- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- I-3779-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03848-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus
- Pareiškėjas
- UAB „JGK statyba“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovui Donatui Kilikevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „JGK statyba“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 59–65) prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir atsakovė, NŽT) 2015-07-03 sprendimą Nr. 1SS-1748-(9.5.) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių su UAB „JGK statyba“ ne aukciono tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį dėl 1990-05-25 aktu pareiškėjai perduotos nuolatiniam naudojimui ir detaliuoju planu suplanuotos 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini) 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ploto bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje 1,3 ha ploto valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės teritorijos dalies, kuri 2011-12-01 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5995 priskirta prie laisvos valstybinės žemės fondo ir kurios 1,3 ha plotas UAB „Arlitanas“ parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pažymėtas skaičiumi Nr. 2005.
Pareiškėja paaiškina, jog 1 500 gyventojų „JGK Salotė“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai nuolatiniam naudojimui 1990-05-26 aktu yra perduotas 42,8 ha ploto valstybės kitos (ne žemės ūkio) paskirties žemės sklypas (toliau – ir Sklypas). Minėtu aktu pareiškėjai perduota teritorijos dalis tuo metu buvo neužstatyta statiniais. Sklypas viešame registre nebuvo įregistruotas, nes tai reglamentuojantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTR įstatymas) buvo priimtas tik 1996-09-24. Tai leido valstybės institucijoms, nekeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1990-05-16 potvarkio Nr. 142p, mažinti Sklypo plotą ir keisti jo ribas, o vėliau likusį žemės plotą be pareiškėjos žinios ir sutikimo dalinti į atskirus žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pažymi, jog pareiškėja nuo 1992-01-15 yra visų Vilniaus m. statomų (JGK) direkcijos teisių ir pareigų perėmėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2007-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2007), todėl pareiškėja įgijo teisę valstybei priklausančioje žemėje, įskaitant 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha, 1,3 ha ploto valstybinės žemės sklypuose, statyti statinius, sodinti sodinius, o realizuodama minėtas teises 33 ha teritorijoje, į kurią patenka minėti sklypai, pareiškėja nuo 1990 m. vykdė individualių gyvenamųjų namų ir kitų objektų projektavimą, statybą ir eksploatavimą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo ir dokumentų registre Nr. 88 buvo įregistruoti 1996-08-29 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1397V patvirtinti Sklypo ir gretimos teritorijos detalusis planas bei jo sprendiniai. Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 Sklypo plotas bei ribos buvo pakoreguoti, tikslinant ribas ir mažinant 1990-05-25 aktu pareiškėjai perduotą Sklypą nuo 42,8 ha iki 33 ha, nors pareiškėja žemės nuomos mokestį už 1992-1998 metus apskaičiavo ir sumokėjo už visą jai perduotą 42,8 ha Sklypą. Vilniaus rajono savivaldybės 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 patvirtintame detaliajame plane 33 ha ploto teritoriją buvo numatyta užstatyti individualiais mažaaukščiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais (toliau – ir Kompleksas), todėl ši teritorija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-07-08 įsakymu Nr. 2263-41 buvo priskirta prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, minėtos teritorijos detalieji planai galioja neterminuotai. Pagal minėtus sprendinius 29,3 ha plotas buvo panaudotas 5 individualių gyvenamųjų namų kvartalų, gatvių bei inžinerinės infrastruktūros statybai ir eksploatacijai, o 3,7 ha – gyventojų rekreacijai, sporto ir poilsio objektų statybai. Nuo 1995 m. pareiškėja ne kartą kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl Sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo. Tik 2000-10-26 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 623 (toliau – ir Nuomos sutartis) iš 33 ha valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijos pareiškėjai išnuomota 6,3 ha, o dėl jai nežinomų priežasčių nebuvo išnuomota kita teritorijos dalis. Dėl to pareiškėja NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė 2001-06-21, 2002-03-12 ir 2002-12-23 prašymus, kuriais buvo prašoma išnuomoti likusią teritorijos dalį, tačiau jokio atsakymo iki šiol negavo. 2015-03-16 pakartotiniu prašymu pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama pateikti atsakymus į minėtus prašymus bei ne aukciono tvarka sudaryti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha ploto valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. 2015-04-07 pareiškėja gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-26 atsakymą Nr. 49SJN-518-(14.49.105) (toliau – ir Atsakymas), kuriuo pareiškėjos prašymas atmestas. Tokį sprendimą pareiškėja apskundė NŽT, kuri skundžiamu NŽT sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika teigia, jog toks NŽT sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. NŽT, iš esmės daugiau nei 13 m. nenagrinėjusi pareiškėjos prašymų, pažeidė jos teises į informaciją ir valstybinės žemės nuomą, nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų. Teigia, jog NŽT neteisingai aiškino valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindus, nurodydama, jog 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypai galėtų būti ne aukciono tvarka išnuomoti pareiškėjai tik tuo atveju, jei šiuose sklypuose būtų pareiškėjos nuosavybės teise valdomų statinių. Toks teiginys pareiškėjos manymu yra neteisingas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 str. 2 d. Teigia, jog pareiškėjos teisė išsinuomoti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus ne aukciono tvarka yra grindžiama aplinkybėmis, numatytomis Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p ir 1990-05-25 aktu, kurie galioja ir nėra panaikinti bei daugiau nei prieš 20 m. įvykusiu teritorijos perdavimu užstatymui ir jos naudojimųsi statiniams statyti ir eksploatuoti. Iš Skundžiamo sprendimo ir Atsakymo turinio matyti, jog NŽT pasisakė tik dėl vieno iš CK 6.551 str. 2 d. nurodytų pagrindų – valstybinės žemės užstatymo statiniais ir jų valdymo nuosavybės teise, o kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė nenagrinėta, todėl Skundžiamas sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymi, kad pareiškėja turi teisę į 33 ha ploto žemės sklypą ne tik minėtais pagrindais, bet ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005. Be kita ko, pažymi, jog Nuomos sutartimi valstybė pareiškėjai iš 33 ha valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijos pareiškėjai išnuomojo 6,3 ha teritorijos dalį, kuri tuo metu nebuvo užstatyta jokiais statiniais, t. y. minėtu atveju buvo nuspręsta, jog statinių teritorijoje nebuvimas nebuvo ir nėra kliūtis sudaryti nuomos sutartį. Tuo tarpu analogiškoje situacijoje NŽT Vilniaus skyrius statinių nebuvimą laiko pagrindu atsisakyti sudaryti nuomos sutartį.
Atsiliepimas
NŽT Vilniaus skyrius, kuris atstovauja atsakovę NŽT, atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–86).
Atsakovė nurodo, jog Vyriausybė 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p. Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai, kurios teises ir pareigas nuo 1991-08-19 perėmė pareiškėja, suteikė 42,8 ha žemės sklypą, esantį tuomečio (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kompleksui statyti. 1990-05-25 aktu buvo perduotas 42,8 ha ploto valstybinės kitos paskirties žemės sklypas. Pagal 1996-04-24 Lietuvos Respublikos Seimo „Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ įstatymą Nr. 1-1304 (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esanti 42,8 ha ploto teritorija buvo priskirta Vilniaus miestui. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 1996-11-18 sprendimu Nr. 511 suteiktą 42,8 ha žemės sklypą sumažino iki 33 ha ir patvirtino šios teritorijos detalųjį planą, kuriame buvo numatyta šią teritoriją užstatyti individualiais mažaaukščiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais, todėl ši teritorija 1999-07-03 įsakymu Nr. 2263-41 buvo priskirta prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės. 1999-03-17 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities administracijos viršininką, kuris 1999-03-30 raštu Nr. 20-01/30/99/4-137 dėl žemės sklypo nuomos pasiūlė pateikti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimų Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 p. nurodytus dokumentus. Šį įpareigojimą pareiškėja įvykdė. Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V buvo patvirtintas „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detalusis planas, o Vilniaus apskrities viršininko 2000-10-26 įsakymu Nr. 3669-01 pareiškėjai 99 metams buvo išnuomotas 63 033 kv. m ploto žemės sklypas. Šio įsakymo pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis, tačiau pareiškėja 2001-06-21, 2002-03-12 ir 2002-12-23 prašymais prašė sudaryti nuomos sutartį ir dėl likusios 33 ha ploto teritorijos. 2015-03-16 pareiškėja kreipėsi su pakartotiniu prašymu, kuriame papildomai prašė, jog nesant galimybės išsinuomoti jos nurodytą žemę, prašo imtis reikiamų veiksmų, kad su pareiškėja ne aukciono tvarka būtų sudaryta minėtos teritorijos nuomos sutartis. NŽT Vilniaus miesto skyrius Atsakyme nurodė, jog tokio prašymo tenkinti negali, nes pareiškėjai iš nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti 33 ha žemės sklypą yra pasibaigusi, o dėl 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypų nurodė, jog vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, jie galėtų būti išnuomoti tik tuo atveju, jei juose būtų pareiškėjos nuosavybės teise valdomų statinių. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri priėmė Skundžiamą sprendimą. Vadovaujasi LAT praktika, CK 6.551 str., Taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 str. 6 d. 1 p. ir nurodo, jog dėl pareiškėjai suteikto žemės sklypo nuomos buvo išsamiai ir aiškiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-43045/06, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 sprendime administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, LVAT 2010-09-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, LAT 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014, kuriuose nustatyta, jog pareiškėjos teisė valdyti 33 ha žemės sklypą yra pasibaigusi. Taip pat pažymi, jog pareiškėja neturi reikalavimo teisės į 33 ha žemės sklypą dar ir dėl to, jog ginčo teritorijoje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, o prie jų yra žemės sklypai, gatvės ir keliai. Pareiškėjos turėta iš nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti ginčo sklypą yra pasibaigusi, todėl baigėsi ir reikalavimo teisė suderinti visas 33 ha sklypo ribas. Pažymi, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004-01-20 įsakymu Nr. 2.3-115/01, 2004-04-20 įsakymu Nr. 2.3-2706-01, 2004-12-06 įsakymu Nr. 2.3-9615-01 buvo patikslinta Nuomos sutartis mažinant pareiškėjai išnuomotą 6,3 ha plotą bei suformuoti ir perduoti žemės sklypai kitiems asmenims bei įmonėms, nes nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, žemės sklypuose pastatyti statiniai buvo įregistruoti NTR kaip savarankiški turtiniai vienetai, nuosavybės teise priklausantys minėtiems asmenims bei įmonėms. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai buvo mažinamas ir pareiškėjos nuomojamo sklypo dydis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra, tiek pareiškėjo skunde, tiek ir atsakovės atsiliepime pateikiamos identiškos faktinės aplinkybės, todėl teismas jų nebekartoja. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog pareiškėjai iš 33 ha valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijos buvo išnuomota 6,3 ha, o dėl likusio 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha ploto atsakovė atsisakė sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis.
Visų pirma pažymėtina, kad Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nustatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 28.1 p. nustatyta, jog 28.1. gali būti išnuomojami užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija fakto, jog 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypai nėra užstatyti jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, tačiau teigia, jog minėta žemė jai turėtų būti išnuomojama kitu CK 6.551 str. 2 d. numatytu pagrindu („kitais įstatymų numatytais atvejais“), t. y. pareiškėja nuo 1992-01-15 yra visų Vilniaus m. statomų (JGK) direkcijos teisių ir pareigų perėmėja, todėl įgijo teisę valstybei priklausančioje žemėje, įskaitant 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha, 1,3 ha ploto valstybinės žemės sklypuose, statyti statinius, sodinti sodinius, o realizuodama minėtas teises 33 ha teritorijoje, į kurią patenka minėti sklypai, pareiškėja nuo 1990 m. vykdė individualių gyvenamųjų namų ir kitų objektų projektavimą, statybą ir eksploatavimą. Teigia, jog teisė išsinuomoti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus ne aukciono tvarka yra grindžiama aplinkybėmis, numatytomis Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu Nr. 142p ir 1990-05-25 aktu, kurie galioja ir nėra panaikinti bei daugiau nei prieš 20 m. įvykusiu teritorijos perdavimu užstatymui ir jos naudojimųsi statiniams statyti ir eksploatuoti. NŽT pasisakė tik dėl vieno iš CK 6.551 str. 2 d. nurodytų pagrindų – valstybinės žemės užstatymo statiniais ir jų valdymo nuosavybės teise, o kita pareiškėjo nurodyta aplinkybė – 33 ha teritorijos, į kurią įeina minėti sklypai, suteikimas, jos ilgalaikis faktinis ir teisinis valdymas, vystymas, paruošimas užstatymui, nuomos mokesčio mokėjimas – nenagrinėta.
CK 6.551 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
Taigi, teismas turi nustatyti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės gali būti priskirtos „kitiems įstatymų numatytiems atvejams“.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog dėl pareiškėjai suteikto žemės sklypo nuomos buvo išnagrinėtos šios bylos: Lietuvos apeliaciniame teisme civilinė byla Nr. 2A-484/2008, Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinė byla Nr. I-386-142/2009, LVAT administracinė byla Nr. A63-415/2010, LAT civilinė byla Nr. 3K-3-448/2014.
Minėtose bylose nurodyta, jog nustatytos aplinkybės (sklypo suteikimo sąlygos ir mokėtas mokestis) sudarė pagrindą teigti, kad tarp valstybinės žemės savininko ir pareiškėjos buvo žemės nuomos santykiai. Teismai nustatė, kad žemės nuomos santykiai baigėsi 2000-05-24, sutartis atnaujinta nebuvo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009). Pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo 1990-05-16 Vyriausybės potvarkis 142p, šiuo aktu pareiškėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymą ir suteiktą minėtu potvarkiu žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę (LVAT 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010). Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2008-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieškovas [UAB „JGK statyba”] atitiktų nustatytas išimtis [Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.], todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieškovui teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka”. Pažymėtina, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d.). Iš pacituotų teismų sprendimų matyti ir neginčitinai nustatyta, jog žemės nuomos santykiai yra pasibaigę, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentas, jog jo teisę išsinuomoti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus ne aukciono tvarka pagrindžia Vyriausybės 1990-05-16 potvarkis Nr. 142p ir 1990-05-25 aktas, kurie yra galiojantys bei daugiau nei prieš 20 m. įvykęs teritorijos perdavimas užstatymui ir jos naudojimas statiniams statyti ir eksploatuoti, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja savo teisę į ginčo teritorija grindžia nuomos mokesčio mokėjimu.
Iš Skundžiamo sprendimo (b. l. 46–48) turinio matyti, jog iš esmės jis yra grindžiamas minėtais teismo sprendimais bei Taisyklių 2.1, 2.2, 2.4 ir 28 punktais. Šioje byloje jau buvo nustatyta, kad teisiniai santykiai, kilę iš žemės nuomos, yra pasibaigę, todėl šis pareiškėjos argumentas nesudaro jokio pagrindo išnuomoti ginčo sklypus. Pažymėtina, jog konstatavus žemės nuomos teisinių santykių pasibaigimą, atsakovė neturėjo pareigos nagrinėti pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, jog ji ilgą laiką sklypus valdė, paruošė užstatymui, vystė ir mokėjo nuomos mokestį, nes jokie teisės aktai nenumato galimybės išnuomoti žemės sklypus būtent dėl minėtų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog vien nuomos sutarties sudarymas įpareigoja nuomininką naudotis bei tinkamai prižiūrėti išsinuomotą turtą (CK 6.489 str., 6.492 str., 6.493 str.). Be kita ko, pažymėtina, jog pareiškėjos argumentas dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išsinuomoti žemę ne aukciono būdu. Toks argumentas yra nepagrįstas dėl to, jog Lietuvos apeliacinis teismas dėl pareiškėjai suteikto žemės sklypo nuomos savo nutartyje yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumatė valstybinės žemės nuomotojui pareigos, pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui atlyginti sumokėtą žemės nuomos mokestį (Lietuvos apeliacinis teismas 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008). Teismas taip pat pažymi, jog CK 6.477 str. 1 d. nustatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi, pareiga mokėti nuomos mokestį yra įtvirtinama nuomos sutartimi, todėl vien nuomos mokesčio mokėjimas negali būti pagrindu išnuomoti pareiškėjai 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus.
Teismas taip pat pažymi, jog Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 str. keliamus reikalavimus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nagrinėjamu atveju, Skundžiamame sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka bei pagrindimas (Skundžiamas sprendimas grindžiamas Taisyklių nuostatomis bei teismų sprendimais). Nors atsakovė neišnagrinėjo visų pareiškėjos 2015-04-20 ir 2015-04-24 skunduose nurodytų aplinkybių, tačiau, kaip jau minėta šiame sprendime, nustačius, jog žemės nuomos teisiniai santykiai yra pasibaigę, o 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypuose nėra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių, teisės normos kitais atvejais nenustato pareigos su tokiu asmeniu sudaryti žemės nuomos ne aukciono tvarka sutartį, kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudarytų pagrindo keisti Skundžiamą sprendimą. Be kita ko, pažymėtina, jog vadovaujantis minėta LVAT praktika atsakovei šiuo atveju kilo pareiga motyvuotai atsakyti tik į pagrindinius pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus.
Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog atmetamas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Skundžiamą sprendimą, antrasis pareiškėjos reikalavimas atmetamas kaip išvestinis iš pirmojo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos UAB „JGK statyba“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.