- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1200-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00210-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. S. (toliau – ir ieškovė) ieškinį dėl jos ir atsakovo V. S. (V. S.) (toliau – ir atsakovas) santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių dukrų K. S. (gimusios (duomenys neskelbtini) bei S.S. (gimusios (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Vaikai) laikiną gyvenamąją vietą su ja ir įpareigoti atsakovą iki bylos nagrinėjimo pabaigos gyventi skyriumi nuo ieškovės ir Vaikų; 2) priteisti iš atsakovo Vaikų išlaikymui periodinių išmokų po 300 Eur per mėnesį kiekvienam Vaikui. Atsakovas prašė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Dėl prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium
3. Teismas nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis specialistas Gžegožas Masianas (Gžegož Masian) 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje kai protokolas nesurašomas, kuriuo įspėjo atsakovą dėl nusižengimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Minėtas specialistas nutarime nurodė, kad atsakovas 2024 m. vasario 3 d. 14 val. 26 min. K. S. akivaizdoje garsiai rėkė, elgėsi agresyviai, ginčijosi su sutuoktine. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po to, kai atsakovas buvo įspėtas minėto specialisto iki 2024 m. kovo 22 d., t. y. iki ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo jos ir abiejų Vaikų pateikimo teismui, panaudojo tėvo valdžią priešingai Vaikų interesams.
4. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikas turi teisę gyventi su savo tėvais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus atvejus, kai toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų ir įpareigojimą vieną sutuoktinį gyventi skyrium, teismui būtina nustatyti realią grėsmę vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra įtvirtinta vaiko teisė gyventi su savo tėvais, teismas šią teisę turi saugoti, ir šios išimtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (vieno iš tėvų įpareigojimą gyventi skyriumi nuo savo vaikų) taikymą pateisinti tik realia grėsme vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Teismo vertinimu, vienkartinė situacija, kai vieno iš Vaikų akivaizdoje atsakovas garsiai konfliktavo su ieškove, neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, kad atsakovo elgesys kelia realią grėsmę vaikų esminiams interesams, be kita ko, interesui augti aplinkoje, kurioje jie būtų ir jautųsi saugūs. Todėl teismas nematė pagrindo išskirti Vaikus su tėvu (atsakovu), nustatant Vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove), o atsakovą įpareigojant gyventi skyriumi, todėl ieškovės prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl prašymo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams
5. Vaiko išlaikymas – konstitucinė abiejų tėvų pareiga (LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
6. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016). Prašant taikyti minėtą laikinąją priemonę (išlaikymo Vaikams priteisimą), ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu ir tvarkant bendrą ūkį (priešingi įrodymai teismui nepateikti), būtent ieškovei, prašančiai taikyti minėtą priemonę, teko pareiga šią prezumpciją paneigti. Nagrinėjamu atveju ieškovė to nepadarė, t. y. nepaneigė prezumpcijos, kad atsakovas vykdo konstitucinę pareigą išlaikyti savo Vaikus, todėl teismas ieškovės prašymo priteisti Vaikams iš atsakovo 600 Eur dydžio išlaikymą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Dėl prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Nurodė, kad atsakovas psichologinį smurtą naudojo ne pirmą kartą, jai bandant ramiai aptarti situaciją atsakovas visuomet pakeldavo balsą ir naudojo necenzūrinius žodžius girdint mažamečiams vaikams, taip siekdamas pažeminti ir sumenkinti ieškovę mažamečių vaikų akivaizdoje. 2024 m. vasario 3 d. atsakovas ginčijosi agresyviai, sviedė televizoriaus pultu ir tik tuomet ieškovė surinko pagalbos numerį. Atvykę pareigūnai pažymėjo, kad atsakovas elgėsi agresyviai, įvertinus aplinkybes ir siekiant užkirsti kelią būsimai tragedijai pareigūnai skyrė apsaugos nuo smurto orderį. Ieškovei 2024-02-03 suteiktos dvi Specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultanto pagalbos ir viena SKPC psichologo konsultacija.
7.2. Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-02-12 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV592 nurodyta: „K. nepatinka, kai sesuo verkia naktimis, neleidžia miegoti. Pasak vaiko, mama labai gera, rūpestinga, skaniai gamina maistą ypač blynus ir keptą mėsytę su grybais. Apie tėvą vaikas kalbėjo nenoriai, teigė, kad dabar tėvo namuose nėra, jis penkiolikai dienų išvyko gyventi pas savo mamą, nes neseniai namuose tėvai susipyko dėl pinigų, K. labai išsigando, mama irgi verkė ir buvo atvažiavę policininkai, liepė tėvui važiuoti iš namų. Mergaitė atviravo, kad dabar namuose ramu ir norėtų, kad tėvas liktų gyventi ten pas savo mamą ir namo negrįžtų. Paklaustas vaikas ar tėvai vartoja namie alkoholį, K. sakė, kad nevartoja, nėra mačiusi.“
7.3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis neturi kur gyventi. Atsakovas nuo gruodžio mėn. neišlaiko nuosavybės teise jam priklausančio buto, kuriame gyvena. Dažnai nenakvoja namuose, grįžta vėlai, tai reiškia, kad turi kur miegoti apart šio būsto.
