Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2012-02-10 · Civilinė byla Nr. A2-418-647/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
A2-418-647/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02570-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Pareiškėjas
A. M., Z. V., A. V.
Suinteresuotas asmuo
Z. V., Danske Bank A
Civilinė byla Nr.A2-418-647/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02570-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.1.; 124.2.7.; 124.3.; 117.1.; 117.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,dalyvaujant pareiškėjai A. M.,jos atstovei adv. G. Gudaitei,suinteresuotam asmeniui Z. V.,jo atstovei adv. I. Maksimovai,vertėjai G. Tijūnėlienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. M. (buvusi Voikevič) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo – Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. (buvusi Voitkevič) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-381-855/2011, antžeminį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 1500 Lt. pripažinti asmenine Z. V. nuosavybe, A. V. (dabar M.) iš Z. V. priteisti piniginę kompensaciją lygią 10250Lt, į kurią yra įskaičiuota pusė sumažintos bendro turto vertės t.y. 9500 lt. (19000/2=9500) ir pusė garažo vertės (1500/2-750). Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3302-855/2010 ginčo teisena, šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė teismui prašymą patvirtinti pateiktą sutartį ir santuoką nutraukti. Santuoka buvo nutraukta CK 3.53 straipsnio tvarka. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo A. V. ir Z. V. susitarė, kad bendroji jungtinė nuosavybė ir kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo pasidalinami tokia tvarka:

- A. V. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 buto esančio (duomenys neskelbtini)

- Z. V. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 buto esančio (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija - 5000 Lt, kuriuos A. V. sumoka Z. V. per 6 mėnesius po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Jei A. V. laiku nesumoka mokėtinos pinigų sumos, tuomet privalo papildomai mokėti 50,00 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą, nes 2011 m. spalio 2 d. paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės (CPK 366 str. 1 d. 2p.). T.y., buvo surasti dokumentai patvirtinantys, kad nutraukiant A. V. ir Z. V. santuoką į santuokoje įgyto dalintino turto sąrašą nebuvo įtraukta dalis turto ir jis liko nepadalintas. Z. V. prieš pateikdamas teismui ieškinį (ieškinį pateikė 2010 m. rugpjūtį) iš Garažų bendrijos „V" buvo gavęs pažymą apie turimą, santuokoje įgytą turtą t.y. antžeminį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nuo teismo šiuos dokumentus nuslėpė ir turto padalinimo klausimas liko neišspręstas. Be to, Z. V., ne daugiau kaip prieš metus iki santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos iškėlimo t.y. 2009 m. lapkričio 3 d. (byla iškelta 2010 m. rugpjūtį) be sutuoktinės A. V. sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę. Dalį turto t.y. 19000 Lt santaupų pervesdamas į savo motinos J. V. asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu 19000 Lt verte sumažėjo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Žinant šį faktą, santuokos nutraukimo metu, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, Z. V. dalis mažintina prarasto bendro turto verte (CK 123 str. 3 d.). Pareiškėjos manymu, dėl akivaizdžiai sąmoningai nesąžiningų Z. V. veiksmų bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos aukščiau išvardintos, naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Taip pat įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyti žinomai neteisingi Z. V. pateikti duomenys ir dokumentai, ko pasėkoje priimtas neteisingas sprendimas (CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėja apie nuslėptus dokumentus ir faktą, kad buvo sumažinta bendroji jungtinė nuosavybė sužinojo 2011 m. spalio 2 d., kai teismui pridedamus dokumentus jai perdavė dukra M. V.. Būtent, 2011-10-01, M. V. išsikraustydama iš tėvų buto esančio (duomenys neskelbtini), surado už svetainės baldų paslėptus dokumentus ir juos sekančią dieną perdavė A. V.. Taigi šiuo metu yra nustatytos dvi naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui: 1) santuokos nutraukimo metu neišspręstas dalies turto, Z. V. ir A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės, padalijimo klausimas; 2) santuokos nutraukimo metu neišspręstas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo A. V., kai Z. V. be sutuoktinės žinios ir sutikimo savanaudiškai sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašymą palaikė, papildomai nurodė, kad jai buvo žinoma, kad garažas egzistuoja, tačiau nesutvarkyti dokumentai. Niekur nesikreipė dėl garažo, nes nežinojo kur kreiptis, ,,Registrų centre“ jis neįregistruotas. Garažu naudojosi vyras, ir jos pačios mašina stovėjo tame garaže gal 2009 m. tai buvo. Vykstant skyrybų procesui ji nesidomėjo kiek vyra turi sąskaitoje pinigų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė nurodė, kad ji atstovavo pareiškėją ir santuokos nutraukimo byloje. Toje byloje vedant derybas, buvo iškilęs klausimas dėl garažo – Z. V. pasakė, kad nesutvarkyti dokumentai, todėl šis klausimas ir liko neišspręstas. Tačiau dabar matyti, kad teikdamas ieškinį teismui, Z. V. turėjo pažymą iš garažų bendrijos, kad garažas įteisintas jo vardu. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą Z. V. pasakė, kad nėra lėšų sąskaitose. Kai šalys susitaria dėl visko, tada nurodoma, kad neturi pretenzijų dėl lėšų sąskaitose. Šis klausimas sutartyje nebuvo išspręstas. Buvo teigiama, kad lėšų sąskaitose nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. V. teismo posėdyje su prašymu nesutiko, nurodė, kad kai A. V. nusipirko automobilį ,,Ford“, jie pasistatė antrą garažą. Visi kaimynai apie tai žinojo. Jie turėjo du garažus ir juos pasidalino. Skiriantis nebuvo prasmės dalintis garažo, nes nebuvo dokumentų. Jam motina buvo davusi pinigų automobiliui, remontui. Pinigai buvo jo sutaupyti, kai motina sužinojo kas dedasi jų šeimoje, paprašė grąžinti jai pinigus. Kvitą jis padėjo matomoje vietoje – sekcijoje, A. V. tai žinojo. Tai vienintelė jo turima sąskaita, į ją pervedama pensija. Pinigus motinai grąžino su žmonos žinia, tokia buvo jų abiejų valia, jie tuo metu kartu gyveno.

Suinteresuoto asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Liudytoja M. V. paaiškino, kad ji yra pareiškėjos dukra, Butas po tėvų skyrybų yra padalintas. Ji, norėdama išmesti sekciją, tvarkė popierius ir rado dokumentus ir kvitą, kuriuos perdavė mamai. Tėvai turėjo du garažus, jais naudojosi. Po skyrybų brolis statėsi mašiną garaže, mama žinojo, ar tėvas žinojo, ji nežino.

Liudytoja D. L. paaiškino, kad ji yra Z. V. sesuo. Tėvai padėdavo broliui, kai jis pirko mašiną, tėvai davė 10000 Lt. Kai brolis pradėjo blogai gyventi, išėjo žmona, motina broliui liepė atiduoti pinigus, todėl brolis motinai ir atidavė 19000 Lt. Tuo metu brolis dar gyveno su žmona.

Liudytojas S. S. paaiškino, kad jam žinoma, jog Z. V. turi garažą Vaidotuose. Garažai neįforminti, jie kooperatyvo. Voitkevič šeima nuo 1995 ar 1996 metų turėjo du garažus Zenon naudojosi vienu garažu, o žmona – kitu, kuris yra kooperatyvo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str. ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis)-(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011)

Pareiškėja prašyme nurodė, jog buvo surasta pažyma iš Garažų bendrijos ,,V“ apie tai, kad Z. V. priklauso garažas, ir tai vertina kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, sudarančią pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti. Minėta, kad aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia, ji turi egzistuoti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau asmeniui apie ją nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė šio požymio neatitinka, nes jau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja suprato ir žinojo, jog šalys turi dalintino turto (garažą), todėl turėjo pareigą ir galėjo apie jį informuoti teismą ir pateikti atitinkamą reikalavimą byloje, tačiau savo nuožiūra pasirinko kitą elgesio variantą. Tą faktą, kad V. šeima turėjo du garažus ir abiem jais naudojosi (vienu naudojosi vyras, kitu – žmona), patvirtino visi apklausti liudytojai, to neneigia ir pati pareiškėja. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie tai, kad yra išduota Garažų bendrijos pažyma, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad santuokos nutraukimo metu liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos jai išmokėjimo, kai Z. V. be jos žinios ir sutikimo savanaudiškai sumažino turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, vertę, t.y. pervedė savo motinai 19000 Lt. Tačiau iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-381-855/2011, kuriuo A. V. ir Z. V. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad pareiškėjai sutartyje aptarė bendro turto padalijimo klausimus ir Sutarties 6 punktu susitarė, jog ,,A.V. ir Z.V. pareiškia ir patvirtina, kad jokio kito turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, ir jokių kitų bendrų (solidarių) žinomų turtinių prievolių tretiesiems asmenims neturi“. Taip pat pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pripažino, kad teismo proceso dėl santuokos nutraukimo metu klausimas dėl pinigų sąskaitose nebuvo sprendžiamas, pareiškėja pati patvirtino, kad nesidomėjo, kiek pinigų sąskaitoje turi sutuoktinis, todėl šis klausimas liko neišspręstas. Santuokos nutraukimo bylose pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo sudėtį, vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Byloje nustatyta, kad dokumentai, liudijantys apie minimą pavedimą visą laiką buvo viešai prieinamoje vietoje, jų suinteresuotas asmuo Z. V. niekur neslėpė. Todėl pareiškėjos teiginys, kad procesas turi būti atnaujintas dėl to, jog santuokos metu liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos jai išmokėjimo, vertintinas kritiškai, kadangi pirmiausia pati pareiškėja nebuvo aktyvi savo teisių ir interesų gynimo požiūriu, nesielgė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nesiėmė priemonių pažeistoms teisėms ginti.

Proceso atnaujinimas yra įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas civilinio proceso teisės doktrinoje yra pripažįstamas ekstraordinariniu būdu įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos A. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas nenustačius proceso CPK 366 str. 1 d. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 370 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

Prašymo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-381-855/2011 pagal pareiškėjų Z. V. ir A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo – Danske Bank A/S Lietuvos filialas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius