Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo (Landgericht Essen) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu Nr. 27 KLs-71 Js 520/16-20/17 pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 25 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį (verslinio pobūdžio vagystės, iš viso 13 nusikalstamų veikų) ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2555 dienoms (7 metams). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 28 d. 2019 m. kovo 5 d. nuteistasis buvo atlikęs 755 dienas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. sausio 19 d.

2.2019 m. gegužės 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros prašymas dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

6.1. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, taip pat teismui pateiktą baudžiamosios bylos Nr. E1-744-1046/2019 medžiagą, konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau - Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

6.3. 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) 8 straipsnio nuostatose imperatyviai numatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje.

6.4. Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Pamatiniu sprendimu, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūra prašė spręsti Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nemoka vokiečių kalbos, artimieji gyvena Lietuvoje.

6.5. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

6.6. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

6.7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės D. M. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad D. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, duomenų apie tai, kad jis būtų išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos ir joje nebūtų gyvenęs iki jo sulaikymo Vokietijoje, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Skundo nagrinėjimui pateiktuose duomenyse nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje priimtą teismo nuosprendį. Atsakant į gynėjo argumentą dėl to, kad išduodančioji ir vykdančioji valstybės nesikonsultavo dėl palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai, pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo D. M. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje tokios konsultacijos pagal Pamatinio sprendimo ir Įstatymo nuostatas nėra numatytos.

6.8. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino D. M. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, nustačius jo atitiktį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 daliai. Teismas šią išvadą pagrindė ir jos motyvus nurodė nutartyje, kurie jokių abejonių nekelia. Taip pat tinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias išduodančios valstybės paskirtos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytoms laisvės atėmimo bausmės riboms, todėl suderinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, D. M. teisingai palikta paskirta Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat, nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laiką bei, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, parinko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, t. y. pataisos namus.

6.9. Nors skunde gynėjas nurodo, kad nuteistasis D. M. nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu yra akivaizdu, kad nuteistojo D. M. nuomonė ir sutikimas nėra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo Lietuvos Respublikoje.

6.10. Gynėjas skunde apeliuoja, o jam savo prašymuose antrina D. M. tėvai ir jo sutuoktinė į blogas kalinimo sąlygas Lietuvos įkalinimo įstaigose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo D. M. nenoras atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, siekiant komfortiškesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei teiginiai, kad Lietuvos kalėjimai neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir laisves užtikrinančių reikalavimų, o Lietuvos ir Vokietijos bausmės vykdymo bei įkalinimo sąlygų skirtumai yra akivaizdūs, nesudaro pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui.

6.11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad svarstant kreipimosi į Lietuvos Respubliką dėl D. M. perdavimo bausmės atlikimui jo pilietybės šalyje klausimą, nuteistasis, motyvuodamas savo nenorą atlikti bausmę Lietuvoje, išsakė baimę dėl neva jam nepalankių ir įkalinimo įstaigoje jam galinčių pakenkti asmenų (b. l. 35). Byloje pateikti nuteistojo tėvų ir sutuoktinės prašymai leisti D. M. atlikti likusią bausmės dalį Vokietijoje, kadangi Lietuvos įkalinimo įstaigoje jam gali būti daroma neigiama įtaka (b. l. 142, 143). Teismas pažymi, kad nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikoje esančiose įkalinimo įstaigose, nuteistųjų saugumą užtikrina įkalinimo įstaigose dirbantis personalas, o pagrindines asmens laisves ir teises užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Be to, sutinkamai su BVK 70 straipsnio 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius; toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo asmens noras keisti gyvenimo būdą iš esmės yra sietinas su jo tvirtu asmeniniu apsisprendimu ir valia, o ne jį supančia aplinka, nepriklausomai kurioje valstybėje jis atliktų paskirtą bausmę.

6.12. Esant visoms šioms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reguliavimui, apygardos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės, kas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo tikslą.

6.13. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam D. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. M. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.