7.4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
7.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs orientacinį išlaikymo dydį, kuris pakilo nuo 2023 m. sausio 1 d. kartu su minimalia mėnesine alga. Taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 355 Eur (už abu vaikus - 709 Eur).
7.6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose pagal kreditorės D. S. pareiškimą 2024 m. sausio 31 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko V. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo 2024-01-31, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio. Teisme buvo gauti skolininko V. S. prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo. Teismas prieštaravimus priėmė. Ieškovė nesiims aktyvių priemonių skolai išieškoti. Atsakovas padengė 500 Eur įsiskolinimą vasario mėnesį. Šiuo metu ieškovė neprašė įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį.
7.7. Šalys vis dar gyvena kartu viename bute, tačiau bendro ūkio neveda nuo 2023 metų gruodžio mėnesio, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir skolos išieškojimo už gruodžio ir sausio mėnesius. Atsakovas neskiria pinigų nepilnamečių vaikų išlaikymui, nesirūpina jais ir netenkina jų poreikių, ignoruoja komunalinių mokesčių, būsto paskolos mokėjimą. 2024 metų vasario mėn. atsakovas pavedimu į ieškovės banko sąskaitą pervedė 500 Eur, taip padengdamas dalį skolos. Pagal susitarimą žadėjo prisidėti prie būsto išlaidų ir vaikų išlaikymo. Ieškovė patikėjo gerais atsakovo ketinimais ir nusprendė nekenkti jam finansiškai, neprašyti įsiskolinimo priteisimo už praeitą laikotarpį. Papildomai pateikiamas banko išrašas.
Atsiliepimas
7.8. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad moka paskolos įmokas bei komunalinius mokesčius. Ieškovė teikia įrodymus, jog šias įmokas moka ji. Pridedamas ieškovės banko išrašas už laikotarpį nuo 2023 metų gruodžio 1 d. iki 2024 metų balandžio 8 d. Išraše pažymėtos komunalinės išlaidos būstui išlaikyti bei paskolos įmokos.
8. Atsakovas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Kaip teisingai nurodo Ieškovė, šalys vis dar gyvena kartu viename bute. Atsakovas nesutinka su tuo, kad nuo 2023 m. gruodžio šalys neveda bendro ūkio, nes tokio susitarimo nei de jure, nei de facto tarp šalių nebuvo. Atsakovas ir toliau perka maistą namams, perveda lėšų Ieškovei, todėl Ieškovė negali tikėtis, kad Atsakovas dar papildomai sumokės komunalinius mokesčius ir paskolą, nes tam Atsakovui tiesiog neužteks lėšų dėl nedidelio darbo užmokesčio. Įvertinus tai, kad mokėdamas už buto komunalinius mokesčius ir paskolą Atsakovas buvo Ieškovės apkaltintas vaikų neišlaikymu, šiuo metu už šias paslaugas apmoka iš Atsakovo jai pervedamų lėšų pati Ieškovė, o Atsakovas papildomai aprūpina šeimą maistu. Ieškovė neįrodė, kad nepriteisus iš Atsakovo laikino išlaikymo šalių vaikams, būtų neapsaugoti vaikų interesai.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovės prašomas priteisti 300 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui yra neproporcingai didelis pagal Atsakovo turtinę padėtį ir Ieškovė apskaičiuodama kiekvieno iš tėvų dengti vaikų poreikių dalį neišminusavo savo gaunamų „vaiko pinigų“. Atsakovo darbo užmokestis po mokesčių sudaro apie 1200 Eur.
8.3. Ieškovė, prašydama teismo įpareigoti Atsakovą gyventi skyrium nuo jos ir nepilnamečių vaikų, akcentuoja vienintelį 2024-02-03 tarp šalių įvykusį konfliktą, kuomet buvo iškviesta policija dėl to, kad Atsakovas garsiai su ja konfliktavo ir metė televizijos pultelį. Ieškovė prašymą grindžia ir Atsakovo jos atžvilgiu naudojamu psichologiniu smurtu.
