Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. G. 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. lapkričio 13 d. su patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutartį Nr. 31 negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją, priteisiant jai iš atsakovo M. G. 1 448,10 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Šiuose procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad reikalavimą pripažinti 2006 m. lapkričio 17 d. Darbų sutartį Nr. 31 negaliojančia grindžia tuo, kad ji neturėjo žemės savininko trečiojo asmens P. R. sutikimo ir įgaliojimo sudaryti su individualios įmonės „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininku atsakovu M. G. Darbų sutartį Nr. 31, pagal kurią susitarė, jog atsakovas atliks kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio jos tėvui P. R. už 5 000 Lt, t. y. 1 448,10 Eur, o atsakovas, veikdamas kaip verslininkas, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų išsiaiškinta, ar ieškovė turi įgaliojimą veikti P. R. vardu. Atsakovas nepatikrino duomenų, reikšmingų nustatant, ar ieškovė turi teisę sudaryti sutartį, nepareikalavo dokumentų, įgalinančių ieškovę atstovauti tėvą P. R., nors būdamas verslininku, negalėjo nesuprasti, kad sudarant sutartį įgaliojimas yra būtinas. Todėl sutartį sudarė su netinkama šalimi, sutartis su ja dėl kadastrinių matavimų negalėjo būti sudaryta. Taip pat šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas M. G., kuris tuo metu buvo individualios įmonės „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ savininkas, sutartyje už paslaugas nurodė aiškiai per didelę kainą, kuri neatitinka rinkos kainų bei sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Tokios paslaugos galėjo būti įkainotos nuo 144 Eur iki 200 Eur. Pateikdamas tokią sutartį ieškovei bei ją pasirašydamas, atsakovas veikė nesąžiningai, siekdamas pasipelnyti. Ieškovė buvo apgauta dėl esminių sutarties aplinkybių – sutarties kainos, todėl laikė, jog sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu. Ieškovė taip pat teigė, kad sudaryta sutartis, kurios kaina neatitinka rinkos kainos, prieštarauja civilinius santykius reglamentuojantiems imperatyviems principams (CK 1.5 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis), kurių esminis – šalių sąžiningumas. Atsakovas M. G. yra asmuo, turintis išsilavinimą, vykdantis licencijuojamą profesinę veiklą, todėl be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai vykdant veiklą, susijusią su turima licencija. Kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta su IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“, o individualios įmonės savininku ir atstovu buvo M. G., todėl reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovė reiškė tiek įmonės, tiek ir M. G. atžvilgiu. Reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo – 1448,10 Eur priteisimo – ieškovė reiškė tik atsakovui M. G., kadangi jis, veikdamas kaip individualios įmonės savininkas ir savo srities profesionalas, sutartyje nustatė kainą, neatitinkančią rinkos kainos ir taip apgaulės būdu išviliojo iš ieškovės 5 000 Lt. Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Ieškovė nėra pagal sutartį teikiamos srities profesionalė, priešingai nei atsakovas, kuris veikdamas kaip verslininkas netikrino sutarties sudarymo galimumo. Todėl atsakovo teiginys, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti ir atlikti tinkamai, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, nes ieškovė nėra specialistė, turinti atitinkamų specialių žinių ir galinti įvertinti atliktus darbus. Priimdama atliktų darbų aktą bei apmokėdama už netinkamai atliktus darbus ieškovė, pasikliaudama specialistu, neturėdama specialiųjų žinių, suklydo. Atsakovo nustatyta kaina neatitiko rinkos kainos. Atsakovas veikė nesąžiningai siekdamas pasipelnyti. Taip pat nurodė, jog atsakovo siekį pasipelnyti patvirtina sutarties apmokėjimo užtikrinimas pateikiant paprastąjį vekselį, žinant, jog neatliks sutartų darbų. Kadangi kadastriniai matavimai pagal sutartį nebuvo atlikti, laikė, jog ginčo sutartis turėtų būti panaikinta. Ieškovė nesutiko su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2006 m. lapkričio 17 d., kadangi laikė, jog toks teiginys neatitinka teisės aktų reglamentavimo. Sutarties 2.3 punkte buvo nustatytas darbų atlikimo terminas – 2007 m. gruodžio 31 d., todėl laikė, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo sutarties sudarymo momento, o nuo sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino.