Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-02-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-2509-931/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-11
Bylos Nr.
e2YT-2509-931/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
E. S. S., N. S., M. S.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Aistė Žemaitienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2509-931/2022 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15214-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant Linai Kelevišienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Aistei Žemaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S. S., N. S., N. S. ir M. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų N. S., N. S., M. S. prosenelė ir E. S. S. senelė Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir Z. (Z.) G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo.

Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos migracijos departamentą 2018 m. siekdami Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. 2020 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad E. S. S. yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. 2020 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos taip pat priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad N. S. (N. S.) yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė. 2020 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad M. S. (M. S.) yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. 2020 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad N. S. (N. S.) yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė (toliau – ir „Migracijos departamento sprendimai“). Migracijos departamento sprendimuose dėl pareiškėjų iš esmės nurodytos tos pačios priežastys, jog konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų patvirtinti, kad asmenų senelė (prosenelė) Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys anketinių duomenų iš „Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini)“ į „Z. S., (duomenys neskelbtini)“ keitimą, todėl pareiškėjai neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų.“ Pareiškėja E. S. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kurios senelė (o N. S., N. S. M. S. prosenelė) gimė ir gyveno Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai šiuo pagrindu, remdamiesi Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentą, tačiau sėkmingam jo procesui būtinas juridinio fakto nustatymas teisme, o būtent – kad E. S. S. senelė, N. S., N. S., M. S. prosenelė Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo. Pridedami velionę pažinojusių asmenų rašytiniai liudijimai: N. S. (Z. (G.; G.) S. dukters) notarinis pareiškimas (su apostile, vertimu į lietuvių k.), kuriuo ji oficialiai, raštu, prisiekusi paliudijo jai žinomas aplinkybes; B. S. (Z. (G.; G.) S. dukters) notarinis pareiškimas (su apostile, vertimu į lietuvių k.), kuriuo ji oficialiai, raštu, prisiekusi paliudijo jai žinomas aplinkybes; H. G. (Z. S. (G.; G.) sūnėno) notarinis pareiškimas (su apostile, vertimu į lietuvių k.), kuriuo jis oficialiai, raštu, prisiekęs paliudijo jam žinomas aplinkybes. Pareiškėjų senelė (prosenelė) gimė Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Tai liudija Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašyta G. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. gavusi užsienio pasą. Skiltyse „Užsienio paso eilės Nr. ir serija“, „Vizuota – Nr. ir metai“ atitinkamai įrašyta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Skiltyse „Gimimo vieta“, „Gyvenamoji vieta“ atitinkamai įrašyta „(duomenys neskelbtini)“, „ten pat“. Minėtame rašte nurodyta, kad pridedama Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde, Z. (Z.) G. asmens dokumentų užsienio pasui gauti byloje esančių prašymo, Joniškio nuovados viešosios policijos viršininko 1935 m. sausio 21 d. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. G. paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos. Dėl to ginčo tarp pareiškėjų ir Migracijos departamento nekilę, kaip nurodyta ir Migracijos departamento sprendime, Migracijos departamentas pripažįsta, jog Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. Kaip žinoma Z. (G.; G.) S. dukteriai B. S., <...> velionė Z. S., gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste, jos tėvai – M. ir B. G. – buvo Lietuvos piliečiai, ir ji irgi buvo Lietuvos pilietė iki jos atvykimo į (duomenys neskelbtini) šalį ((duomenys neskelbtini)). Jos pavardė Lietuvoje buvo įrašyta kaip G. (mergautinė pavardė nuo pavardės G.). Z. pasakojo apie jos išvykimą į (duomenys neskelbtini) šalį ir dar pasakojo, kad jie patys siuvo sau (duomenys neskelbtini) uniformos rūbus, ir ji atvyko į šalį (duomenys neskelbtini) metais su sportininkų delegacija, kaip palydovė, kai jos išankstinis tikslas buvo pasilikti šalyje ir pabėgti nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) šalyje jos gimimo data buvo įrašyta (duomenys neskelbtini). Pakeitimo tikslas buvo pajauninti Z. penkeriais metais, kad ji galėtų būti įrašyta kaip sportininkė, dalyvaujanti (duomenys neskelbtini) varžybose. Kaip moteris (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ji galėjo sukelti įtarimą. Iš pokalbių Z. žinoma, kad ji gimė Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir kad tėvų vardai M. ir B. G., ir kaip įrodymas tam – dukrai duotas vardas (duomenys neskelbtini) – Z. motinos vardo atminimui. Jos vardas buvo B. Po santuokos Z. pakeitė pavardę iš G. į S., nepaisant dalinių nesutapimų, įrašant skirtinguose (duomenys neskelbtini) šalies dokumentuose S. (S.). Faktas, žinomas šeimos istorijoje, tas, kad A. S. irgi atvyko į šalį kartu su (duomenys neskelbtini) delegacija (duomenys neskelbtini) metais tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Z., bet šalyje jie susitiko vėliau. A. taip pat gimė Lietuvoje ir jo vardas ir pavardė buvo H. L. S. Prieš atvykstant jam į šalį jis pakeitė savo vardą į A. B. gimimo liudijime figūruoja tėvo vardas – H. L. Dabartiniame B. sesers N. ID tėvo vardas – A. A. L. Sąrašuose, esančiuose Lietuvos gyventojų duomenų bazėje, figūruoja Z., jos tėvų M. ir B., jos brolių Š. (Y.) ir Y. (Y.) duomenys kaip pateikusių prašymą pasų išdavimui. B. pusbrolis H. G. turi jos motinos mergautinę pavardę. Jis buvo labai šiltuose ir artimuose santykiuose su Z., jis puikiai žino su jo tėvo, Z. brolio pagalba, Z. atvykimo į šalį istoriją, ir H. pareiškimas taip pat pridėtas prie šio pareiškimo. Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2T-0-798/2020 išaiškino, jog giminystės ryšiai su asmeniu, gyvenusiu Lietuvoje, nustatytini Lietuvos Respublikos teismuose, tokie klausimai priskirtini išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai, todėl nepaisant to, kad pareiškėjų atžvilgiu priimtas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dėl giminystės ryšių nustatymo ir jau yra įsiteisėjęs, kreipiamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašant nustatyti juridinį faktą. Šiuo atveju, nepaisant to, kad nėra oficialaus vardo keitimo dokumento, liudijančio pareiškėjų senelės (prosenelės pavardės keitimą po santuokos su S., labiau tikėtina laikyti, kad pagal visus kitus pateiktus dokumentus ir liudytojų parodymus pareiškėjų senelė (prosenelė) I. ištekėjo už pareiškėjų senelio (prosenelio), pavarde S., taip jos pavardė iš mergautinės „G.