Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės SPECPROJEKT skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 368, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinwestplus“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei SPECPROJEKT dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovės priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės UAB „Tinwestplus“ ieškinį atsakovei RAB SPECPROJEKT dėl 246 595,28 USD skolos ir 20 248,19 USD delspinigių priteisimo pagal 2015-03-23 sutartį Nr. TWP2015-03-23 bei atsakovės pateiktą priešieškinį, kuriame prašyta ieškinį atmesti, nustatyti, kad atnaujinus prievolės vykdymą, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 97 326,02 USD dydžio skolą už faktiškai pateiktas prekes, priteisti iš ieškovės 106 252,67 USD dydžio delspinigius, 14 834,34 USD tiesioginių nuostolių, 220 205,4 USD netiesioginių nuostolių bei dėl arbitražo proceso patirtas išlaidas.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2018 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo: 1) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisė 176 595,28 USD dydžio skolą, 8 099,28 USD dydžio delspinigius, 13 703,67 Eur dydžio arbitražo išlaidas; 2) likusią ieškinio dalį atmetė; 3) atsakovės priešieškinį atmetė.

III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Pareiškėja (arbitražo byloje – atsakovė) RAB SPECPROJEKT teismo prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 368, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiškėjos teigimu, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pagrindais:Bylą nagrinėjant arbitražo teisme buvo pažeistas teisės būti išklausytam principas, kuris suprantamas ne tik kaip teisė gauti pranešimą apie teismo procesą, teikti savo parodymus, motyvus, paaiškinimus teismui, bet ir galimybę teikti teismui įrodymus, taip pat ir rungimosi principas. Ieškovė ir atsakovė arbitražo teismui buvo pateikusi skirtingus sutarties variantus. Ieškovei kartu su atsiliepimu į priešieškinį ginčijant atsakovės pateiktą sutartį, atsakovė arbitražo teismo ne kartą prašė skirti ekspertizę, apklausti liudytojus, tačiau šie prašymai buvo atmesti, sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad tik atsakovė turėjo atspausdintą sutarties tekstą, ieškovės pateiktas sutarties variantas suteikė pranašumo tik ieškovei, be to, jis nepatvirtintas atsakovei turinčių teisę atstovauti asmenų. Bylą nagrinėjant arbitražo teisme buvo pažeisti teisės į teisingą procesą ir teismo nešališkumo principai. Tai, kad VKAT nagrinėdamas bylą buvo šališkas, pagrindžia šios aplinkybės: pirma, atsakovės prašymų dėl įrodymų tyrimo atmetimas; antra, nesutikimas su atsakovės argumentais ir (ar) nereagavimas į juos, suponuojantis išvadą, kad tam tikros sprendimo dalys nėra tinkamai motyvuotos; trečia, teismo sprendimo motyvai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, objektyviai tiesai. VKAT tinkamai nepagrindė, kodėl būtent ieškovės pateikta sutartis, kurioje netesybos numatytos tik atsakovei (o ne abiems šalims, kaip atsakovės pateiktos sutarties variante) atitinka verslo logiką, taip pat sprendimo 137 punkte nemotyvavo, kodėl prekių tiekimo grafikams neteikiama jokia teisinė reikšmė. Priešieškinis atmestas neišanalizavus jame nurodytų aplinkybių ir motyvų, o arbitražo teismo išvados, padarytos 137 punkte, neva atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu arbitražo teismas galėtų daryti išvadą apie ieškovės vėlavimą pristatyti prekes, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Sprendime nepasisakyta ir dėl aplinkybės, kad tik už pirmą skardos partiją buvo atliktas išankstinis apmokėjimas, nes ieškovei nuo pat pirmos prekių partijos vėlavus jas pateikti, sutarta išankstinių mokėjimų neatlikti. Be to, arbitražo teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės, neapklausė liudytojų, nors ieškovės vadovo D. I. parašai akivaizdžiai skiriasi net ir pačios ieškovės teismui teiktuose dokumentuose. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (arbitražo byloje – ieškovė) UAB „Tinwestplus“ teismo prašo netenkinti pareiškėjos skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pareiškėja patvirtino ir neginčijo VKAT kompetencijos nagrinėti kilusį ginčą (tai matyti tiek iš priešieškinio pateikimo arbitražo byloje, tiek iš paties skundo motyvacijos), todėl arbitražo sprendimas jai yra privalomas, o arbitražo sprendimo peržiūrėti apeliacine tvarka negalima. KAĮ nėra numatyta teisminės arbitražų sprendimų apeliacijos – teisinio proceso, kai prašoma arbitražo teismo priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra nepagrįstas teisės ar fakto klaida. Pareiškėja neįrodė egzistuojant pagrindui naikinti arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu ir faktiškai neteisėtai prašo peržiūrėti arbitražo sprendimo turinį:Pareiškėja neįvardijo nė vienos konkrečios KAĮ nuostatos, kuri būtų pažeista ir (ar) kurios neatitiktų arbitražo teismo sprendimas (skunde tik pateikiama nuoroda į KAĮ), o šio pagrindo pažeidimas įrodinėjamas išimtinai su ginčo šalių sutartiniais santykiais ir arbitražo sprendimo turiniu susijusiomis aplinkybėmis.Pareiškėja skunde neteisėtai teismo prašo nagrinėti arbitražo sprendimo turinį dėl šalių buvusių sutartinių santykių pakartotinio įvertinimo (ginčo šalis siejusios bendradarbiavimo sutarties Nr. TWP2015-03-23 sąlygas; ginčo šalių pagal bendradarbiavimo sutartį Nr. TWP2015-03-23 derintą prekių tiekimo grafiką, jo turinį ir teisinę reikšmę; arbitražo sprendimo turinio pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad ne visi RAB SPECPROJEKT prašymai (dėl liudytojų iškvietimo ir ekspertizės skyrimo) buvo tenkinti), nors tai prieštarauja arbitražo proceso pamatiniams principams ir aukštesnės instancijos teismų išaiškinimams dėl draudimo peržiūrėti priimto arbitražo sprendimo turinį.Pareiškėja neįrodė egzistuojant pagrindui naikinti arbitražo teismo sprendimą remiantis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu:Kartu su skundu nepateiktas nė vienas įrodymas, jog priimtas arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nenurodytos ir nepagrįstos jokios procesinės ar faktinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos procesinė padėtis arbitražo byloje būtų nelygiavertė ir (ar) apsunkinta.Paskirtas arbitras teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl RAB SPECPROJEKT prašymų kviesti liudytojus ir skirti ekspertizę vadovaudamasis VKAT reglamento nuostatomis:Pagal VKAT reglamentą arbitrui, nagrinėjusiam arbitražo bylą, nebuvo privalomi jokie ginčo šalių teikiami įrodymai ir pats arbitras buvo laisvas spręsti, kurie šalių teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir kurie gali tikėtinai pagrįsti ar paneigti reikšmingas ginčo nagrinėjimui aplinkybes. VKAT arbitražo procese nėra taikytinos jokios taisyklės, pagal kurias arbitras privalomai turi kviesti visus ginčo šalies prašomus liudytojus bei privalomai tenkinti prašymus skirti šalių prašomas ekspertizes;RAB SPECPROJEKT prašymai dėl liudytojų kvietimo, ekspertizės skyrimo arbitrės buvo priimti, įvertinti, ir į juos buvo motyvuotai atsakyta, t. y. pareiškėjos teisė kreiptis dėl įrodymų surinkimo nebuvo ribojama, ji buvo įgyvendinta. RAB SPECPROJEKT savo procesinių prašymų nepagrindė ir neįrodė, kokias konkrečias aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui, kviečiami liudytojai ar prašoma skirti ekspertizė pagrįs, todėl VKAT arbitrė pagrįstai atsisakė tokius prašymus tenkinti reglamento 36 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu.RAB SPECPROJEKT arbitrės prašė skirti ekspertizę ir ištirti pateiktus pakeisto turinio bendradarbiavimo sutarties teksto atspausdintus lapus, kurie nebuvo pasirašyti nė vienos iš šalių ir buvo naudingi išimtinai pareiškėjai. Todėl prašoma ekspertizė objektyviai niekaip negali atsakyti, ar pateiktus nepasirašytus bendradarbiavimo sutarties teksto lapus (jų turinį) suderino ginčo šalys. Kartu tokios ekspertizės skyrimas būtų užvilkinęs arbitražo bylos nagrinėjimą.Nesutiktina, kad arbitrės elgesys arbitražo byloje nebuvo objektyvus ar nešališkas. Vien tai, kad arbitrė nesivadovavo RAB SPECPROJEKT pateiktais argumentais ir (ar) netenkino jos prašymų dėl įrodymų, negali būti pagrindu laikyti ir pripažinti arbitrę šališka. Kitų argumentų ir (ar) įrodymų skunde nepateikiama.Pareiškėja tariamą arbitražo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai grindžia aplinkybėmis dėl ginčo šalių sutartinių santykių vykdymo ir kvestionuoja arbitražo teismo sprendimo turinį, nors, kaip minėta, yra draudžiama iš naujo nagrinėti arbitražo sprendimu nustatytas teisines ir faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, o galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje yra ribota (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 str. 3 d. 5 ir 6 p.) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 str. 4 d.), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo pareiškėjos skunde nurodytų arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl tarp šalių kilusio ginčo arbitruotinumo.Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktą arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas tuo atveju, kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui. KAĮ 12 straipsnis įtvirtina ginčus, kurie negali būti perduoti arbitražui. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.). Be to, arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį ir arbitražinį susitarimą sudariusių subjektų teisinę formą, nenustatė, kad tarp dviejų privačių juridinių asmenų (UAB „Tinwestplus“ ir RAB SPECPROJEKT) kilęs ginčas dėl piniginių sumų priteisimo ir nuostolių atlyginimo (ieškovė UAB „Tinwestplus“ arbitražo teismo prašė priteisti skolą ir delspinigius, o atsakovė RAB SPECPROJEKT priešieškinyje – delspinigius ir nuostolius) pagal 2015-03-25 sutartį Nr. TWP2015-03-23, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigojo kitai šaliai (pirkėjui) tiekti prekes (maistinę nelakuotą skardą), o pirkėjas priimti ir apmokėti prekes, negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 str., 185 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražo, kaip alternatyvios jurisdikcijos pagrindas – šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). UAB „Tinwestplus“, vadovaudamasi 2015-03-25 sutarties Nr. TWP2015-03-23 7 punkte įtvirtinta arbitražine išlyga, kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės RAB SPECPROJEKT priteisti 246 595,28 USD dydžio skolą, 20 248,19 USD dydžio sutartines netesybas ir dėl arbitražo proceso patirtas išlaidas. Iš arbitražo bylos medžiagos ir arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovė arbitražo teismui buvo pateikusi skirtingus sutarties, dėl kurios vykdymo tinkamumo kilo ginčas, variantus, o jose, be kita ko, skyrėsi ir arbitražinės išlygos turinys, tačiau atsakovė priešieškinyje dėl žalos, atsiradusios dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nurodė, kad siekiant išspręsti ginčą pagal proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, sutinka su Vilniaus komercinio arbitražo teismo jurisdikcija, jei jos priešieškinis bus nagrinėjamas kartu su ieškovės reikalavimu vienoje arbitražinėje byloje (arbitražo bylos t. 2, b. l. 214). Teisėjų kolegija pažymi, kad RAB SPECPROJEKT skundas taip pat negrindžiamas aplinkybe, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje, kuriuo ieškovės (suinteresuoto asmens) reikalavimai tenkinti iš dalies, jai iš atsakovės (pareiškėjos) priteisiant 176 595,28 USD dydžio skolą, 8 099,28 USD dydžio delspinigius, 13 703,67 Eur dydžio arbitražo išlaidas, o RAB SPECPROJEKT priešieškinis atmestas, neturėjo kompetencijos nagrinėti šalių ginčą. Priešingai, skunde nurodoma, kad pareiškėja (atsakovė) sutiko su Vilniaus komercinio arbitražo teismo jurisdikcija ir dėjo visas pastangas kooperuotis su oponentais, arbitražo teismui pateikti visus įrodymus ir vadovautis arbitražo proceso principais, o priimtą arbitražo teismo sprendimą prašoma panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose įtvirtintais arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindais.KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikinamas, jeigu arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte reglamentuota, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu jis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintoje teisės normoje nustatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai yra tikrinami tik esant atitinkamam šalies prašymui, o pareiga įrodyti jų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016). Be to, nepriklausomai nuo to, kad arbitražo teismo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai