį baudos išieškojimą, tačiau paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo. Pareiškėjas, būdamas skolininkas, vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų mokėta gera valia. CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, taip pat įtvirtinta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau šios pareigos pareiškėjas iš dalies nevykdė.Kadangi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti pagal jam suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo ar suėjusio vykdymo senaties termino, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.