Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Renatai Milašienei, dalyvaujant asmeniui kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas N. A., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Artūrui Bendaravičiui, išnagrinėjo N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „Inbalt“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas Artūras Bendaravičius 2014-01-06 N. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis 2013-12-16 apie 15 val. Alytuje, Putinų g. 8 A, būdamas UAB “Inbalt“ direktoriumi nuo 2013-12-10 nelegaliai, nepasirašęs rašytinių darbo sutarčių leido dirbti A. D. ir V. D..

Asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas N. A. kaltės dėl nelegalaus darbo nepripažino, parodė, kad įmonei buvo reikalingi trinkelių klojėjai. Per pažįstamus asmenis susiradę reikalingus žmones susitarė, kad jie apžiūrės objektą ir nuspręs ar gali dirbti ar ne. 2013-12-10 A. D. ir V. D. atvažiavo apžiūrėti objekto ir pasakė, kad gali darbus atlikti, tada atvyko į Vilnių ir viską aptarė. Su A. D. ir V. D. darbo sutartis sudarė 2013-12-10, šią dieną jos ir buvo pasirašytos, o dirbti darbuotojai pradėjo 2013-12-11, nes būtent šią dieną ir buvo gautos darbo medžiagos. Su darbuotojais dėl darbo sąlygų ir dėl darbo užmokesčio buvo sutarę, darbo pažymėjimai buvo išduoti vėliau, nes jie iš pradžių nebuvo pateikę nuotraukų.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas parodė, kad 2013-12-16 15 val. patikrinimo metu buvo rasti Putinų g. 8a., Alytuje, du dirbantys asmenys, kurie ruošė pagrindą ir klojo plyteles. Paklausus jų, kokios jie įmonės darbuotojai, jie nurodė, kad dirba pas N., tačiau tikslaus įmonės pavadinimo nenurodė. Paprašius jų pateikti darbo pažymėjimus, jie jų nepateikė, nes neturėjo, sakė, kad jie dar tik bando, nežino ar jie dar dirbs, tvirtino, kad dirba nuo gruodžio 10 d. Buvo surašyti paaiškinimai. Jie tiksliai negalėjo pasakyti ar su jais buvo pasirašyta darbo sutartis, sakė, kad darbo pažymėjimai jiems neišduoti. Tikrinat duomenų bazėje buvo nustatyta, kad rasti žmonės yra įdarbinti nuo 2013 m. gruodžio 11 d. Ginčas kyla dėl gruodžio 10 d. ir dėl to, kad buvo pažeista įdarbinimo tvarka. Parodė, kad su minėtais darbuotojais bandė aiškintis situaciją ir po kelių dienų. Tada jie pasakė, kad darbo pažymėjimus jau turi ir juos parodė, o paklausus ar pasirašė darbo sutartis, atsakė, kad darbo sutartis pasirašė po patikrinimo, vakare.

Liudytojas A. D. parodė, kad su tėvu atvažiavo į Vilnių ir ten pasirašė dokumentus, darbo sutartį, tačiau neatsimena kuri tai buvo diena. Su N. A. dėl darbo nesitarė, tai darė jo tėvas. Parodė, kad rašytinį paaiškinimą surašė darbo inspekcijos atstovas, kuriam jis nurodė, kad nebuvo pasirašęs darbo sutarties, tačiau taip paaiškino todėl, kad neprisiminė kokius tiksliai dokumentus buvau pasirašęs iki pradedant darbus. Patikrinimo metu sakė, kad darbo pažymėjimo neturi. Po kelių dienų inspektorius atvažiavo ir paklausė dėl dokumentų ir jis atsakė, kad reikalingus dokumentus turi, kadangi sužinojo, kad dokumentai jau sutvarkyti. Darbus apžiūrėjo gruodžio 10 d., o dirbti pradėjo gruodžio 11 d.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. buvo surašyta darbo sutartis, apžiūrėjo objektą, o gruodžio 11 d. pradėjo dirbti. Gruodžio 10 d. dėl darbo tarėsi su N. A.. Gruodžio 10 d. pasirašė darbo sutartį, darbus pradėjo gruodžio 11 d. vakare, kai buvo darbui reikalingos medžiagos. Inspektoriaus patikrinimo metu darbo pažymėjimo neturėjo, nes nebuvo pateikę savo nuotraukų, o sutartis buvo palikęs namuose. Sūnus nesigilino į įdarbinimo tvarką, nes būtent jis tarėsi su darbdaviu. Paaiškinimą rašė darbo inspekcijos atstovas ir liepė jam pasirašyti, nors jis neturėjo akinių.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos N. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnį, kuriame nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). N. A. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, parodė, kad darbo sutartys su A. ir V. D. buvo sudarytos ir pasirašytos 2013-12-10, tuomet kai apžiūrėtas objektas ir tik pasirašę darbo sutartis, tai yra nuo 2013-12-11 darbuotojai pradėjo dirbti. Byloje esančios šalių pasirašytos ir 2013-12-10 sudarytos darbo sutartys Nr. 50 ir 48 (b. l. 8-9, 10-11), darbo sutarčių registracijos žurnalas (b. l. 12-13), 2014-01-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas iš kurio matyti, kad 2013-12-10 16 val. 23 min. pateikti pranešimai apie A. ir V. D. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2013-12-11 (b. l. 18), patvirtina N. A. nurodytas aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai A. ir V. D. patvirtino N. A. parodymus, paaiškindami, kad įvykio metu duodami pirminius paaiškinimus nenurodė, kad yra pasirašę darbo sutartį dėl to, kad tiksliai negalėjo prisiminti kokius dokumentus Vilniuje su darbdaviu buvo pasirašę, patvirtino realiai pradėję dirbti nuo 2013-12-11, nes šią dieną buvo gautos medžiagos. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad teismo posėdžio metu darbo inspekcijos atstovo nurodytos aplinkybės dėl 2013-12-10 dirbto nelegalaus darbo fakto prieštarauja tiek N. A., tiek liudytojų parodymams bei aukščiau aptartų rašytinių duomenų visumai, dėl ko darytina išvada, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2013-12-10 A. ir V. D. dirbo realiai, nėra, todėl ir turėti jiems darbo pažymėjimą šią dieną, nebuvo objektyvaus pagrindo, todėl darbo inspekcijos atstovo nurodytos aplinkybės dėl pažeistos įdarbinimo tvarkos atmestinos kaip nepagrįstos.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes ir nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad N. A. veiksmuose nėra ATPK 41³ straipsnio sudėties, kadangi neginčijamų duomenų paneigiančių jo paaiškinimus ir patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant N. A. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.