teismo tikrinama ex officio (KAĮ 50 str. 4 d.), tačiau ši nuostata nepanaikina su skundu dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo besikreipiantį asmenį pateikti įrodymus apie jo įrodinėjamo KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo, įskaitant KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintą, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateikto skundo turinį, sprendžia, kad KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose įtvirtintų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų egzistavimas įrodinėjamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais – pažeistais pagrindiniais sąžiningo proceso principais. Pareiškėjos teigimu, bylą nagrinėjant arbitražo teisme buvo pažeisti teisės būti išklausytai, rungimosi, teisės į teisingą procesą bei teismo nešališkumo principai, kurie imperatyviai įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir užtikrina viešąją tvarką, arbitražo teismui netenkinus daugkartinių jos prašymų skirti ekspertizę, iškviesti liudytojus, neanalizuojant kai kurių byloje esančių įrodymų, nesutinkant ir (ar) nereaguojant į pareiškėjos argumentus, tinkamai nemotyvuojant sprendimo ir (ar) nurodant tokius motyvus, kurie prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl priimtas arbitražo teismo sprendimas turi būti panaikintas.KAĮ 8 straipsnyje reglamentuoti arbitražo proceso principai: 1) arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi; 2) teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; 3) arbitražo procesas yra konfidencialus; 4) arbitražo šalių procesinės teisės yra lygios; 5) arbitražo šalys turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis; 6) arbitražo procese laikomasi šalių autonomiškumo, rungimosi, ekonomiškumo, kooperacijos ir operatyvumo principų.Sąžiningo proceso principai, tarp jų ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, neabejotinai yra viešosios tvarkos dalis, nes tai yra teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą teismą tinkamo įgyvendinimo būtina prielaida ir sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ir (ar) prieštaravimus, pateikti paaiškinimus, šalims (jų atstovams) turi būti sudarytos panašios galimybės viso proceso metu tiek teikti įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais, t. y. procesas laikytinas sąžiningu, kai kiekvienai šaliai suteikiama pagrįsta galimybė pristatyti savo argumentus, suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Spręsti, ar arbitražo teismo procesas vyko pagal sąžiningo proceso taisykles, galima tik įvertinus visas aplinkybes, kurios reikšmingos svarstymų eigai konkrečioje byloje nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2018).Pareiškėjai savo skundą grindžiant, be kita ko, ir pažeistu nešališkumo principu, teisėjų kolegija pažymi, kad nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nešališkumas – tai subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas negali būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas KAĮ nuostatas, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja tuo aspektu, kad arbitražo teismo procesas turi vykti vadovaujantis pagrindiniais ir svarbiausiais proceso principais, o jų pažeidimas gali lemti priimto arbitražo sprendimo panaikinimą. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja nenustačiusi pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai ir (ar) aplinkybės patvirtina sąžiningo proceso principų pažeidimą ir (ar) bylą nagrinėjusio arbitro šališkumą, suponuojančių pagrindą tenkinti jos skundą.Pareiškėja pabrėžia, kad teisė būti išklausytam, kaip sudėtinė šalių lygiateisiškumo principo dalis, apima ne tik teisę gauti pranešimą apie teismo procesą, teikti savo parodymus, motyvus ir paaiškinimus, bet ir galimybę teikti teismui įrodymus, todėl arbitražo teismas, atsisakydamas tenkinti ne kartą pareiškėjos į bylą teiktus prašymus skirti ekspertizę bei apklausti liudytojus, ir, be kita ko, apribodamas pasisakymus, ne tik pažeidė aukščiau nurodytus principus, bet ir leidžia spręsti apie arbitro šališkumą. Arbitražo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos aukščiau įvardyti prašymai bylą nagrinėjusios arbitrės tenkinti nebuvo (šie klausimai buvo sprendžiami arbitražo teismo 2017-12-11 nutartimi Nr. 3 (arbitražo bylos t. 3, b. l. 1057–1063); 2018-02-05 nutartimi Nr. 4 (arbitražo bylos t. 3, b. l. 1173–1183), 2018-02-21 nutartimi Nr. 5 (arbitražo bylos t. 3, b. l. 1196–1200). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas atsisakymas priimti į bylą įrodymus, procesinius dokumentus ar atsisakymas tenkinti prašymus, juo labiau, vienai iš šalių nepalankaus sprendimo priėmimas, lemia šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, rungimosi principų pažeidimą ir (ar) suponuoja išvadą apie bylą nagrinėjusio arbitro palankumą vienai iš ginčo šalių. Remiantis Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentu (2017-01-01 redakcija), kuriuo buvo vadovaujamasi nagrinėjant šalių ginčą, arbitražo teismas gali suinteresuotos šalies prašymu arba šalių sutikimu, skirti ekspertizę tam tikroms aplinkybėms nustatyti, t. y. ekspertizės skyrimo tikslingumo klausimas pavestas arbitro diskrecijai (reglamento 38 str.), o reikalavimai dėl liudytojų apklausos įtvirtinti 39 straipsnio 1 dalyje, kurių neįvykdžius arbitražo teismas turi teisę atsisakyti kviesti asmenį liudytoju. Be to, pagal 36 straipsnyje reglamentuotas įrodymų ir įrodinėjimo taisykles, nesant šalių susitarimo, dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo sprendžia arbitražo teismas. Nagrinėjamu atveju iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad arbitražo teismas 2017-12-11 nutartimi aptarė šalių pozicijas dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo, pateikė tokio pareiškėjos (atsakovės) prašymo netenkinimo motyvus (arbitražo bylos t. 3, b. l. 1062); dar kartą ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendė ir 2018-02-05 nutartimi, kurioje atsisakymas tenkinti pareiškėjos (atsakovės) prašymą buvo išsamiai argumentuotas (arbitražo bylos t. 3, b . l. 1177–1179), taip pat joje nurodyti atsisakymo kviesti liudytojus motyvai (arbitražo bylos t. 3, b. l. 1179–1181). Pakartotinis pareiškėjos (atsakovės) prašymas apklausti liudytojus išspręstas ir 2018-02-21 nutartimi (arbitražo bylos t. 3, b. l.1199–1200). Nustačius šias aplinkybes (pareiškėjos (atsakovės) reiškiami prašymai teismo buvo sprendžiami, pateikiant išsamius motyvus dėl kokių priežasčių juos atsisakyta tenkinti), taip pat atsižvelgiant į aukščiau aptartų reglamento nuostatų turinį teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, kad prašymų skirti ekspertizę ir kviesti liudytojus netenkinimas nagrinėjamu atveju turėtų (galėtų) būti vertinamas kaip palankesnis vienai iš šalių (ieškovei) ar nepagrįstai ribojantis pareiškėjos (atsakovės) procesines teises, juolab kad iš arbitražo bylos medžiagos negali būti daroma išvada apie bylos nagrinėjimo metu arbitrės tendencingą veikimą prieš pareiškėją (atsakovę). Priešingai, arbitražo teismas, nurodydamas, kad siekia užtikrinti atsakovės teisę būti išklausytai, du kartus suteikė papildomą terminą atsakovei atsiliepimui į ieškinį bei nuomonei dėl procedūrinių bylos nagrinėjimo klausimų pateikti (arbitražo bylos t. 2, b. l. 179–180, 206–207), nors ieškovė tam prieštaravo (arbitražo bylos t. 2, b. l. 189–191), byloje sprendė atsakovės prašymus (aukščiau minėtos arbitražo nutartys), tenkino prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (arbitražo bylos t. 3, b. l. 1182), nutartyse, kuriose buvo sprendžiama dėl arbitražo bylos nagrinėjimo eigos, buvo vertinamos ir aptariamos abiejų šalių pozicijos, o priimti procesiniai sprendimai, motyvuojami bei grindžiami atitinkamomis reglamento nuostatomis, abiems šalims suteikiama vienoda galimybė teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai (pvz., arbitražo bylos t. 3, b. l. 1062–1063) ir kt.Pareiškėja skunde nenurodė kitų aplinkybių, kurios suponuotų išvadą apie pažeistą šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytai principą, o teisėjų kolegija iš VKAT pateiktos arbitražo bylos medžiagos nenustatė, kad ginčą nagrinėjusi arbitrė šalims būtų suteikusi skirtingas teises ir (ar) pareigas procese, nustačiusi nevienodus ir (ar) neprotingus terminus procesiniams dokumentams ir (ar) įrodymams pateikti, tokiu būdu ribojant teisę tinkamai ginti savo įrodinėjamą poziciją, nepranešusi ir (ar) nesuteikusi termino šalims pasisakyti