- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- eI-335-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02705-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- R. S., I. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovams R. S. ir I. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų R. S. ir I. S. pareiškėjos naudai 352,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojo ir atliekų tvarkymą (b. l. 1–4).
Pareiškėja prašyme teigia, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, atsakovų gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, jo baigtumas – 73 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame name deklaravo gyvenamąją vietą atsakovai su vaikais, atsakovės nuomone, atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai ir jiems tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus.
Pateiktame prašyme pareiškėja nurodo, kad atsakovams kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo. Be to, atsakovai nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėja, remdamasi minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atsakovai galimai tyčiniais veiksmais nevykdo savo įsipareigojimų, t. y. nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, todėl prašo priteisti pareiškėjos naudai 352,70 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovų.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad atsakovams pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–42). Pareiškėjas nurodytu adresu siuntė mokėjimo pranešimus (b. l. 43–48), o 2017 m. kovo 8 d. registruotu paštu atsakovui R. S. buvo siųstas 2017 m. kovo 8 d. raginimas (b. l. 49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).
Šiuo atveju, svarbu paminėti teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-301 2 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14 bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-301 3 punktu patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95, nuo šių teisės aktų priėmimo tiek, kiek jie nenustato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 daliai ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalims (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9695-331/2015). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 20 d., LVAT išnagrinėjus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą. LVAT priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmetė.
Pažymėtina, kad LVAT sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra ex nunc (lot. – nukreipta į ateitį), t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.
Nagrinėjamoje situacijoje taip pat pažymėtina tai, kad sprendžiant, ar sprendimas dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui galioja retroaktyviai (ex tunc), vertintina, ar administraciniai aktai, priimti remiantis norminiu teisės aktu, prieštaraujančiu įstatymui, yra įgiję galutinį teisinį stabilumą.
LVAT yra nurodęs, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs įvykdymui būtino stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o ji baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas (LVAT 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).
Teismas konstatuoja, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo procedūra iki LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. eA-394-662/2017 oficialaus paskelbimo buvo užbaigta. Pažymėtina, kad atsakovai, gaudami mokėjimo pranešimus nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo procedūros reglamentuojančių teisės aktų ir priskaičiuotų sumų nei į pareiškėją, nei į teismą nesikreipė. Galimybė koreguoti vietinės rinkliavos apskaičiavimą išnykusi, nes vietinės rinkliavos apskaičiavimo teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovų 2016 m. gruodžio 31 d. susiklostė galutinai – pareiškėjos buvo apskaičiuota vietinės rinkliavos suma ir išrašyti mokėjimo pranešimai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkami norminiai administraciniai aktai buvo pripažinti neteisėtais, turi vadovautis ir remtis tomis normomis, kurios ginčo laikotarpiu buvo galiojančios.
Taigi, nagrinėjamu atveju, vien tai, kad Nuostatuose nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, nepaneigia atsakovų pareigos mokėti šią rinkliavą. Todėl atsakovų mokėtina rinkliava už ginčo laikotarpį pareiškėjos buvo apskaičiuota pagrįstai.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovai buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovų priteisti 352,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktas, 132 straipsnis,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.
Priteisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovų R. S. ir I. S. 352,70 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir 70 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.