“ (G.) pakito į „S.“, o neatitiktis su gimimo metais atsiradusi todėl, kad pareiškėjų senelė (prosenelė) siekė pasilikti (duomenys neskelbtini) atvykusi ten su jaunimo sporto komanda, ir todėl turėjo dokumentuose „pasijauninti“, kad nesukeltų įtarimo. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas pareiškėjai neturi galimybės gauti jų senelės (prosenelės) pavardės keitimą kitoje šalyje patvirtinančių dokumentų, taip pat kitaip įrodyti skirtumą dėl skirtingai užrašytų pareiškėjų senelės (prosenelės) gimimo metų. Pareiškėjai dėl to jau kreipėsi į atitinkamas institucijas Lietuvoje (Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Migracijos departamentą ir t. t.), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) teismą, kuris patvirtino šį faktą), tačiau Migracijos departamentas nurodė, kad šių dokumentų nepakanka, ir priėmė atitinkamus sprendimus. Pareiškėjai neturi ir jokiais kitais būdais dokumentų gauti ir jų pristatyti Migracijos departamentui negali. Tai sudaro CPK 445 straipsnio pagrindą kreiptis į teismą Lietuvoje ir prašyti nustatyti juridinį faktą. Nustačius juridinį faktą, jog pareiškėjų senelė (prosenelė) Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo, pareiškėjams, kaip palikuonims asmens, išvykusio iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), leis atkurti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jie gyvena, o pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktą leis pasilikti ir pareiškėjų šiuo metu turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra Migracijos departamentui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nėra pakankamai dokumentų patvirtinti, kad pareiškėjų senelė (prosenelė) Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys anketinių duomenų iš „Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini)“ į „Z. S., gim. (duomenys neskelbtini)“ keitimą, todėl pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjų senelė (prosenelė) Z. S. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Pareiškėjai turi teisę teikti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tai, jog pareiškėjų senelė (prosenelė) Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo – nustatymo. Pasisakant dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo sprendimo teisinės reikšmės šioje byloje, manytina, jog tai nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjų senelės (prosenelės) anketinių duomenų keitimą. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu šiame sprendime buvo padaryta išvada, kad Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020 išaiškino, kad „kadangi juridinis faktas (giminystės ryšiai su asmeniu gyvenusiu Lietuvoje) nustatytas užsienio valstybėje, o teisinės pasekmės, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas vyks Lietuvoje, tai toks sprendimo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pripažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes teisinio statuso konstatavimas su Lietuvos Respublika turi būti nustatomas Lietuvos teismuose.“ Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų prašomas juridinis faktas negali būti nustatytas remiantis užsienio valstybės sprendimu, juolab, kad nėra aišku, kokiais duomenimis buvo vadovautasi priimant šį sprendimą. Kiti pareiškėjų byloje pateikti dokumentai galėtų būti vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, tačiau reikalinga įvertinti, ar jie yra pakankami prašomam juridiniam faktui nustatyti. Kartu su prašymu pateiktuose Z. S. dukterų bei sūnėno rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai pasakojama, kad Z. (Z.) G. ir Z. S. buvo tas pats asmuo ir kad Z. (Z.) G. savo pavardę į „S.“ pasikeitė po santuokos (Z. S. sutuoktinis buvo A. S.), tačiau jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kokia buvo Z. S. ikisantuokinė pavardė, byloje nepateikta. Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad Z. S. gimimo data (duomenys neskelbtini) buvo pakeista ir nurodyta kaip (duomenys neskelbtini), tuo siekiant prijungti ją prie (duomenys neskelbtini) sportininkų sąrašo, tačiau jokių kitų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pareiškėjai nepateikė. Galima vertinti, kad anketinių duomenų iš „Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini)“ į „Z. S., gim. (duomenys neskelbtini)“ keitimas yra grindžiamas iš esmės vien tik Z. S. artimųjų giminaičių paaiškinimais, kurių patikimumas ir pakankamumas kelia abejonę. Rašytiniuose paaiškinimuose minima aplinkybė, kad Z. S. (taip pat ir Z. (Z.) G.) tėvas buvo vardu M. ir šias aplinkybes (tėvavardžių sutapimą) patvirtina kiti byloje pareiškėjų patekti įrodymai (Z. S. mirties liudijimas, (duomenys neskelbtini) duomenų bazės duomenys), tai leidžia daryti netiesioginę prielaidą, kad Z. S. ir Z. (Z.) G. galėjo būti tas pats asmuo. Klausimą dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto – tai, kad pareiškėjų senelė (prosenelė) Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. (Z.) G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo, – pagrįstumo suinteresuotas asmuo prašo vertinti bei spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė prašė patikslintą pareiškimą tenkinti, paaiškino su pareiškėjų reikalavimu susijusias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai E. S. S., N. S., N. S. ir M. S. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Nustatyta, kad pareiškėjos E. S. S. senelė, o pareiškėjų N. S., N. S. ir M. S. prosenelė buvo Z. S. Iš į bylą pateikto mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), su vertimu kopijos nustatyta, kad Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle. Mirties liudijime nurodoma, kad Z. S. gimimo data – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų teigimu, Z. S., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo ištekėjusi už A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), ir kurios asmens dokumentuose buvo įrašyta gimimo data – (duomenys neskelbtini), yra Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašo teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų N. S., N. S., M. S. prosenelė ir E. S. S. senelė Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie (duomenys neskelbtini) gimusią ir (duomenys neskelbtini), gyvenusią (duomenys neskelbtini) kilmės moterį Z. G., kuriai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikė Z. G. paso su jos nuotrauka ir parašu kopiją, taip pat išrašą iš 1919-1940 metų Lietuvos vidaus pasų duomenų bazės, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos pasas 1935 m. sausio 30 d. buvo išduotas Z. G. (G.), gimusiai (duomenys neskelbtini). Išraše nurodoma, kad Z. G. tėvo vardas – M.