dėl į bylą gautų procesinių dokumentų, prašymų, įrodymų ir pan., todėl naikinti arbitražo teismo sprendimo dėl neva neužtikrinto šalių lygiateisiškumo procese, nėra pagrindo (CPK 185 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu kitais skunde nurodytais argumentais, kuriais pareiškėja įrodinėja arbitražo teismo nešališkumo principo pažeidimą, iš esmės nepagrįstai siekiama išplėsti bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją arbitražo teismo sprendimo atžvilgiu. Įrodymų tyrimas ir vertinimas bei bylos duomenų pagrindu padarytos išvados, nesant pagrindo spręsti apie tai, kad vienai šaliai buvo suteiktos palankesnės sąlygos ginti savo poziciją byloje, taip nenustačius (pareiškėjai neįrodžius), kad arbitrė turi kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, nesudaro pagrindo išvadai apie arbitražo teismo šališkumą ir (ar) palankumą vienai iš bylos šalių (šiuo atveju ieškovei-suinteresuotam asmeniui) padaryti. Skundo argumentai, kuriais kvestionuojami arbitražo teismo motyvai dėl vadovavimosi ieškovės (o ne atsakovės) į bylą pateiktu sutarties variantu, atliktas šalių pozicijų teisinis įvertinimas dėl prekių pristatymo tvarkos ir kitų ginčo aplinkybių, kuris, priešingai nei teigia pareiškėja, yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, ir kt., teisėjų kolegijos vertintini kaip siekis revizuoti arbitražo teismo sprendimo turinį – nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymų tyrimą ir vertinimą, jų įrodomąją galią ir priimtinumą, nors tokia arbitražo teismo sprendimo patikra neatitinka Lietuvos Respublikoje įtvirtintos arbitražo teismo sprendimų peržiūros pagal KAĮ įtvirtintus pagrindus procedūros. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas iš pagrindinių arbitražo principų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2018), todėl teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais išreiškiamas nesutikimas su arbitražo sprendimo turiniu, nepasisako.Vien pareiškėjos (atsakovės) nesutikimas su arbitražo teismo sprendimu, arbitrės atliktu faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, nenustačius, kad vienai iš ginčo šalių buvo suteiktos palankesnės sąlygos ginti savo poziciją byloje, nelemia jo prieštaravimo nei viešajai tvarkai, nei imperatyvioms normoms, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie bylą nagrinėjusio arbitro šališką elgesį ar kitus sąžiningo proceso principų pažeidimus, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo naikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą pareiškėjos įrodinėtais KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų pagrindais ir juos grindžiančiomis aplinkybėmis (CPK 185 str.). Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-07-09 gautas suinteresuoto asmens (arbitražo byloje –ieškovės) UAB „Tinwestplus“ prašymas priteisti iš pareiškėjos (arbitražo byloje – atsakovės) 2 069,1 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Šis prašymas grindžiamas pridėtais dokumentais: 2018-06-11 PVM sąskaita faktūra SPC-01906, darbų ataskaita ir mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad išrašyta sąskaita už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas 2018-07-04 apmokėta.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p.), bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad teisėta ir pagrįsta suma už atsiliepimo į skundą parengimą sudaro 1 163,76 Eur (1,3 x 895,2 Eur), todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos (atsakovės) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) UAB „Tinwestplus“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės) ribotos atsakomybės bendrovės SPECPROJEKT (j. a. k. bendrajame Ukrainos įmonių ir organizacijų valstybiniame registre 30763743) skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 368, panaikinimo, atmesti.

Iš pareiškėjos (atsakovės) ribotos atsakomybės bendrovės SPECPROJEKT (j. a. k. bendrajame Ukrainos įmonių ir organizacijų valstybiniame registre 30763743) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) uždarajai akcinei bendrovei „Tinwestplus“ (j. a. k. 303304374) priteisti 1 163,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Arbitražo bylą Nr. 368 grąžinti arbitražo institucijai.