8.4. Atsakovo tvirtinimu, tarp šalių kilus konfliktui, Ieškovė be pagrindo iškvietė Atsakovui policiją, nors pati lygiai taip pat konfliktavo su Atsakovu prie vaikų. Visgi tai buvo vienkartinė situacija, dėl kurios atsakomybę turėtų prisiimti abi šalys. Ieškovė kreipėsi ir į specializuotos pagalbos centrą – nors jokio smurto prieš ją Atsakovas nenaudojo. Kaip nurodoma šį įvykį apibūdinančiuose dokumentuose, Atsakovas ginčijosi su Ieškove, kas patvirtina, jog iš Ieškovės sulaukė lygiai tokios pačios reakcijos į šią situaciją. Atitinkamai dėl tokių manipuliacinių pagrindų nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą kraštutinę laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą Atsakovą gyventi skyrium.
8.5. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad proceso šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški, tačiau tai savaime neįrodo Ieškovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl Atsakovo veiksmų ar elgesio Ieškovei ir šalių vaikams, jiems gyvenant kartu, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaikų ar Ieškovės teisėms interesams. Ieškovė, siekdama įpareigojimo Atsakovui gyventi skyrium nuo jos ir vaikų, nepateikė svarių šiam klausimui nagrinėti įrodymų, taip pat nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų apie tokio Atsakovo elgesio sistemiškumą.
8.6. Kitos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi, Atsakovas neturi. Ieškovė teigia, kad Atsakovas turėtų gyventi pas savo motiną, tačiau pastebėtina, kad Atsakovas negali nurodyti savo motinai sudaryti jai sąlygas apgyvendinti suaugusį Atsakovą jos bute. Juo labiau, kad ir Atsakovas turi pagrįstą lūkestį gyventi su savo vaikais, jais rūpintis bei kasdien matytis. Atsakovas yra buto bendrasavininkas, todėl jis turi sąžiningą lūkestį šiuo butu naudotis ir jame gyventi, vien dėl Ieškovės siekio kenkti Atsakovui skyrybų procese, Atsakovas negali būti iškraustomas iš jo vienintelės gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Dėl prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikant laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kuomet nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.
14. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės prašomos taikyti santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, rėmėsi 2024-02-03 tarp šalių įvykusiu konfliktu, kuomet ieškovė iškvietė policiją dėl to, kad Atsakovas garsiai su ja konfliktavo ir metė televizijos pultelį. Ieškovė prašymą grindžia ir Atsakovo jos atžvilgiu naudojamu psichologiniu smurtu. Atsakovas tvirtina, kad konfliktavo prie vaikų abu - tiek ieškovė, tiek atsakovas. Atsakovo tvirtinimu, tai buvo vienintelis toks atvejis.
15. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones išsamus įrodymų vertinimas nėra atliekamas, nes tai bus atliekama ginčą nagrinėjant iš esmės. Atlikus preliminarų byloje esamų duomenų vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal pateiktus duomenis sprendė esant konfliktiškus šalių santykius, tačiau nenustatė, kad po to, kai policija atliko įvykio tyrimą ir atsakovas buvo įspėtas, kad atsakovas būtų panaudojęs tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vienkartinis konfliktas prie vaikų, kuomet buvo iškviesta policija, ieškovei nepagrindus tokių atsakovo veiksmų sistemiškumo, nesudaro pagrindo taikyti kraštutinę laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų. Juo labiau, kad bylos duomenimis atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos ir jo turtinė padėtis (1200 Eur/mėn pajamos) neleidžia jam nuomotis kitą būstą.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium – taikymo.
Dėl prašymo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams
18. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-248/2016).
20. Ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Todėl būtent ieškovei teko pareiga prezumpciją dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams paneigti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė minėtos prezumpcijos nepaneigė, dėl ko teismas ieškovės prašymo priteisti dviem šalių vaikams iš atsakovo 600 Eur dydžio išlaikymą netenkino.
21. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2023 m. gruodžio mėnesio įmokas už paskolą, komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas leidžia spręsti, kad atsakovas yra apsipirkinėjęs maisto prekių parduotuvėse. Atsakovas 2023-11-24 yra pervedęs ieškovei 600 Eur, 2023-10-27 pervedęs 6000 Eur sumą. Ieškovės tvirtinimu, atsakovo pavedimai ieškovei daryti padengiant skolą už vaikų išlaikymą.
22. Preliminariai vertinant pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė paneigė prezumpciją, kad atsakovas akivaizdžiai neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytaa išvada, kad priteisti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo išlaikymą vaikams nėra pagrrindo.
23. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bylos šalys turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teismo procesiniam sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai taikė procesines teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.