Į bylą pateikta santuokos liudijimo kopija, iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kilmės moteris Z. G. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su A. S. Santuokos liudijime nurodoma, kad Z. tėvas – M. G., o motina – B. G. Pagal santuokos liudijimo duomenis, santuokos sudarymo metu Z. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jos gimimo data su metais, mėnesiu ir diena santuokos liudijime nėra įrašyta.

Iš 1919-1940 metų Lietuvos vidaus pasų duomenų bazės informacijos nustatyta, kad sutuoktiniai M. G. (G.) ir B. G. (G.) taip pat buvo pateikę prašymus išduoti vidaus pasus. Migracijos departamento sprendimuose, priimtuose 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d., pareiškėjų atžvilgiu teigiama, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas Migracijos departamentui nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) miesto valdybos duotųjų pasų 1926 m. žinių lape įrašyta: eil. Nr. (duomenys neskelbtini) – M. G., gyvenęs (duomenys neskelbtini) gavęs vidaus pasą; eil. Nr. (duomenys neskelbtini) – B. G., gyvenusi (duomenys neskelbtini) gavusi vidaus pasą.

Pareiškėjai nurodė, kad Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) metais su (duomenys neskelbtini) sporto žaidynių sportininkų delegacija kaip palydovė ir tam, kad ji būtų priimta į delegaciją, dokumentuose buvo įrašyta vėlesnė gimimo data, t. y. (duomenys neskelbtini). Kaip teigia pareiškėjai, Z. (Z.) neturėjo tikslo po (duomenys neskelbtini) sporto žaidynių grįžti į Lietuvą, jos tikslas buvo likti (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Europoje grėsmės. Pareiškėjų teigimu, jiems nepavyko rasti (duomenys neskelbtini) sporto žaidynių Lietuvos delegacijos narių sąrašo. Pareiškėjai į bylą taip pat nepateikė tiesioginių rašytinių įrodymų apie Lietuvoje gyvenusios (duomenys neskelbtini) kilmės moters, vardu Z. G., išvykimą į (duomenys neskelbtini) metais.

Pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų, jog pasibaigus (duomenys neskelbtini) metais surengtoms (duomenys neskelbtini) sporto žaidynėms Z. (Z.) oficialiuose dokumentuose pasikeitė savo gimimo datą į Z. G. gimimo datą, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Z. (Z.) gimimo data jos dokumentuose nebuvo pataisyta dėl to, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų valdant (duomenys neskelbtini), pataisius jos gimimo datą, valdžios institucijos veikiausiai būtų ją areštavusios arba deportavusios. (duomenys neskelbtini) metais įkūrus (duomenys neskelbtini), visiems (duomenys neskelbtini) buvo suteikti nauji tapatybės dokumentai.

Pareiškėjai pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo išrašo kopiją. Išraše nurodoma, kad velionė Z. S., mergautinė pavardė G., ID Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovių Nr. 1 ir 2 motina ir ieškovės Nr. 3 senelė, gimė Lietuvoje, jos tėvai – M. ir B. G. – buvo Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas taip pat padarė išvadas, kad Lietuvos pasas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir dokumentas, patvirtinantis, kad Z. G. turėjo Lietuvos pilietybę ir jo numeris (duomenys neskelbtini), priklausė velionei Z. S., mergautinė pavardė G., ID Nr. (duomenys neskelbtini) <...> nepaisant dalinių nesutapimų palyginus su duomenimis (duomenys neskelbtini) valstybės gyventojų registre. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nagrinėtos bylos medžiagos, taigi šioje civilinėje byloje nėra duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis (duomenys neskelbtini) apygardos teismas padarė anksčiau nurodytas išvadas apie Z. S. tapatybę.

Į bylą pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Pažymoje nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1925 m. registracijos knygoje įrašyta G. Z., g. (duomenys neskelbtini) m., 1925 m. gavusi užsienio pasą, skiltyse „gimimo vieta“, „gyvenamoji vieta“ atitinkamai įrašyta: „(duomenys neskelbtini)“, „ten pat“.

Pareiškėjai į bylą pateikė nuotraukų kopijas, kuriose, pareiškėjų teigimu, Z. (Z.) nufotografuota Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos pase buvusios nuotraukos kopiją bei pateikė sugretintas nuotraukas. Pareiškėjai pateikė N. S. (Z. S. dukros) rašytinius paaiškinimus, H. G. E. (Z. S. sūnėno) rašytinius paaiškinimus, B. S. (Z. S. dukros) rašytinius paaiškinimus, taip pat pareiškėjos E. S. S. papildomus rašytinius paaiškinimus.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Z. S. santuokos liudijimas, patvirtina, kad jos tėvai buvo M. G. ir motina – B. G. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, rašytinius paaiškinimus, pareiškėjų atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog Z. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai buvo M. G. (G./G.) ir B. G. (G./G.), gyvenę (duomenys neskelbtini) ir turėję Lietuvos Respublikos vidaus pasus. Teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktos (duomenys neskelbtini) tautybės moters Z. (Z.) nuotraukų kopijos, sugretinus jas su Lietuvoje gyvenusiai Z. G. išduotame pase esančia nuotrauka, patvirtina šios moters skirtingais metais darytose nuotraukose užfiksuoto atvaizdo panašumą.

Z. S. giminaičių rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi tapatūs faktai apie Z. (Z.) atvykimo į (duomenys neskelbtini) su sportininkų delegacija (duomenys neskelbtini) metais aplinkybes ir negrįžimą atgal į Lietuvą bei tolesnį gyvenimą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šie paaiškinimai kartu su Lietuvos archyvuose esančiais duomenimis, Z. G., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos paso duomenimis, pareiškėjų pateiktomis nuotraukomis, Z. S. santuokos liudijimo kopija, išrašu iš 1919-1940 metų Lietuvos vidaus pasų duomenų bazės, patvirtina pareiškėjų nurodomas aplinkybes, kad Z. S. ir Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo tas pats asmuo.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas patikslinto pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje ir priimti sprendimą teismo nuožiūra. Migracijos departamentas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjų nurodytas aplinkybes ar nuginčytų pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus. Suinteresuotas asmuo taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kad pareiškėjų pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tenkinti pareiškėjų patikslintą pareiškimą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir mirusi (duomenys neskelbtini) (pagal (duomenys neskelbtini) išduotus dokumentus), ir Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjų patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. S., gimusi (duomenys neskelbtini) ir mirusi (duomenys neskelbtini), ir Z. G., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., yra vienas ir tas pats asmuo.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjų teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė